Lietuvos jūrinis potencialas: milijardinės investicijos, nacionalinis saugumas ir konkurencingumas tarptautinėje energetikos rinkoje
Lietuvos jūrinis potencialas sulaukia vis didesnio dėmesio – kalbama apie uostų plėtrą ir strategines, milijardus eurų siekiančias investicijas. Penktadienį įvykusioje konferencijoje „Kaip išnaudoti jūrinį ekonomikos ir energetikos potencialą? Nuo mažųjų uostelių iki nacionalinio saugumo“ ekspertai, verslo ir politikos atstovai sutarė – Lietuva gali sustiprinti jūrinės valstybės pozicijas, pritraukti tarptautines investicijas ir užtikrinti ilgalaikį ekonominį augimą.
Stiprėjant Baltijos ir kitų šalių partnerystei, Lietuva turi progą tapti svarbia regiono žaidėja. Jūrinės energetikos plėtra, mažųjų uostų infrastruktūros atnaujinimas ir tarpsektorinis bendradarbiavimas gali pritraukti milijardus eurų investicijų Lietuvai. Tai užtikrintų naujas darbo vietas, stipresnę ekonomiką ir energetinę nepriklausomybę. Tačiau norint šias galimybes paversti realybe, būtina veikti sparčiau ir turėti aiškią strategiją.
Konferencijoje ministras pirmininkas Gintautas Paluckas aiškiai nurodė kursą, kuriuo reikėtų vadovautis: „Akivaizdu, kad dabartinėmis aplinkybėmis visiems reikia didinti greitį. Sunku būtų priekaištauti verslui, kuris visuomet pasiruošęs investuoti, tačiau valstybei su teisiniu reguliavimu ir jo efektyvumu tikrai yra kur pasistengti ir pajudėti į priekį. Valstybė gali ir turi būti pasiruošusi dalintis rizikas – eiti į bendrus projektus, viešąją ir privačią partnerystę, kad projektų įgyvendinimas būtų spartesnis. Baltijos ir Šiaurės šalys, Lenkija ir Vokietija stiprina bendradarbiavimą visose srityse – nuo energetikos iki gynybos. Kviečiu ir verslo atstovus, turint idėjas ir ryšius, skatinti bendradarbiavimo projektus gynybos srityje, o savo ruožtu valstybė bus pasiruošusi kuo galėdama prisidėti – kapitalo įnašu ar lengvesniu reguliavimu“, – sakė premjeras.
Jo mintims antrino ir Lietuvos buriuotojų sąjungos tarybos narys Robertas Dargis. „Mums reikia aiškaus veiksmų plano – ką norime pasiekti ir kaip tai padarysime. Neužtenka kalbėti apie potencialą, reikia realių darbų. Tačiau pirmas ir svarbiausias dalykas yra požiūris. Viskas priklauso nuo požiūrio ir pasirengimo išnaudoti esamas regiono stiprybes. Vakarų regionas turi puikų uostą, didžiules pramonės įmones ir aktyvią bendruomenę“, – pabrėžė jis.
Jūrinė energetika – šimtmečio galimybė Lietuvos ekonomikai
Jūrinė energetika tampa vienu iš svarbiausių Lietuvos ateities energetikos strategijos elementų. „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas pabrėžė, kad vienas jūrinis vėjo parkas gali pritraukti iki 1,5 mlrd. eurų tiesioginių investicijų – tai reiškia naujas darbo vietas, stipresnę pramonę ir didesnes galimybes verslui. Be to, energijos gamyba leis Lietuvai tapti energetiškai nepriklausoma bei suteiks galimybę eksportuoti elektros perteklių į kitas Europos šalis, taip stiprinant šalies ekonomiką ir didinant regiono patrauklumą investuotojams.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas atkreipė dėmesį, kad jūrinė energetika – tai ne tik elektros gamyba, bet ir platesnė mėlynosios ekonomikos plėtra. „Turime didžiulį potencialą, kurį privalome išnaudoti. Tai ne tik jūrinė energetika, bet ir visa ekonominė ekosistema – nuo turizmo iki pramonės vystymo. Norint tai pasiekti, būtina užtikrinti aiškų investicijų pritraukimo planą“, – sakė ministras.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžė, kad jūrinės energetikos plėtra turi būti suderinta su sausumos vėjo elektrinėmis, siekiant stabilaus ir konkurencingo elektros tiekimo. „Jūrinis vėjas neturi stabdyti sausumos vėjo plėtros. Turime rasti balansą ir sukurti investuotojams palankias konkurso sąlygas, kurios leistų vystytojams aktyviai dalyvauti šiame procese“, – teigė Vaičiūnas.
