Lietuvos šaulių sąjunga – tiltas tarp kariuomenės ir visuomenės

Gargžduose ir Priekulėje lankėsi Šaulių sąjungos vadas

Lietuvos šaulių sąjunga visoje šalyje vykdo kovinės parengties ir logistinio aprūpinimo patikrinimo pratybas, rinktinių, kuopų parengtį vertina Šaulių sąjungos vadai. Praėjusį šeštadienį jie lankėsi ir Gargždų 309-oje kuopoje. Šaulių sąjungos vadas pulkininkas leitenantas Linas Idzelis šauliams pristatė, kokie dabar yra Šaulių sąjungos prioritetai, pasirengimas. Šaulių sąjungos vadas taip pat lankėsi ir Priekulėje. Čia pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos šaulių sąjungos ir Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų asociacijos.
Geriausia komunikacija – darbai
Lietuvos šaulių sąjunga visoje Lietuvoje vykdo patikrinimus – aliarmais keliama kiekviena šaulių rinktinė, kuopa, stebima, kiek šaulių susirenka, jų nusiteikimas, aprūpinimas. Pasak Šaulių sąjungos vado plk. ltn. L. Idzelio, prasidėjo naujas šaulių karinio rengimo ciklas.
Šauliams Gargžduose L. Idzelis pasakojo apie dabartinius įvykius pasaulyje ir kaip tai veikia Lietuvos visuomenę, kokių veiksmų reikia imtis. Paklaustas apie kovą su dezinformacija L. Idzelis dalijosi, kad šioje srityje šauliai jau yra pasistūmėję. „Daug yra šaulių, kurie yra įsijungę į informacinės erdvės monitoringą, raportavimą ir padėjimą valstybinėms institucijoms dirbti jų darbą. Tačiau pati geriausia komunikacija yra darbai. Jie iš lūpų į lūpas eina, rodo, kad tai yra tvarumas – žmonės tada įgauna pasitikėjimo. Visi nori žinoti aiškiai, kur yra priedanga, kaip atrodo ginklas, poligonas, šaudykla“, – akcentavo Šaulių sąjungos vadas.

Svarbiausia – žinios ir įgūdžiai
L. Idzelis „Bangai“ kalbėjo, kad Lietuvos šaulių sąjunga yra tiltas tarp kariuomenės ir visuomenės. „Nebūsime dideliais profesionalais, spec. pajėgomis, tačiau Šaulių sąjungos pradininkas Vladas Putvinskis-Pūtvis ir kūrė tokią Šaulių sąjungos viziją, kad kiekvienas Lietuvos žmogus mokėtų naudotis ginklu, turėtų įgūdžių. Bet, jeigu būni pareigose Šaulių sąjungoje 5–10 metų, gali tokius įgūdžius išsitreniruoti, kad kitam profesionalui bus pavydu. Tokio lygio šaulių Lietuvoje – ne vienas šimtas“, – teigė jis.
Šaulių sąjungos vadas, kalbėdamas apie Šaulių sąjungos plėtrą, teigė, kad kokybė ir žinios skleidimas iš lūpų į lūpas pritraukia daugiausia naujų narių. „Čia žmonės yra atsidavę, atėjus kiekvienam spaudžiu ranką, nes būti lietuviškos patriotiškos organizacijos nariu yra didžiulė rizika“, – pažymėjo L. Idzelis.
Gargždų 309-os kuopos vadas Nerijus Vyšniauskas dalijosi, kad Lietuvos šaulių sąjungos vado vizitas – didelė motyvacija šauliams. „Supranti, kad nesi užmirštas ir esi bendruomenės dalis. Vizito metu dėliojomės viziją, strategiją, kokie artimiausi planai, tai svarbu, – teigė N. Vyšniauskas. – Būnant šauliu veiki petys petin. Prasidėjus karui Ukrainoje, vėliau Gazos ruože, reaguodami į įvykius pasaulyje žmonės ieško žinių, siekia įgauti įgūdžių. Tad šauliai ir suteikia tvirtą žinių, įgūdžių pagrindą, bendruomenės saugumo jausmą.“

Gabrielė ČIUNKAITĖ
Autorės nuotr.