Lietuvos pašto 100-mečio kryptis – modernizacija

Gargždų krašto muziejuje nuolat veikia ekspozicija „Tarpukario Gargždai“, kurioje atskleidžiama ir Lietuvos pašto istorija.

Atkurtosios Lietuvos valstybės pašto įkūrimo data laikoma 1918 m. lapkričio 16 d., kai Lietuvos vyriausybė paskyrė pirmąjį Pašto valdybos direktorių. Juo tapo inžinierius Benediktas Tomaševičius, uoliai pradėjęs organizuoti Lietuvos pašto tinklą. Sudarius Pašto valdybos personalą, buvo atidaryti pašto skyriai apskrities miestuose, jų įgaliotiniams pavedant atidaryti pašto įstaigas mažesniuose miesteliuose.

Laikinai prisiglaudė koridoriuje

1918 m. lapkričio 16 dieną tuometis finansų, prekybos ir pramonės ministras Martynas Yčas pasirašė potvarkį, kuriuo įkurta Lietuvos pašto valdyba. Į vokiečių valdyto Oberosto pašto įstaigą, veikusią dabartinėje sostinės Didžiosios ir Šv. Jono gatvių sankirtoje, Pašto valdybos atstovų niekas neįsileido, tad pirmaisiais mėnesiais Pašto valdybos tarnautojai laikinai dirbo prisiglaudę Lietuvos Tarybos koridoriuje. Nesulaukę vokiečių geranoriškumo Pašto valdybos vadovai savavališkai persikėlė į Oberosto pašto pastate buvusią tuščią patalpą.

Pirmieji savarankiškos Lietuvos pašto ženklai – vadinamieji „baltukai“ – buvo išleisti per 1918 metų Kalėdas. Jie leisti paskubomis, vokiečių karinei administracijai pranešus, kad Oberosto paštai nutraukia civilių gyventojų aptarnavimą. Naktį iš gruodžio 25-osios į 26-ąją Vilniuje, Martyno Kuktos spaustuvėje, laikraštiniame popieriuje kukliai atspausdinti pirmieji lietuviški pašto ženklai pasauliui skelbė apie naujos valstybės – Lietuvos egzistavimą.

Laiškus ir oro keliu

Pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais pašto korespondencijos siuntų į užsienį siųsti oro paštu nebuvo galima, nes į Lietuvą neskraidė lėktuvai. Pirmoji tarptautinė oro linija Kaunas–Karaliaučius–Dancigas–Berlynas buvo atidaryta 1921 m. liepos 21 dieną.

1922 m. sausio 1 d. Lietuva įstojo į Pasaulinę pašto sąjungą.

1933 m. vasario pradžioje iš Lietuvos ir JAV pašto įstaigų pirmąkart istorijoje gauti leidimai gabenti laiškus oro keliu. Amerikos lietuviai lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, sumanę be nusileidimo perskristi Atlantą ir pasiekti Lietuvą, ieškojo papildomų lėšų skrydžiui organizuoti. Buvo pasiūlyta „Lituanicos“ lėktuvu gabenti laiškus į Lietuvą. 1933 m. liepos 15 d. iš Amerikos pakilę lakūnai lėktuve gabeno specialų brezentinį pašto maišelį su 983 laiškais. Po katastrofos maišelis buvo rastas Soldino miške, netoli lakūnų žūties vietos.

Ženklų klastojimo byla

Su pirmąja lito nominalo pašto ženklų laida susijusi ir tarpukario Lietuvoje garsiai nuskambėjusi 1935 m. pašto ženklų klastojimo byla, kitaip dar vadinama „Sruogos byla“. Praėjus beveik 10 metų nuo nacionaline valiuta – 3 ir 5 litų nominalais pažymėtų pašto ženklų pasirodymo apyvartoje išaiškėjo, kad Pašto valdybos direktorius, garsaus rašytojo Balio Sruogos brolis, diplomatas Adolfas Sruoga su bendrais pasipelnymo tikslais užsienio prekeiviams parduodavo paklausiausius rinkoje tikrus 1922–1931 m. išleistus Lietuvos pašto ženklus, o trūkumui paslėpti sandėlyje laikė suklastotus, kurių pagamindavo tiek, kiek reikėdavo neteisėtai realizuotų ženklų vertei padengti. A. Sruoga buvo nuteistas 15 metų sunkiųjų darbų kalėjimo, o 1941 m. drauge su kitais Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo kriminaliniais nusikaltėliais buvo ištremtas į Sibirą, į Intos lagerį, kur tais pačiais metais ir mirė.

