Maisto kąsnis – aukso vertės ne tik alkstantiesiems

Sudžiūvusi duonos kriaukšlė, apipelijęs sūrio gabalėlis, surūgęs pieno šlakelis mūsų virtuvėse nėra retenybė. Statistika byloja, kad užauginus derlių, vienas iš trijų produktų pasaulyje nueina perniek.

Iššvaistyta 180 kg kiekvienam
Kas penktas Lietuvos gyventojas, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo duomenimis, gyvena žemiau skurdo ribos. Pasaulyje, kuriame eikvojimas – dažnas reiškinys, skurstantiesiems kiekvienas maisto kąsnis – aukso vertės. Kasmet pasaulyje trečdalis pagaminto maisto išmetama, o Europoje iššvaistyto maisto kiekis – 90 mln. tonų, t. y. 180 kg kiekvienam ES piliečiui. Europos Parlamentas paragino ES valstybes iki 2025 metų iššvaistomo maisto kiekį sumažinti 30 proc., o iki 2030-ųjų – 50 proc., palyginti su 2014 m. kiekiu.
Iššvaistytas maistas – ne tik praleista galimybė pamaitinti alkstančiuosius, bet ir įvairių išteklių eikvojimas (pvz. norint užauginti kilogramą jautienos, sunaudojama 15 500 litrų vandens). „Maisto banko“ tyrimo metu apklausus ūkininkus paaiškėjo, kad 5–20 proc. produkcijos (mėsos, vaisių ir daržovių) nepasiekia parduotuvių, nes neatitinka prekybininkų keliamų reikalavimų – formos, dydžio ir kt.

Pagalbos poreikis auga
Irena Judžentytė, „Maisto banko“ Klaipėdos padalinio vadovė, teigia, jog kiekvieną dieną jaučiamas vis didesnis pagalbos maisto produktais poreikis: Ukrainos karo pabėgėliai, Lietuvos pensininkai, bedarbiai, daugiavaikės šeimos ir vieniši tėvai kreipiasi vis dažniau, kylančioms maisto ir komunalinių mokesčių kainoms paveikus jų biudžetus. I. Judžentytės nuomone, aukojimas kol kas nepaveiktas ekonominių problemų: nuo birželio mėnesio „Maisto banko“ Klaipėdos padalinys surinko ir išdalijo apie 245 tūkst. kilogramų vartoti tinkančio maisto. Šiuo metu Klaipėdos miesto ir rajono darželiai organizuoja akcijas, kurių metu surinkta parama bus perduota „Maisto bankui“ ir išdalinta labiausiai stokojantiesiems.

Parama ženkliai sumažėjusi
Viena iš įstaigų, bendradarbiaujančių su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“ – Klaipėdos rajono paramos šeimai centras. Jis teikia įvairias paslaugas pažeidžiamiausioms rajono šeimoms, senjorams ir neįgaliesiems. Jurinda Jasevičienė, Klaipėdos rajono paramos šeimai centro vadovė, teigia, kad pagal sutartį, sudarytą su „Maisto banku“, centras iš IKI prekybos centrų tinklo triskart per savaitę gauna besibaigiančio galiojimo produktų: „Parama, anksčiau siekusi 50–80 kg, dabar yra ženkliai sumažėjusi – kaskart gauname nuo 5 iki 26 kg. Gautus produktus paskirstome tik mūsų įstaigos socialinių paslaugų gavėjams, kurių padėtis yra sudėtingiausia. Dažnai tai neįgalūs ir vieniši senoliai.“ Socialiniai darbuotojai į namus jiems ne tik atneša produktus, bet ir paruošia maistą. Tarp gaunamų produktų būna duonos gaminių, žuvies, pieno, salotų, daržovių, kartais ir saldumynų.

Tenka ir gyvūnams
Kai kurie produktai prekybos centruose nesulaukia savo pirkėjų ir jų galiojimo laikas pasibaigia, prekinė išvaizda pakinta. Tokias daržoves, vaisius, duoną IKI prekybos centras Gargžduose skiria Klaipėdos zoologijos sodui. Paskutinius 3–4 metus gyvūnai šio maisto, pasak Klaipėdos zoologijos sodo savininko Edvardo Legecko, gauna gerokai mažiau. „IKI prekybos centrų tinklas užsako tai, ko reikia pirkėjams, kadangi ir visuomenė, ir prekybos centro tinklo vadyba išvystė sąmoningesnį požiūrį į maistą“, – teigė E. Legeckas. Tai patvirtina ir laikinai Gargždų IKI prekybos centro skyriaus vadovės pareigas einanti Sonata Rūpeikienė. Ji pripažino, kad pastaruoju metu klientų krepšeliai mažesni, todėl teko koreguoti prekių užsakymus.

