Lietuva išgyvena sodų rišimo tradicijos renesansą

Sertifikuota sodų rišėja doviliškė D. Lengvinaitė. Į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą jau įrašytos trys mūsų šalyje puoselėjamos vertybės – dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos valstybėse, sutartinės, lietuvių polifoninės dainos, ir kryždirbystė bei jos simbolika Lietuvoje, o nuo šių metų gruodžio šiame sąraše puikuojasi jau ir šiaudinių sodų rišimas.

Šių metų gruodį UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą papildė ketvirtoji Lietuvos vertybė – šiaudinių sodų rišimo tradicija. Toks sprendimas priimtas Botsvanoje vykstančioje Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos Tarpvyriausybinio komiteto sesijoje. Lietuvos tradicijų UNESCO pripažinimu džiaugiasi ir Žemaitijos sodų rišėjos. Apie tai kalbiname Žemaitijos krašto sertifikuotą sodų rišėją, kuri 2022 metais apdovanota tautodailininko Vytauto Majoro vardo premija už kūrybiškumą, meistriškumą, tęsiamas senųjų amatų tradicijas, Dalią Lengvinaitę.
Įneša darnos
Klaipėdos rajone gyvenanti ir šio krašto tradicijas puoselėjanti šiaudinių sodų rišėja D. Lengvinaitė šia idėja gyveno, ją puoselėjo ne vienus metus. „Esu sertifikuota šiaudinių sodų rišėja, mano sodai užgimsta nuo pat pirmojo grūdo, dalyvauju visame procese. Kūryba čia neribota, kuo žmogus gyvena, ką jaučia – viską galima sudėti į sodą. Čia persipina nuolatinis virsmas, atsinaujinimas, atgimimas. Galima įžvelgti ir dangų, ir žemę, ir požemius. Papuošus sodus linais, levandomis, sodai praturtinami žvaigždėmis, jūros bangomis, gali net išpildyti norus. Visa tai dekoruoja namus, pakabinus lėtai sukasi ratu, ramina. Simetriškos figūros įneša darnos, tvarkos, palaimos“, – sako D. Lengvinaitė, kuri pati savo sodyboje Klaipėdos rajone augina rugius, linus, kad sukauptų pakankamai žaliavos savo pamėgtam darbui – šiaudinių sodų rišimui. Pasak jos, kiekviena veikla, kiekvienas žingsnis turi didžiulę reikšme, yra prasmingas, ypač tuomet, jei tai susiję su lietuviškumu, tautiniu paveldu, tradicijomis, mūsų šalies kultūra.
Aktuali Lietuvoje ir pasaulyje
Asociacija „Dangaus sodai“ buvo viena tų organizacijų, kuri kartu su partneriais siekė, kad unikalūs šiaudiniai sodai atsidurtų UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo sąraše. Dalia tapo asociacijos „Dangaus sodai“ nare, populiarino šiaudinių sodų rišimą, rengė parodas, edukacijas. Visos Lietuvos sodų rišėjos, kiekviena savame regione, dalijosi šiaudų rišimo paslaptimis su visuomene, vaikais, nuveikė be galo daug darbų, o dabar gali džiaugtis pagaliau pelnytu valstybiniu ir tarptautiniu pripažinimu.
„Šiaudinių sodų pynimo tradicija šiandien įgyja vis didesnį aktualumą, įtraukia vis daugiau jos saugotojų, perėmėjų bei vartotojų. Dalis mūsų visuomenės šiuos tradicinę pasaulėžiūrą simbolizuojančius kūrinius suvokia kaip kultūrinės tapatybės ženklą, o menininkai – netgi kaip įkvėpimo šaltinį“, – šiaudiniams sodams pelnius tarptautinį pripažinimą, kalbėjo kultūros viceministras Albinas Vilčinskas.
Vyksta atgimimas
Žemaitijos sodų rišėja Dalia labai džiaugiasi, kad šiandien Lietuva išgyvena sodų rišimo tradicijos renesansą. Beveik išnykusi tradicija iš naujo atrasta: kasmet auga sodų rišėjų skaičius, tradicija žavisi lietuviai ir užsieniečiai, suaugusieji ir vaikai. Dalia pastebi, kad soduose, jų rišimo būde atsispindi ir etnografinių regionų žmonių charakteris, jų būdas. Žemaitijoje vyravo storo šiaudo, mažai puošti sodai, o štai dzūkai ar aukštaičiai juos gamindavo kruopščiau, neretai puošdavo saldainių popieriukais ar plunksnelėmis. Šiandien šiaudinių sodų rišėjai dirba įvairiose Lietuvos savivaldybėse. Jie išsaugojo senelių, prosenelių tradicijas, kai šis nuostabus rankų darbo kūrinys būdavo tradicinė medinio būsto interjero dekoro dalis, dažnai buvo kabinami virš vaiko lopšio, teikė ramybės, tautinės tapatybės ir tęstinumo pojūtį.
Materijos ir dvasios dermė
Šiaudiniai sodai – liaudies kultūros dalis. Sodai buvo rišami visoje Lietuvoje ir turėjo ne tik dekoratyvinę, bet ir apeiginę reikšmę. Geometrinių formų derinys simbolizuoja visatos modelį, jie siejami su gyvenimo gerove, apsauga. Soduose susipina materijos ir dvasios derinys. Šiaudiniai sodai turi ir daugiau simbolinių reikšmių. Sodo pynimui naudojami šiaudeliai yra veriami ant siūlo sudarant trikampius ir kvadratus. Šios geometrinės formos pasirinktos neatsitiktinai. Pasak D. Lengvinaitės, senosiose kultūrose trikampiai simbolizuodavo dvasią, o kvadratai – materiją. Jų abiejų dermė ir sudaro sodą. Bendravimas su rišėjomis Daliai leido daugiau sužinoti sodų rišimo technikos subtilybių, o dabar jai tenka garbė populiarinti šią veiklą Žemaitijos krašte. „Kiekviena šiaudinių sodų rišėja įdeda daug darbo, fantazijos, kantrybės, kol išgauna šį įstabų, užburiantį kosminio pasaulio modelį, stebuklą“, – sako Žemaitijos kūrėja, doviliškė D. Lengvinaitė.

Dana LUKAUSKIENĖ
Asmeninio archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių