Malkų pirkėjams atsidusti dar per anksti

Perkantieji malkas pernai pajuto žymų jų pabrangimą, bet šiemet šiokios tokios vilties suteikia palankesnės naujienos. Valstybinės miškų urėdijos duomenimis, 2023 m. I pusmečio žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų pardavimo aukcionai rodo, kad kainos turėtų mažėti. Vidutinė žaliavinės medienos pardavimo kaina šių metų I pusmečio aukcione pusmetinėms sutartims sudaryti lyginant su 2022 m. II pusmečio aukcio­no kaina sumažėjo vidutiniškai 10 proc.

Permainos medienos aukcionuose
Anot Valstybinių miškų urėdijos generalinio direktoriaus Valdo Kaubrės aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti rezultatai atspindi žymius pokyčius medienos ir biokuro žaliavos rinkose: krenta ilgą laiką didėjusi paklausa ir kainos.
VMU 2023 metų I pusmečio aukcionuose iš viso pasiūlė 619,42 tūkst. ktm žaliavinės medienos ir 84 tūkst. ktm miško kirtimo liekanų. Medienos pirkėjai 2023 m. I pusmečio aukcione įsigijo 94,5 proc. pasiūlytos žaliavinės medienos ir 88,5 proc. miško kirtimo liekanų.
Nors ir įvykdžius du aukcionus, 2023 m. I pusmečio aukcione pusmetinėms sutartims sudaryti liko neparduoti beržiniai popierrąsčiai – apie 20 proc., 12 proc. – malkų, 7 proc.   plokščių medienos ir keletas kitų sortimentų nuo pasiūlytų atitinkamų sortimentų kiekio.
Neparduotiems kiekiams bus skelbiamas pakartotinis medienos aukcionas.
„Nenupirktas malkinės medienos ir kirtimo liekanų kiekis rodo, kad šiam šildymo sezonui yra pasiruošta ir žaliavos yra daugiau, nei jaučiamas poreikis iš šilumos gamintojų“, – teigia Valstybinė miškų urėdija.

Labiausiai – pigiausia mediena
Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas dr. Nerijus Kupstaitis medienos kainų mažėjimą vertina ne taip optimistiškai. Šių metų „Miškų“ žurnalo pirmame numeryje N. Kupstaičio pateiktoje apžvalgoje rašoma, kad visi dalyvaujantieji medienos ruošoje galėjo pasidžiaugti į rekordines aukštumas pakilusiomis apvaliosios medienos kainomis, o pernai labiausiai brango pigiausia mediena. Metų viduryje į aukštumas šovė ne visos apvaliosios medienos, bet būtent pigiausių sortimentų kainos – pradedant miško kirtimo liekanomis, malkine ir plokščių mediena, popierrąsčiais ir baigiant smulkia pjovimui naudojama mediena – tarrąsčiais. Tai, suprantama, daugiausia nulėmė energetinė krizė – biokuro gamintojai puolė pirkti viską iš eilės ir ruoštis laukiančiam sunkiam šildymo sezonui. Tuo tarpu brangi ir stambi lentpjūvėse ar kitaip apdirbama mediena taip stipriai nebrango, mat deficitas ten susidarė mažesnis. Metų pabaiga rodo, kad medienos kainos stabilizuojasi ir turi tendenciją mažėti. „Taigi, rinkos dėsniai veikia, bet bendrai medienos paklausa išlieka didelė, o vertinant platesniame kontekste – ji tik didės. Tai tikėtis kažkokių labai reikšmingų „atpigimų“, matyt, nereikėtų arba jie bus vėl labai trumpalaikiai“, – savo apžvalgoje rašė Miškų politikos grupės vadovas dr. N. Kupstaitis.
Tuo tarpu privačių miškų savininkai, valdantys vos ne pusę Lietuvos miškų, džiaugėsi iš medienos pardavimų pernai išaugusiomis pajamomis. Privačių miškų savininkų asociacija skelbė, kad iš privačių miškų parduodamos malkinės medienos kaina 2023 m., lyginant su praėjusiais metais, išaugo 29 Eur už m3.
Matyt, norint pigesnių malkų, kurį laiką dar teks gerai jų paieškoti.

Gerai gyvenam, šiaudais kūrenam
Ką vis dėlto kišti krosnies pakuron? Didelėse miestus šildančiose katilinėse sudega viskas – ir šiukšlės, ir grūdų išvalos, lapai, šiaudai. Bet jose įrengtos specialios pakuros, dūmų filtrai ir kita reikalinga įranga. Privačiuose namuose tokių įrengimų nėra, bet į krosnis papuola ne tik malkos, įvairūs briketai ar granulės, tačiau ir orą trešiančios įvairios medžiagos. Keletą paskutiniųjų metų atsakingiau kūrenti verčia ir kasmet Aplinkos apsaugos departamento vykdoma akcija „Kaminukas-garažiukas“, kurios metu tikrinama, ar krosnyse nedeginamos neleistinos atliekos. Deginant tam netinkamą kurą, galima užsidirbti nemažą baudą. Už atliekų tvarkymo pažeidimus fiziniams asmenims taikoma atsakomybė nuo įspėjimo iki 4 100 eurų.
Bet paslaptį, kas iš tiesų šią žiemą atsiduria įvairių krosnių pakurose, žino tik jų šeimininkai. Dar kita paslaptis, ar visos kūrenamos krosnys ir židiniai tikrai atitinka saugumo reikalavimus ir gali būti eksploatuojami, turbūt dar ilgokai liks neįminta. Neturime jokios kūrenamų krosnių patikros sistemos, profesionalūs savivaldybių kaminkrėčiai, kokių pareigybės egzistuoja daugelyje Europos šalių municipalitetų, mūsuose yra negirdėtas dalykas. Turime tik gaisrų ir nukentėjusiųjų juose suvestines.

