„Lituanikos“ legenda ir jeigu…
Tapo tradicija, jog kiekvienais metais, liepos antroje pusėje, savaitgalį minint legendinį šviesaus atminimo lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį memorialiniai muziejai-tėviškės sutraukia tūkstančius lankytojų, aviacijos mėgėjų, profesionalų. Čia laikomos Šv. Mišios, vyksta parodomieji skrydžiai, rungiamasi sporte, gyvai skamba įvairių atlikėjų kūriniai, primenama istorija, skanaujama, pramogaujama arba paprasčiausiai bent kartą metuose susitinkama, diskutuojama.
Mūsų improvizuotas diskusijų stalas išsirutuliojo kartu su Veiviržėnų kultūros centro meno skyriaus projektų vadove Erika Greivyte bei dizaineriu Mariumi Kakta. Mes modeliavome „Lituanikos“ situaciją su žodžiu jeigu…
Prisimenant tragiškai žuvusius legendinius lietuvius lakūnus, Atlanto nugalėtojus galbūt dažnam iš mūsų yra kilęs klausimas ir pamąstymas, kaip būtų susiklosčiusi istorija, jeigu 1933 m. liepos 15-17 d. skrydis iš Niujorko į Kauną būtų pasibaigęs laimingai.
Ko gero, pirmomis dienomis laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune būtų vyravusi euforija, vykę susitikimai su visuomene, būtų suorganizuotas valstybinis pagerbimas. Pasaulinės aviacijos metraštyje būtų buvęs įrašytas naujas skrydžio be nusileidimo rekordas, to meto žiniasklaidoje dažniau kartotųsi Lietuvos vardas, o profesinėje srityje minėtas skrydis galėjo tapti tarsi vizitine lakūnų kortele.
Turint omenyje ankstesnę Stepono Dariaus aktyvią profesinę, visuomeninę, sportinę veiklą, karo lakūno kapitono laipsnį, čia esančią žmoną ir dukrą greičiausiai jis būtų pasilikęs Lietuvoje, sulaukęs Antrojo pasaulinio karo pradžios bei sovietinės okupacijos. Gal būtų buvęs tas drąsus karininkas, kuris be įsakymo 1940 m. birželio 15 d. ginklu pasitikęs priešą bei tapęs pasipriešinimo lyderiu ir simboliu arba kaip kitas žymus aviatorius, lėktuvų konstruktorius Antanas Gustaitis būtų buvęs sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime…
Galima daryti prielaidą, kad kitas legendinis lakūnas, mažakalbis, ramus Stasys Girėnas, turėjęs svetur išlaikytą aviacijos transporto piloto licenciją, netrukus būtų grįžęs į JAV su tarptautiniu profesiniu pripažinimu tęsęs karjerą, minėjęs 40-ąsias ir vėlesnes skrydžio metines.
Sėkmės atveju galėjo būti ir kitas, įspūdingas ateities lakūnų kelias: pasinaudojus žinomumu, pritraukus amerikiečių lėšas bandyti realizuoti kitą tikslą, pavyzdžiui, skrydį aplink pasaulį.
Deja, visus jeigu ir gal palaidojo aviakatastrofa Soldino girioje, dabartinės Lenkijos teritorijoje. Oficialioje statistikoje liko vienas tiksliausių skrydžių to meto pasaulyje pagal numatytą maršrutą, 2 vieta pagal nuskristą atstumą 6 411 km be nusileidimo bei pirmą kartą ryšių istorijoje pervežtas paštas iš Amerikos į Europą.
Lietuvos istorijoje liko nepamirštamas žygdarbis, įkvėpimas, pasididžiavimas, dalinai atkurtos legendinių lakūnų tėviškės – memorialiniai muziejai, kasmetiniai skrydžio minėjimai.
Arūnas MIKALAUSKAS
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos
istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas
