Lietuvos rinkimų sistema pasitikima: žmonėms patinka rinkti valdžią
Lietuvos rinkimų sistema pasitiki 83 procentai šalies gyventojų, o absoliuti dauguma – net 91 procentas tyrime dalyvavusių rinkėjų – balsavimo proceso organizavimą vertina teigiamai. Tokius duomenis parodė balandžio 18–27 dienomis Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa apie rinkimų organizavimą Lietuvoje. Ateinančiais metais rinkėjai darkart galės pasitikrinti šalies rinkimų sistemą: įdomu tai, kad numatyti net treji rinkimai: Seimo, Europos Parlamento ir Lietuvos prezidento.
Be to, kartu su 2024 m. Respublikos Prezidento rinkimais vyks Referendumas dėl daugybinės pilietybės. Nustatyta, kad privalomasis referendumas vyks 2024 m. gegužės 12 dieną kartu su tą pačią dieną vyksiančiais Respublikos Prezidento rinkimais.
Pastarosiomis dienomis Lietuvoje svarstoma priešlaikinių rinkimų į Seimą galimybė. Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas siūlo inicijuoti Seimo pirmalaikių rinkimų paskelbimą dėl kilusios savivaldybių tarybų narių išlaidų kompensavimo krizės.
Atskleidžia svarbius aspektus
„Lietuvos žmonių pasitikėjimas rinkimų procesais mums yra nepaprastai svarbus, dėl to norėjome įvertinti rinkėjų nuomonę iki ir po rinkimų. Labai džiaugiamės, kad pasitikėjimo rinkimais procentas po rinkimų paaugo“, – rinkėjų apklausos duomenis komentavo VRK pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis komisijos pirmininko pareigas, Andrius Puksas.
Pasak jo, „šio tyrimo duomenys atskleidžia ir kitus svarbius aspektus – kaip rinkėjai vertina balsavimo organizavimo bei balsų skaičiavimo procesą. Ši informacija, be jokios abejonės, padės mums kai kurias sritis patobulinti ir pasistengti, kad kitais metais rinkėjams dalyvavimas rinkimuose būtų dar patogesnis.“
Naujausios, šių metų balandį atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 63 proc. apklaustųjų balsuoja visuose Lietuvoje organizuojamuose rinkimuose. 25 proc. balsuoja tik kai kuriuose, o 12 procentų nurodė nebalsuojantys iš viso.
Tyrimas atskleidė, kad rinkėjai, kurie nurodė, kad balsuoja visuose rinkimuose, priklauso vyresnio amžiaus, aukštesnio išsilavinimo ir didesnes pajamas gaunančiai socialinei grupei. Vidutines pajamas uždirbantys gyventojai dažnu atveju nurodė einantys tik į kai kuriuos rinkimus. Tai, kad nebalsuoja jokiuose rinkimuose, nurodė 18–25 m. žemesnio išsimokslinimo respondentai.
Suvokia pilietinę pareigą
Tyrimas išryškino svarbų aspektą – paaiškėjo, kad dažniausiai lietuviai eina balsuoti vedami pilietinės pareigos (72 proc.). Šią priežastį eiti į rinkimus apklausoje dažniausiai nurodė aukštesnio išsilavinimo ir didesnes pajamas gaunantys rinkėjai. Taip pat ir tie, kurie nurodė balsavę praėjusiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose.
Trečdalis apklaustųjų (33 proc.) pažymėjo, kad jiems patinka rinkti valdžią ir jaustis demokratinio proceso dalyviais. Kita dalis tiki, kad jų balsas yra svarbus (26 proc.). 15 proc. respondentų nurodė balsuoti einantys iš įpročio.
