Mažumos valandoje – kirčiai valdančiajai daugumai dėl viešojo transporto, kelių ir švietimo

Kaip nurodoma Vietos savivaldos įstatymo pakeitimuose, ne rečiau kaip pusmetį vieno iš savivaldybės tarybos posėdžių pabaigoje yra organizuojama savivaldybės tarybos mažumos valanda. Jos metu mažumos atstovai gali užduoti klausimus merui, vicemerams, administracijos direktoriui, komitetų ir komisijų pirmininkams.
Mažumos valanda vyko rugpjūčio 29 d. – po Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdžio. Tarybos opoziciją sudaro Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai. Jie aiškinosi klausimus apie valdančiosios daugumos programą, keleivinį transportą, rajono švietimą, pilietinio pasipriešinimo organizacijų rėmimo programą, priedangų skaičių, „Gargždų“ krepšinio komandos bankrotą ir skolą Klaipėdos rajono savivaldybei, bendradarbiavimą su „Via Lietuva“, Gargždų „Minijos“ progimnazijos direktoriaus atleidimą, skaidrumo standartą Savivaldybėje, renginių laiką, Jono Lankučio bibliotekos vadovo konkursą.
Kur valdančiųjų programa?
Pirmasis klausimą mažumos valandoje uždavė opozicijos lyderis liberalas Justas Ruškys. Jis Klaipėdos rajono savivaldybės mero Broniaus Markausko jau keletą kartų klausė, kur yra valdančiosios daugumos programa ir kuo vadovaudamiesi dirba valdančiosios daugumos atstovai.
Meras B. Markauskas patikino, kad programą paskelbs: „Programa tikrai yra, ne tik programa, bet ir labai smulkiai surašytas veiksmų planas. Iš tikrųjų gal laikas paskelbti?“
Pokyčiai viešajame transporte
Tarybos narė, Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Loreta Urbutė uždavė klausimą dėl viešojo transporto Klaipėdos rajone. „Paprašius ir gavus informaciją apie nuostolingus VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ bei UAB „Vežeta“ maršrutus ir dotacijas, lygindami dvejų metų skaičius, matome, kad nuostoliai auga. Taip pat praeitais metais gegužės mėnesį buvo paskelbta vieša informacija, kad nuo šių metų vasaros vyks bendra Klaipėdos miesto ir rajono viešojo transporto sistema, – mažumos valandoje kalbėjo Tarybos narė. – Taip pat pranešime rašoma, kad Klaipėdos rajonas ir toliau siekia gerinti susisiekimą viešuoju transportu. Tad kokie, mere, Klaipėdos maršrutai įtraukti į bendrą viešojo transporto sistemą, ar išvis yra pagerinta gyventojų, būtent ir priemiesčio gyventojų, situacija?“
L. Urbutė taip pat pažymėjo, kad Tarybos nariai iš gyventojų, gyvenančių priemiesčiuose, sulaukė informacijos, kad yra bend­ra elektroninių bilietų sistema, bet nėra peržiūrimos teritorijos, maršrutai.
Savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus Tarybos narei pateikė informaciją, kad nauja vežimo sistema, kurią organizuos „Klaipėdos keleivinis transportas“, įsigalios nuo gruodžio 8 dienos. „Pasikeis autobusai, padažnės maršrutų ir pagerės sąlygos visiems gyventojams, kuriems ir toliau bus tobulinami maršrutų reisai, skaičius ir t. t. Kai „Klaipėdos keleivinis transportas“ perims visą mūsų maršrutų tinklą, įsigalios vieno bilieto sistema“, – teigė A. Ronkus.
Kilo pirkimo nesklandumų
Minėta politikė pažymėjo, kad anksčiau paskelbtuose miesto ir rajono savivaldybių pranešimuose nurodoma, jog bendra sistema turėjo veikti nuo vasaros, ir klausė, dėl kokių priežasčių ši sistema dar neveikia, taip pat kodėl iki šiol dar neperžiūrėti esami maršrutai, priskirti pirmai ir antrai bilietų zonoms.
Vicemerė Jolanta Kitra paaiškino, kad ši situacija yra nagrinėjama, atsiradus naujam vežėjui bus įdiegta įranga ir vienoda sistema. „Mes esame nusipirkę naują sutartį, pasileis visas 26 maršrutų paketas. Tai reiškia, kad atsiras ir vienoda atsiskaitymo sistema, pasikeis maršrutų kokybė. Tikrai sprendžiame situaciją dėl naujų maršrutų, iš Sendvario seniūnijos ateinantys prašymai, siūlymai yra nagrinėjami. Ir toliau diskutuojame, kaip galėtume papildyti ir praplėsti maršrutų sistemą“, – akcentavo vicemerė.