Taupo savais būdais
Turbūt kiekvienam yra pasitaikę savo šaldytuve rasti pasibaigusio galiojimo maisto produktų, kuriuos vartoti nesaugu. Suprasdamas, kad maisto nevalia švaistyti, nusprendžiau atsakingiau rinktis produktus ir neprisipirkti per daug, atsisakiau pusfabrikačių, o gaminu tiek, kiek suvalgau. Panašiai taupo ir kiti gargždiškiai.
Gargždų gyventoja Janina teigė, jog pradėjus kilti kainoms teko koreguoti pirkinių sąrašą: „Susirašiau, kiek produktų sunaudoju gamindama. Anksčiau jų likdavo, dalį išmesdavau – dabar perku mažiau.“ Be to, pirkėja naudojasi išpardavimais parduotuvėse ir stengiasi vartoti kuo daugiau sezoninių daržovių, vaisių, o perka iš smulkiųjų prekeivių Gargždų turguje.
„Bangos“ laikraščio skaitytojo Andriaus nuomone, svarbu neleisti produktams sugesti, todėl šaldytuve būtina tvarkingai susidėti produktus ir sekti jų galiojimo laiką. Besibaigiančio galiojimo produktus vyriškis panaudoja virdamas sriubas ar troškinius.
„Jei per žioplumą susendinu kokį maistą, pykstu ant savęs, kad pasielgiau neatsakingai. Šeimoje buvau mokoma gerbti duoną, vertinti kitų žmonių darbą“, – sakė gargždiškė Jovita.

Netausodami kenkiame gamtai
Netausodami maisto kenkiame ir savo piniginei, ir gamtai, juk maisto atliekos iš mūsų šiukšlinių atsiduria sąvartynuose. Gargždiškė Angelė, gyvenanti nuosavame name, rūšiuoja atsakingai: atskiria plastiką, stiklą ir popierių, bet turi ir papildomą kibirą organinėms atliekoms, kurias panaudoja kompostui. Jo prireikia ne kiekvienam, tačiau praverčia tiems, kurie augina kambarinius augalus arba triūsia darže ar sode. Vis dėlto kompostuoti galima tik daržoves, kavos tirščius, kiaušinių lukštus, bet ne mėsos ar kitų patiekalų likučius.

Atiduoda perdirbti
Kylančios energetinių ištek­lių ir produktų kainos stipriai paveikė smulkiuosius verslus. Jų elektros ir šildymo sąskaitos gerokai didesnės nei fizinių asmenų – Gargždų parduotuvės „Vasara“ savininkė Jadvyga Skuodienė teigė, kad jos parduotuvėlė kybo ant plauko. Paklaustos apie maisto švaistymo problemą darbuotojos atsakė, kad parduotuvėje stengiasi skatinti pardavimus įvairiomis akcijomis, kad neliktų neparduotų maisto produktų.
Picerija „Ievos skanėstai“ ir restoranas „Lijo“, bendradarbiaudami su įmonėmis kaip „Bio­motorai“, perduoda aliejaus ir maisto atliekas perdirbti biokuro/biomasės gamybai. Tai daryti kavinėms, restoranams ir kitoms maistu prekiaujančioms institucijoms privaloma pagal Aplinkos ministerijos nustatytas atliekų tvarkymo taisykles. Jos skirtos įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius sumažinti ir maisto švaistymą, ir į sąvartynus patenkančių organinių atliekų kiekį. Europos Komisija vasarą paskelbė kvietimą kavinėms, restoranams ir viešbučiams dalyvauti „Vienos rinkos programoje“. Ji padės finansuoti maisto švaistymo mažinimo bei tvaraus atliekų perdirbimo projektus, įmones remiant iki 300 tūkst. eurų siekiančiomis subsidijomis.
Ar ir toliau švaistysime maistą ir tuo pačiu gamtos išteklius, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų sąmoningumo. Keisti netinkamus įpročius niekada nėra vėlu.

Džiugas SUTKEVIČIUS
Laimos ŠVEISTRYTĖS nuotr.