1940 m. sovietams okupavus šalį ant aštuonių lietuviškų pašto ženklų buvo uždėtas perspaudas „LTSR“. Antrojo pasaulinio karo metais buvo nutraukti Lietuvos pašto ryšiai, o tolimesnė Lietuvos ryšių veikla tapo visiškai priklausoma nuo Maskvos.

Permainos

1990 m. spalio 7 dieną apyvartoje pasirodė pirmoji nepriklausomos Lietuvos pašto ženklų serija „Angelas“, ji skelbė pasauliui apie atkurtą valstybę, kurią sergi angelas.

2011 m. spalį, žengiant koja kojon su pašto naujovėmis pasaulyje, Lietuvoje pradėjo veikti pirmieji siuntų savitarnos terminalai. Šiuo metu visoje šalyje veikia net 111 siuntų savitarnos „LP EXPRESS“ terminalų 45 miestuose.

2017 m. vasarą į kai kurias kaimiškąsias šalies vietoves išvažiavo pirmieji mobilieji laiškininkai. XXI a. laiškininkas tampa ne tik modernesnis, bet ir artimesnis klientui.

Šiais metais Lietuvos pašte baigiama diegti dokumentų ir procesų valdymo informacinė sistema. Planuojama, kad dėl šio technologinio sprendimo bus eliminuota rizika pamesti svarbius dokumentus, popieriaus bus sunaudojama iki 40 proc. mažiau, o įmonės darbuotojų laiko sąnaudos dokumentacijos rengimui bei tvirtinimui sumažės net iki 80 proc.

Skries elektriniais dviračiais

Lietuvos paštas neseniai pasirašė sutartį su Šiaulių dviračių gamintoja „Baltik vairas“ dėl 210 modernių elektrinių dviračių miesto laiškininkams pirkimo. Sandorio suma – 317 6 25 Eur.

Pasak Lietuvos pašto generalinės direktorės Astos Sungailienės, Lietuvos paštas, įvertinęs esamą situaciją rinkoje ir vidinius įmonės poreikius, būsimam dviračių gamintojui iškėlė tris svarbiausius reikalavimus – elektrinių dviračių ilgaamžiškumą, patogumą ir jų efektyvumą (maksimalų dviračio baterijos veikimą iki kito įkrovimo elektra). Planuojama, kad 210 laiškininkų visoje Lietuvoje kitų metų pavasarį pas savo klien­tus išvažiuos naujais elektriniais dviračiais. Pasak Lietuvos pašto generalinės direktorės A. Sungailienės, įsigijus elektrinius dviračius, dvigubai padidės klien­tų aptarnavimo greitis, nes korespondenciją laiškininkai spės išnešioti laiku. Be to, atsiras papildoma Lietuvos pašto paslauga, kurios iki šiol pėstieji laiškininkai negalėjo suteikti – siuntinių pristatymas, mat prie modernios darbo priemonės – elektrinio dviračio – laiškininkai gaus ir specialų visoms oro sąlygoms atsparų siuntinių krepšį.

Lietuvos pašte iš viso dirba 5516 darbuotojų. Didžiausia dalis darbuojasi Tinklo padalinyje (stacionarūs paštai, laiškininkai ir pan.). Vidutinis pašto darbuotojų atlyginimas šiuo metu siekia 553 Eur. 49 proc. darbuotojų dirba ne visu etatu. To priežastys – mažėjantis klientų srautas į fizinius tinklo taškus kaimiškose vietovėse ir mažuose šalies miesteliuose.

Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. Lietuvos paštas padidino atlyginimus mažiausiai uždirbantiems bendrovės darbuotojams. Iš viso atlyginimas bus padidintas 4362 bendrovės darbuotojams. Darbo užmokesčio kėlimas bendrovei papildomai kainuos apie 1,8 mln. Eur per metus.

Parengė Reda MILVYDIENĖ

Laimos ŠVEISTRYTĖS nuotr. (iš „Bangos“ archyvo)