Ji taip pat nurodė, kad visi rajono gyventojai gali susipažinti su išsamia informacija tiek „Klaipėdos keleivinio transporto“ tinklalapyje, tiek Klaipėdos rajono savivaldybės žemėlapyje, kur sužymėti visi maršrutai, aptarnaujantys Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriją.
Atsakydamas į Tarybos narės klausimą dėl naujos sistemos vėlavimo, A. Ronkus atkreipė dėmesį, kad kilo nesklandumų: „Mes pavedėme „Klaipėdos keleiviniam transportui“ nupirkti šitą paslaugą, pirkimai buvo skųsti, buvo teisinių problemų, nes vežimo pirkimas yra sudėtingas, konkurencija yra didelė, tad pirkimo procedūra nusikėlė.“
Anot mero, pokyčiai vyksta, mat atsirado nauji maršrutai Ventė–Klaipėda, maršrutai į Dreverną, Svencelę, dabar patvirtinta nauja sutartis su Palangos miesto savivaldybe. „Yra plečiami viešojo transporto maršrutai“, – pažymėjo B. Markauskas.
Ateityje – maršrutas Gargždams?
L. Urbutės bendrapartietė Rekvita Bagdonienė mažumos valandoje teiravosi, kada atsiras viešojo transporto maršrutas po Gargždų miestą, mat gyventojų skaičius auga, tad poreikis yra. Meras B. Markauskas teigė, kad toks maršrutas buvo svarstytas. „Buvo ir anksčiau toks maršrutas, jis nepasiteisino. Tačiau tai yra Tarybos valia: mes tikrai galime nuspręsti duoti pavedimą ir organizuoti pirkimą. Galime pasitarti. Galbūt, pastačius daugiafunkcį, tokio maršruto poreikis bus didesnis“, – samprotavo meras.
Vicemerė J. Kitra, antrindama merui, pažymėjo, kad su „Klaipėdos keleiviniu transportu“ ši tema jau nagrinėta, netgi paskaičiuota, kad toks maršrutas Savivaldybei atsieitų apie 100 tūkst. eurų per metus. Kitam posėdžiui vicemerė nurodė, kad bus galima pateikti keletą tokio maršruto variantų, o Taryba apsispręstų.
Matematikos rezultatai – prasti
Tarybos narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkas Martynas Martišauskas vicemerės Violetos Riaukienės teiravosi apie švietimo politiką. „Esate jau dešimtmetį atsakinga už rajono švietimą, taip sakant, jau ir viena mokinių karta augo su jūsų sprendimais švietime. Iš paskutiniųjų mokyklų ataskaitų matyti, kad dešimtokų matematikos patikrinimuose rajono pagrindinės mokyklos ir gimnazijos nuo šalies vidurkio atsilieka, kuris yra 6,44 balo“, – komentavo opozicijos atstovas.
Pasak jo, Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija nuo šalies vidurkio atsilieka 3 balais, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija – 1 balu, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje minimalaus balo nepasiekė 25 proc., patenkinamai išlaikė vos 51 proc. moksleivių. Vėžaičių pagrindinė mokykla atsilieka 2,84 balo, Kretingalės pagrindinėje mokykloje – mažiausias atotrūkis tarp visų pagrindinių mokyklų, kuris siekia 1,4 balo. „Bendrai tariant, ar pripažįstate problemą, jog mūsų mokyklos turi iššūkių ir ką padarėte, kad situaciją spręstumėte?“ – klausė politikas.
Vicemerė V. Riaukienė komentavo, kad susipažino su ataskaita, o švietimo įstaigų vadovų pasitarime Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius pristatė rezultatus. „Tikrai matematikos rezultatai nedžiugina, bet Švietimo ir sporto skyrius bei kompetentingi įstaigų vadovai darys viską, kad situacija keistųsi. Kiekvienoje įstaigoje, švietimo bendruomenėje bus aptarti šie rezultatai ir padarytos išvados. Taip pat bus kalbama ir metodinėse grupėse ir bus priimami sprendimai. O prie viso šito tikriausiai prisideda ir vadovėlių trūkumas ir nevisiškai galima visą šitą problemą nuleisti ant mūsų mokytojų ar įstaigų vadovų pečių, tai yra ir ministerijos reikalas“, – teigė V. Riaukienė.