Milijardiniai projektai jūrų infrastruktūroje
Mažųjų uostų plėtra yra neatsiejama ilgalaikės strategijos dalis. Klaipėdos miesto, Palangos, Neringos ir Klaipėdos rajono savivaldybės aktyviai planuoja investicijas į savo regionų uostus, o bendra jų vertė gali siekti šimtus milijonų eurų. Klaipėdoje numatoma plėsti Dangės upės infrastruktūrą, didinti švartavimosi vietų skaičių bei atgaivinti Stariškių uostelį. Palangos savivaldybė siekia užtikrinti Šventosios uosto plėtros tęstinumą, tuo tarpu Neringoje prioritetu laikomas Juodkrantės uosto projektas.
Klaipėdos rajono savivaldybės meras pabrėžia vidaus vandens kelių plėtros svarbą, siekiant pagerinti Drevernos šliuzo infrastruktūrą ir privažiavimą prie mažųjų uostelių, taip didinant jų patrauklumą verslui bei turizmui. Kadangi visi šie projektai reikalauja aiškios strategijos ir efektyvaus finansavimo, merai akcentuoja būtinybę glaudesniam valstybės institucijų bendradarbiavimui.
Mažųjų uostų plėtra yra ne tik ekonominio augimo, bet ir nacionalinio saugumo dalis. Investicijos į uostų infrastruktūrą stiprina jūrinį turizmą, verslo aplinką, gerina regionų infrastruktūrą ir kuria naujas darbo vietas. Be to, jūrų infrastruktūra tampa neatsiejama nacionalinės gynybos dalimi, todėl ilgalaikė ir koordinuota valstybės politika šioje srityje yra būtina.
Biurokratijos mažinimas – būtina sąlyga investicijoms
Viena didžiausių kliūčių jūrinės ekonomikos vystymui išlieka biurokratija, kuri stabdo projektų įgyvendinimą ir trukdo investicijų pritraukimui. Aplinkos ministras Povilas Poderskis pabrėžė, kad sudėtingi derinimo procesai ir perteklinės procedūros prailgina projektų įgyvendinimo laiką. „Šiandien norint pradėti infrastruktūros projektą, poveikio aplinkai vertinimas gali užtrukti net dešimtmetį. Jei norime būti konkurencingi, turime keisti požiūrį, mažinti biurokratiją ir rasti sprendimus, kurie padėtų plėtoti mūsų jūrinį potencialą, kaip tai daro kitos Vakarų Europos šalys“, – akcentavo ministras.
Tačiau, pasak R. Dargio, vien tik politinių sprendimų nepakanka – vietos savivalda taip pat turi atlikti savo namų darbus. „Savivalda turi daug idėjų, ką daryti, tačiau reikia konkrečių veiksmų – parengtų projektų, ekonominių skaičiavimų ir aiškiai apibrėžtų finansavimo šaltinių. Ši Vyriausybė tik pradeda savo darbą, todėl turime ketverius metus, per kuriuos visi projektai turi būti įveiklinti“, – pabrėžė jis.
Po konferencijos buvo parengta rezoliucija, kurioje raginama Vidaus vandens kelių ir jūros infrastruktūros projektams koordinuoti įkurti ministro pirmininko vadovaujamą tarpinstitucinę darbo grupę. Ši grupė, kurios sudėtyje būtų Klaipėdos miesto ir rajono, Palangos ir Neringos miestų savivaldybių vadovai, Ekonomikos ir inovacijų, Susisiekimo ir Aplinkos ministerijų, Vidaus vandens kelių direkcijos ir Lietuvos buriuotojų sąjungos atstovai, nustatytų prioritetinius projektus ir užtikrintų tarpinstitucinį bendradarbiavimą juos įgyvendinant.
Pranešimas žiniasklaidai
