„Lituanicos“ skrydžio jubiliejinės sukakties minėjimas – ne tik judrėniškių šventė

2023-ieji – S. Dariaus ir S. Girėno „Lituanicos“ skrydžio metai. Tuo pažymima šių drąsių lakūnų, išgarsinusių Lietuvą, 90-osios skrydžio metinės. „Unikalu, kad tiek metų minime savo tautos didvyrius, XX amžiaus pradžioje prisidėjusius prie modernaus pasaulio kūrimo“, – kalbėjo S. Dariaus muziejaus Judrėnų seniūnijoje vadovas Mėčislovas Raštikis.

Legendinio lakūno takais

Liepos 17 d. S. Dariaus gimtinė vėl sutrauks šimtus aviacijos mėgėjų, miestų ir kaimų gyventojų. Judrėnų seniūnijoje – tai didžiausia pastarojo dešimtmečio šventė. Pernai, jubiliejinės sukakties išvakarėse, čia vykusiame įspūdingame renginyje dalyvavo apie 4 tūkst. žiūrovų. Šiemet tikimasi, kad susirinks nemažiau, nors daug ką lems oro sąlygos.

Nebe pirma savaitė judrėniškiai entuziastingai ir nuoširdžiai ruošiasi „Lituanicos“ skrydžio 90-ųjų metinių minėjimui. Renginio organizatoriams Veiviržėnų kultūros centro Judrėnų skyriaus renginių režisierei Vilijai Norvilienei ir Lietuvos aviacijos muziejaus padalinio S. Dariaus sodybos muziejaus vadovui Mėčislovui Raštikiui aktyviai padeda Judrėnų seniūnija, S. Dariaus bendruomenė, Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijos Judrėnų S. Dariaus ugdymo skyrius bei kiti. Anot organizatorių, vieni prisideda darbais, kiti palaiko mintimis.

„Judrėniškiai kasmet švenčia skrydžio metinių sukaktį, bet jie būna bendruomenės lygmenyje, nors sutraukia ne vieną šimtą žiūrovų. Šiemet rajono Savivaldybėje sudaryta darbo grupė renginiams organizuoti, patvirtinta programa, – „Bangai“ kalbėjo M. Raštikis. – Renginiai šiai sukakčiai paminėti prasidėjo prieš kelis mėnesius. Pagrindinis akcentas – skrydžio sukaktis.“

S. Dariaus muziejus ir S. Dariaus kaimo bendruomenė pakvietė į edukacinį žygį „S. Dariaus takais“, kuris vyko gegužės 13 d. Maršrutas – 8,5 km, jame 5 sustojimai. Vienas iš jų – Judrėnų Šv. A. Paduviečio bažnyčia, kur susituokė S. Dariaus tėvai,vėliau pakrikštijo ir savo sūnų Steponą, būsimą tautos didvyrį. Kitas sustojimas – Judrėnų kapinėse: čia palaidoti S. Dariaus tėvai. S. Dariaus gimtinės sodyboje-muziejuje, šalia esančiame improvizuotame sporto aikštyne, žygio dalyviai išmėgino S. Dariaus propaguotas sporto šakas.

Žinia pasauliui

Jubiliejiniais „Lituanicos“ skrydžio metais vyko moksleivių piešinių, skirtų S. Dariui ir S. Girėnui, konkursas. Nugalėtojai bus paskelbti ir apdovanoti sekmadienį vyksiančiame šventiniame minėjime S. Dariaus gimtinėje.

„Šiuo metu aktyviai veikia Lietuvos radijo mėgėjų sąjunga. Ji turi specialius šaukinius ir pasauliui praneša apie S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 90-ąją sukaktį, – atskleidė M. Raštikis. – Aną savaitę radijo mėgėjai dirbo S. Girėno gimtinėje , o šią persikėlė į S. Dariaus.“

S. Dariaus gimtinės muziejuje šiemet surengtos kelios parodos šiai iškiliai asmenybei pažymėti. Vienoje iš jų – foto vaizdai apie S. Dariaus ir S. Girėno milžinkapį. Paskutinė ekspozicija primins ankstesnius jubiliejinių skrydžio sukakčių minėjimus S. Dariaus gimtinėje, įamžintus fotografijose. „Sovietmečiu, 1983 m., pirmą kartą prabilta apie legendinį lakūnų skrydį per Atlantą – surengtas 50 metų jo sukakties minėjimas, – dėstė M. Raštikis. – Nepriklausomybės priešaušryje S. Dariaus gimtinėje vyko 55-ųjų skrydžio metinių minėjimas.