Žiema – medžiapjūtės metas
Šiemetinė medžiapjūtė ne kažin kokia, ištižę purvynai, nelabai tedūzgia ir pavieniai benzininiai pjūklai, užtat dieną naktį greitai darbuojasi „vienarankiai“ – miškakirtės.
Kažkada savo miško neturėjusiems žmonėms žiemoti buvę tikrai sunku, bent taip atrodo skaitant senųjų lietuvių rašytojų kūrybą, kurioje apstu pasakojimų apie tų laikų malkavimus. Tada žmonės labiau vertinę kiekvieną medį, nukirtę galvojo, ką gero iš jo padarys, godojo kiekvieną karklyną. Išlaki eglė – sijoms, lentoms, šaknys – plėšoms krepšiams pinti, stora drebulė – loviui išskobti, geras juodalksnis – klumpėms. Sausuolių eglaičių kartys – šieno džiovinimo žaginiams. Karklynų vytelės – pintinėms, taronkiams pinti, žirniams paremti. Ploniausias šakeles rišo į kūlelius, kapojo žabus, rinko sausas šakas, kankorėžius, rovė kelmus.
Ankstyvojo pokario metais, kolūkių tvėrimo laiku, kai trūko visko, net pakratų gyvuliams, tam reikalui kaimų gyventojams liepta smulkinti eglių šakas. Po kapojimo atlikę sakingi rikiai gelbėjo šildantis namus, o nužievintus panaudodavo tvorų žiogriams.
Gyventojai pasakoja, kaip atėjus žiemai ir miškuose pradėjus darbuotis „zimagorams“, paskui juos traukdavo ir kaimų gyventojai su buteliuku, lašinių gabalu – už tokį „pyragą“, žiūrėk, gausi kokių medžių viršūnių, šakų pasigenėti. O jei naktį pavykdavo ir kokį sausuolį nukniaukti, tai supjaustę dvitraukiu pjūklu risdavo kuo greičiau vežiman, kelmą paslėpdavo „pasendindami“ sutrintomis anglimis ir apkraudami samanomis. Suskaldytus šakalius arkliniais vežimais veždavo į Klaipėdos, kartais ir į Gargždų turgų, kur malkų laukė šąlantys miestiečiai. Už gautus pinigus pirkdavo žuvies ir kitų kaimuose stigusių gėrybių.
Turimas suruoštas malkas taupydavo, jų reikėjo ir namams pasišildyti, ir valgiui paruošti, ir duonai kepti. O kiek dar reikėjo pirtims, kuriose džiovindavo linus, iškūrenti, tad šalin nenumesdavo nė menkiausios šakelės. Turime iš ko pasimokyti, kaip pagarbiai ir taupiai sunaudoti kiekvieną užaugusį medį.

Kainos yra skirtingos
Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio logistikos specialistas Tomas Banys „Bangai“ papasakojo apie dabartinę malkinės medienos įsigijimo situaciją.
Malkų kainos mažmeninei prekybai yra perskaičiuojamos kas pusmetį po įvykusių pusmetinių aukcionų, kur didmeninėje rinkoje parduodama visa mediena. Kiekviename regioniniame padalinyje kainos yra skirtingos, nes aukcionai juose vyksta atskirai ir gali susidaryti kainų skirtumai. Kretingos regioninio padalinio kainos nelabai išsiskiria iš kitų padalinių (pavyzdžiui, Mažeikių regioninio padalinio parduodamos malkos yra pigesnės, Šilutės – truputį brangesnės).
Kretingos regioninis padalinys parduoda tik po 3 metrus supjautas malkas. „Malkų pjaustymu ir skaldymu neužsiimame. Malkas už papildomą kainą galime ir atvežti, jei pirkėjas jų perka ne mažiau kaip 12–15 m3 ir tik tokiu atveju, jei didelis miškovežis gali privažiuoti ir jei turime laiko atlikti tokią paslaugą“, – sakė T. Banys.
Socialiai remtiniems ar neįgaliems žmonėms urėdijoje nėra numatyta jokių nuolaidų. Dėl malkų galima kreiptis į urėdijos padalinį, kurio medienos meist­ras konkrečiai pasakys, kokių ir kiek malkų turi, ir paskaičiuos, kiek jos kainuotų.
Privataus miško savininkas, gavęs leidimą, apie kirtimą neprivalo informuoti girininko.
Jei žmogus gali ir nori pats pasiruošti malkų miške (jei turi pjūklą ir specialią aprangą), gali kreiptis į artimiausią girininkiją, kur jam gali parduoti malkų nenukirstu mišku arba leisti pasirinkti kirtimo atliekų iš jau baigtų eksploatuoti miško kirtimo biržių.

Daiva SRĖBALIŪTĖ