Maistui išlaidos didėja – prastėja skurstančiųjų padėtis
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad su sunkumais apsirūpinant maistu susiduria kas septintas šalies gyventojas. Tarp asmenų, kurių pajamos nesiekia 500 eurų per mėnesį, maisto trūko kas trečiam žmogui. Mažiausias pajamas gaunantys gyventojai kreipiasi paramos į Savivaldybę, jais pasirūpina „Maisto bankas“.
Brango 35 proc., pigo vienu procentu
Lietuva – viena iš penkių Europos Sąjungos šalių, kur gyventojų maisto išlaidos kiekvieną mėnesį sudaro didžiausią dalį nuo visų patiriamų išlaidų – 20 proc. Daugiau išleidžiama tik Rumunijoje, Slovakijoje, Latvijoje ir Bulgarijoje, o mažiausią dalį išlaidose – dešimtadalį sudaro Airijoje, taip pat Liuksemburge, Austrijoje, Vokietijoje, kur atlyginimai gerokai didesni.
Maisto kainos Lietuvoje pasiekė Europos Sąjungos vidurkį ir Vokietijos lygmenį, bet mes dvigubai daugiau išleidžiame maistui. Situacija nesikeičia 7–8 metus, nors statistiškai atlyginimai auga.
Maistas – pirmo būtinumo prekė, ir mažėjanti išlaidų maistui dalis reikštų didėjančią gyventojų perkamąją galią: žmonės turėtų galimybę daugiau pinigų leisti ne pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms.
Per porą metų maisto produktai Lietuvoje pabrango 35 proc., o pastaraisiais mėnesiais atpigo vidutiniškai vos 1 proc. – gyventojai to nė nepastebėjo. Viešojoje erdvėje girdime aikčiojimus, kad viskas brangu, ir tuo pačiu, kad gyvename gerai: prekybos centruose pilna žmonių, jie vos pajėgia pastumti vežimėlius, prikrautus įvairių maisto produktų.
Ir visgi ne visi šalies gyventojai turi galimybę parduotuvėje pirkti ką nori – įvairiai sukasi, kad oriau gyventų.
Kodėl baisu žengti į parduotuvę
„Kas savaitę pagrindiniams maisto produktams išleidžiu 150 eurų, o anksčiau užtekdavo 100 (neskaičiuojant kiaušinių ir pieno), – atskleidė kretingališkė Jurgita Andronatij, auginanti 4 vaikus. – Bet šie produktai – tik pusryčiams ir vakarienei, nes darbo dienomis pietaujame mieste, dviem vaikams mokykloje pietūs kainuoja 3,5 ir 4,5 euro, o paaugliui sūnui reikia valgyti pietus du kartus. Maistui taupyti negalime – šeimoje auga du sportininkai. Tenka daug dirbti: vyras – dviem etatais, aš irgi daugiau. Iš mano algos kitoms išlaidoms belieka 10 proc. Dėl lėšų taupymo lėtėja mūsų aplinkos tvarkymo darbai.“
Gargždiškė Danguolė (vardas pakeistas), šiemet minėjusi 85-erių metų sukaktį, gauna 480 eurų pensiją. Našlė. „Bijau eiti į parduotuvę – viskas brangu: pienas, sviestas, grietinė, duona, o juk norisi ir žuvies, ir mėsos, – dėstė pensininkė. – Reikia labai skaičiuoti, perku mažiau, bet nuolaidų neieškau, nes įsitikinau, kad pigiau parduodami antrarūšiai produktai (išskyrus cukrų), kuriuos tenka išmesti.“
Danguolė atskleidė, kad jos gyvenimas nelepino, ypač vargo kolūkyje. „Aš 8 metus sunkiausius darbus su kitais kolūkiečiais dirbau – žemės ūkį kėlėme, bet nieko negavome, ir šie metai į darbo stažą nebuvo įskaičiuoti. Taigi teko dirbti, kol sulaukiau 70 metų – turiu 36 metus stažo, bet pensija – apgailėtina. Reikia ne tik maisto – ir vaistų, ir mokesčius mokėti, todėl aš dar valau laiptines ir už mėnesį gavusi pusantro šimto eurų išsiverčiu.“
Maisto paketus pakeitė kortelės
Anot labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vadovo Simono Gurevičiaus, augant maisto ir paslaugų kainoms, vis daugiau žmonių priversti kreiptis į paramos organizacijas. Skaičiuojama, kad Lietuvoje skurdo riziką patiria kas penktas šalies gyventojas, kas devintas pripažįsta, kad susiduria su sunkumais apsirūpindamas maistu. Šiuo metu „Maisto bankas“ remia 232 tūkst. sunkiau besiverčiančių šalies žmonių. Jų maisto krepšeliuose – sotumą užtikrinantys maisto produktai: aliejus, duona miltai, labai džiaugiasi gavę mėsos ar žuvies.
Pernai priešpaskutinį davinį atsiėmė 210 tūkst. šalies gyventojų, o Klaipėdos rajone – 3 010. Iki šių metų pagal Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšomis finansuotą projektą nepasiturintys gyventojai gaudavo ilgo galiojimo produktų, o šiemet dalijamos kortelės ir jie patys spręs, ką pirkti. Tačiau galės rinktis tik reikalingus ar patinkančius produktus.