Pažintis su aviacija ir drąsuoliu keliautoju

Šiemet jubiliejinės skrydžio sukakties minėjimas bus išskirtinis – itin plati programa. Pagrindinė šventės dalis skirta aviacijai: akrobatinis „Amber“ pilotų skraidymas, istorinių lėktuvų pasirodymas. Tikimasi, jog šiemet nebebus trukdžių atskristi „Lituanicos“ kopijai „Bellanca“. Kils oro balionai, skraidyklės, bus pristatyti ultralengvieji orlaiviai.

„Kitokia bus šventė“, – patikino Judrėnų seniūnijos seniūnas Zigmantas Siminauskas. Jis prasitarė, jog tautodailininkas Darius Vilius šiai progai kuria skulptūrą, simbolizuojančią savo vaikystės svajonę apie skrydį. Ji papuoš seniūnijos administracijos kiemelį.

M. Raštikis kalbėjo, jog sekmadienį vyks dviratininkų žygis iš S. Girėno gimtinės į S. Dariaus gimtinę. „Švenčiant 800-ąsias Žemaitijos paminėjimo istoriniuose šaltiniuose metines, buvo įsteigti medaliai nusipelniusiems žemaičiams pagerbti. Tarp jų – ir šie legendiniai lakūnai, – atskleidė pašnekovas. – Sutarta, kad medalis pakaitomis bus saugomas jų gimtinėse. Per šventinį minėjimą dviratininkai apdovanojimą atgabens į S. Dariaus gimtinę“.

Į šventę S. Dariaus gimtinėje atvyks šių dienų herojus Aurimas Valujavičius, vienviete irkline valtimi perplaukęs Atlantą nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno ir išgarsinęs Lietuvą visame pasaulyje. Savo drąsų ir sudėtingą žygį jis skyrė skrydžio per Atlantą 90-osioms metinėms.

„Ruošdamasis savo didžiajai kelionei Aurimas lankėsi S. Dariaus gimtinėje, ir mes sutarėme, kad po sėkmingos kelionės jis dalyvaus šventiniame minėjime. Savo pažadą drąsus keliautojas išpildys“, – patenkintas kalbėjo M. Raštikis.

Pagerbs ir mokyklai svarbias datas

Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijos Judrėnų S. Dariaus ugdymo skyrius paskelbė akciją – kviečia registruotis visų laidų moksleivius, buvusius mokytojus bei kitus darbuotojus ir atvykti į mokyklą per šventinį minėjimą nešti 250 metrų ilgio trispalvę.„Šiemet sukanka 25 metai, kai mūsų mokyklai suteiktas S. Dariaus vardas, šiemet mūsų mokyklai – 115 metų, – kalbėjo ugdymo skyriaus direktorės pavaduotoja Laima Dargevičienė. – Mokyklą baigusios laidos klasė, susirinkusi visa, pelnys prizą“.

„Gaila, kad aš ne Judrėnuose, o Raseinių rajone baigiau mokyklą. Visgi ir aš galėsiu prisiliesti prie vėliavos, nes mano vyras Aretas čia gimęs ir užaugęs, ir mūsų vaikai šią mokyklą baigė, – šypsojosi Judrėnų seniūnaitijos seniūnaitė Irena Ubartienė. – Džiaugiuosi, kad esu judrėniškė: kai paklausia, kur gyvenu, atsakau, jog ten, kur S. Dariaus tėviškė. Ir daugiau aiškinti nebereikia. Mes nuoširdžiai ruošiamės šventei, laukiame daug svečių ir norime, kad ji patiktų visai Lietuvai“.

Pasak režisierės V. Norvilienės, sudėtinga buvo išdėstyti šventės programą.

Šventė S. Dariaus gimtinėje prasidės sekmadienio rytą muziejaus teritorijoje – šurmuliuos mugė, susirinkusiuosius linksmins kaimo kapela. Po valandos kiemelyje prie kryžiaus – šv. Mišios. Tuo pačiu metu vyks sporto varžybos.

„Koncertuos karinių jūrų pajėgų orkestras, dalyvaus Gargždų kultūros centro kolektyvas „Minija“, – dėstė V. Norvilienė. – Nekviečiame garsių dainininkų – norime, kad mus džiugintų šioje žemėje užaugę, čia mokyklą baigę atlikėjai – Lijana, Kristina, Gabija, Lukas, Rimantas. Šventę vainikuos lazerių šou ir „Žemaitukų“ nauja daina apie Lietuvą.“

Renginio organizatoriai kalbėjo, jog šiam projektui rajono savivaldybė skyrė 25 tūkst. eurų, bet, anot jų, be kitų rėmėjų, bendruomenės žmonių prisidėjimo ir darbo jį įgyvendinti būtų sudėtinga.

Virginija LAPIENĖ

Autorės nuotr.