Pagrindinės priežastys, kodėl Lietuvos gyventojai nebalsuoja rinkimuose ar balsuoja tik kai kuriuose, yra užimtumas (33 proc.) ir neapsisprendimas, už ką balsuoti (32 proc.). Mažiau nei ketvirtadalis (22 proc.) nurodė, kad nesidomi politika. 20 procentų apklaustųjų pažymėjo, kad balsuoti nustojo, kai nusivylė išrinktais politikais. Dar 20 proc. mano, kad jų balsas nieko nelemia, 4 procentai respondentų atsakė nežinantys tiksliai, kada vyksta rinkimai, o dar 4 procentai teigė, kad nebalsavo ir nebalsuos.
Politikams – svarūs atlyginimai
2024 m. Lietuvoje numatyti net treji rinkimai: gegužę – Respublikos Prezidento rinkimai, birželio 6–9 d. numatyti rinkimai į Europos Parlamentą, spalio 13 d. – Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Didžiosios šalies partijos jau strateguoja ir pradeda pasiruošimą 2024 m. rinkimų maratonui.
Į Lietuvos Seimą vienmandatėse ir daugiamandatėse apygardose ketverių metų kadencijai išrenkamas 141 narys. Lietuvoje bazinis parlamento nario, neužimančio jokių pareigų nei parlamente, nei Vyriausybėje, darbo užmokestis be jokių priedų, pavyzdžiui, už politiko darbo stažą, pernai siekė 3 511 Eur neatskaičius mokesčių (2 124 Eur „į rankas“).
Šalys atstovus į Europos Parlamentą renka 5-erių metų kadencijai. Šią kadenciją parlamente dirba 705 europarlamentarai iš 27 Europos Sąjungos šalių. Lietuva turi 11 atstovų. Patekti į Europos Parlamentą – geidžiama politikų svajonė. Už europarlamentaro darbą mokamas solidus atlyginimas. Šiuo metu jis siekia 9 808,67 Eur „popieriuje“, t. y. 7 646 eurai „į rankas“. Be to, europarlamentarai kas mėnesį gauna beveik 5 000 eurų siekiantį priedą su darbu susijusioms išlaidoms padengti – biuro nuomai, sąskaitoms už ryšį ar kelionėms apmokėti. VRK duomenimis, iš dabartinių 11 Lietuvos europarlamentarų kitai kadencijai kol kas neketina kandidatuoti tik Aušra Maldeikienė.
Lietuvos Respublikos prezidentas renkamas penkerių metų kadencijai, jo darbo užmokestis „į rankas“ yra apie 10 000 eurų.
Prielaida: išankstiniai Seimo rinkimai
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas siūlo inicijuoti Seimo pirmalaikių rinkimų paskelbimą dėl kilusios savivaldybių tarybų narių išlaidų kompensavimo krizės.
Konstitucija numato, kad pirmalaikiai rinkimai gali įvykti iš esmės dviem atvejais. Juos gali paskelbti Seimas savo nutarimu, bet tam reikalinga ne mažesnė nei 3/5 parlamentarų dauguma, t. y. bent 85 Seimo narių balsai. Kitas būdas skelbti išankstinius rinkimus išprovokuoti Vyriausybės krizę ir jos neišspręsti per Konstitucijoje numatytą laikotarpį.
Tuo atveju, jeigu I. Šimonytės Vyriausybė nelaukia nepasitikėjimo ir atsistatydina pati, Seimas ir prezidentas turėtų per 15 dienų pradėti naujos Vyriausybės sudarymo procedūras.
Bet, anot Konstitucijos, „jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai“, prezidentas turi teisę paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Naujojo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo sprendimo dėl jų surengimo priėmimo.
Tad esant pakankamai politinei valiai, naujasis parlamentas Lietuvoje galėtų būti išrinktas šį rudenį, t. y. metais anksčiau nei įvyktų eiliniai Seimo rinkimai.
Pirmalaikių parlamento rinkimų Lietuvoje nebuvo per visus daugiau kaip tris dešimtmečius, kai galioja dabartinė šalies Konstitucija.
Praėjusieji Seimo rinkimai valstybės biudžetui kainavo 15 865 000 eurų.
Parengė Vita VITAITĖ