Klaipėdos rajono savivaldybė gavo 1 190 prašymų dėl šių kortelių išdavimo. Į pasirinkto tinklo kortelę vienam asmeniui per ketvirtį bus pervedami 25 eurai. Be to, gauti 889 prašymai dėl donacijos. „Donacija – „Maisto banko“ surinktas paaukotas maistas iš prekybos vietų, ūkininkų, taip pat įvairių akcijų metu surinkti produktai“, – dėstė „Maisto banko“ vadovas. Teisę gauti šią paramą, kaip ir socialines korteles, turi asmenys, kurių vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 264 eurų.
Prieš Velykas – dovanų krepšeliai
Užpraėjusį savaitgalį trijuose prekybos centruose Gargžduose ir Priekulėje pavasarinė „Maisto banko“ akcija subūrė geradarius. Dvi dienas trijų įstaigų savanoriai kvietė stokojantiesiems paaukoti ilgiau negendančių maisto produktų. „Maisto banko“ organizacijų tinklo koordinatorės Airidos Žvirblės teigimu, iš viso paaukota 2 684 vienetai maisto produktų už 4 509 eurus. „Daugiausia aukojo aliejaus, taip pat makaronų, kruopų, cukraus ir konservų. Mažiau – sausainių, arbatos ar kitų produktų“, – „Bangai“ kalbėjo A. Žvirblė.
Klaipėdos rajono paramos šeimai centro vadovė Jurinda Jasevičienė patikino, kad akcijos metu sekėsi neblogai. „Pirmą kartą naujoje Gargždų parduotuvėje „Lidl“ vyko „Maisto banko“ akcija. Surinkome 938 vienetus maisto produktų – dauguma aukojo kruopų ir makaronų“, – sakė ji. Savanoriai patenkinti, kad nesusipratimų nepasitaikė – žmonės aukojo geranoriškai.
Maisto paketai prieš Velykas bus išdalinti sunkiai besiverčiantiems žmonėms, kuriems šis centras teikia socialines paslaugas. „Dabar viskas brangu – pensininkai skaičiuoja, kad išsilaikytų, dar sunkiau negalią turintiems žmonėms. Paremsime senyvus, neįgalius žmones, kurių pajamos mažiausios“, – kalbėjo J. Jasevičienė.
Aukojo stokojantiesiems
Priekulės socialinių paslaugų centro savanoriai, dirbę šio miesto prekybos centre „Maxima“, surinko 813 vienetų maisto produktų – panašiai, kaip ir rudenį. Jie patenkinti pirkėjų geranoriškumu – kas norėjo, tas paaukojo, ir jokių priekaištų kaip anksčiau. Ir čia žmonės daugiausia paaukojo makaronų, aliejaus, cukraus, miltų ir nemažai kitų produktų.
Šio centro direktorė Vilija Lingiene akcentavo, jog iš jų sudarytus maisto paketus dalins mažas pajamas gaunantiems asmenims, kai vienam šeimos nariui tenka mažiau nei 264 eurai per mėnesį. Dalins ne tik Priekulės seniūnijos, bet ir kitose nepritekliuje gyvenantiems žmonėms.
„Maisto produktai labai pabrangę – sunku išgyventi iš mažos pensijos ar pašalpos, – „Bangai“ sakė V. Lingienė. – Daugiavaikėms šeimoms, uždirbančioms tik minimalias algas, taip pat sudėtinga. Taigi jie kreipiasi į seniūniją dėl socialinių kortelių.“
Ji apgailestavo, kad nebeliko paskutinės dienos maisto produktų, kurių gaudavo iš prekybos centro IKI 3 kartus per savaitę. Tai buvo didelė parama vargingiau gyvenantiems žmonėms. Pasak V. Lingienės, pensininkai moka taupyti, bet gaunant ir 500 eurų pensiją, reikia labai skaičiuoti. „Pavyzdžiui, mieste gyvenančiam vienišam pensininkui reikia apie 200 eurų už šildymą ir kitiems mokesčiams, o likusieji 300 Eur – ne tik maistui, bet ir vaistams, higienos priemonėms“, – kalbėjo pašnekovė.
Geriau duoti negu imti
Gargždų socialinių paslaugų centro savanoriams, dirbusiems prekybos centre „Maxima“, geradariai paaukojo 1 033 vnt. ilgai negendančių maisto produktų. Pasak šio centro direktorės pavaduotojos Vilmos Bružienės, žmonės suprato, kad reikia paremti sunkiai besiverčiančius, mažas pajamas gaunančius asmenis. Iš šių produktų bus paruošti maisto paketai, kurie praturtins nepritekliuje gyvenančių žmonių Velykų stalą.
„Negalima vienareikšmiškai sakyti, kad visi gerai gyvena – yra visuomenėje socialinė grupė, kurios nariai dėl sveikatos, ligų ar kitų bėdų atsiduria užribyje, nepritekliuje, jų pajamos labai sumažėja. Turime būti empatiški: jeigu esame pajėgūs, tai padėkime skurdžiau gyvenantiems, kad ir jie geriau pasijustų. Duoti yra geriau negu imti“, – kalbėjo V. Bružienė.
Virginija LAPIENĖ
A. VALAIČIO asociatyvi nuotr. iš „Bangos“ archyvo