Priedangoms stinga viešųjų pastatų
Opozicijos atstovas M. Martišauskas taip pat uždavė klausimą ir dėl priedangų. „Šiandien Gargždų mieste po priedangomis gali pasislėpti apie 5 300 gyventojų, apsisaugoti galėtų apie trečdalis miestiečių. Imant visą rajoną, turime 39 priedangas ir apdengiam 8 500 gyventojų, tai 12,6 proc. Suprantu, kad mūsų rajonas yra ne homogeniškas ir turi daug atviro ploto, bet esame tarp tų savivaldybių, kurios neužtikrina priedangų skaičiaus bent iki minimalaus 40 proc. ar turim planą, kaip gerinti priedangų skaičiaus situaciją bent jau Gargžduose?“ – klausė politikas.
Meras B. Markauskas, atsakydamas į klausimą, teigė, kad rajone, o ir mieste stinga viešos paskirties pastatų, kurie turėtų rūsius: „Tai turbūt išnaudojome beveik visas galimybes, kurias turėjome. Galima būtų įrengti naujas ar statomuose pastatuose ar galbūt netgi logiškiau būtų statyti atskirai. Žinote puikiai, kad nuo kitų metų savivaldybių biudžeto dalis bus mažinama ir ji bus skiriama civilinei saugai.“
Atgauti lėšas tikimybės nėra
Tarybos posėdžiuose ne kartą nuskambėjusi tema dėl „Gargždų“ krepšinio klubo bankroto aptarta ir mažumos valandoje. Tarybos narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Julius Pozingis pristatė, kad portalas „Basket News“ paskelbė straipsnį apie „Gargždų“ krepšinio klubo bank­rotą, skolas ir kreditorius. Anot jo, bendri kreditorių reikalavimai viršija daugiau nei 200 tūkst. eurų, sąraše matoma, kad klubas skolingas daugiau nei 20 tūkst. eurų klubo savininkui, bet nėra skolingas Klaipėdos rajono savivaldybei.
„Noriu priminti, kad pagal mūsų finansavimo tvarkos aprašo 11 punktą komandai ar sportininkui pasitraukus ar pašalintam iš atitinkamų varžybų lėšos turi būti grąžinamos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai per 10 darbo dienų. Anot portalo, ne visi asmenys, kuriems klubas „Gargždai“ liko skolingi, kreipėsi į teismą, kadangi jie nesitiki, kad bus atgauti pinigai. Ką konkrečiai atliko Klaipėdos rajono savivaldybė, kad atsidurtų kreditorių eilėje ir atgautų mokesčių mokėtojų pinigus?“ – merui klausimą uždavė opozicijos atstovas.
Meras tokį politiko klausimą įvardijo kaip teisingą. Pasak jo, ne kartą raginęs, kad būtų rengiamas kreipimasis. B. Markauskas pavedė Savivaldybės administracijos direktoriui atlikti tarnybinį patikrinimą ir sužinoti, kodėl nebuvo kreiptasi dėl lėšų susigrąžinimo. „Tikimybė atgauti pinigus yra nulinė, bet nors principą parodyti reikia“, – pažymėjo B. Markauskas.
Savivaldybės bendradarbiavimo neužtenka
Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Audronė Balnionienė mažumos valandoje palietė dar vieną skaudžią temą – Klaipėdos rajono savivaldybės ir „Via Lietuva“ (buvusios Lietuvos automobilių kelių direkcijos) bendradarbiavimą. „Pasistebėjau, kad yra santykių atšalimas su „Via Lietuva“. Norisi paklausti, ar tie „nekalbadieniai“ vis tęsiasi? Nes ką turime šiuo metu: Veiviržėnuose Tiltų g. ir Klaipėdos g. rekonstrukcija yra pasirašyta sutartis su rangovais ir mes nelabai žinome, koks yra Savivaldybės indėlis, turime liūdną situaciją Gargžduose. Kabo ore Slengių, Kretingalės, Endriejavo klausimai, kur sutartys buvo pasirašytos dar 2019–2020 metais ir kai kurie objektai jau šiais metais turėjo būti ir pabaigti, ir apšviesti. Kaip sekasi?“ – klausė Tarybos narė.
Meras komentavo, kad dabar bendradarbiavimas sekasi gerai, Savivaldybė su „Via Lietuva“ dalyvauja susitikimuose nuotoliniu būdu, „Via Lietuva“ atstovai atvyks gyvai į Klaipėdos rajoną. „Bet kas iš to? Dabar yra formuojamas kitų metų biudžetas, „Via Lietuva“ paskaičiavo, kad savo strateginėms užduotims reikia 860 mln. eurų finansavimo. Bendras biudžetas turėtų būti per milijardą eurų ir jie labai aiškiai įvardijo, kad jeigu kitais metais Seimas nepatvirtins atskira eilute arba neleis formuoti atskira eilute 25 mln. eurų, kurie būtų skirti būtent papildomiems susitarimams su savivaldybėmis, tai jie nieko nedarys. Visoje Lietuvoje jie turi 144 bendradarbiavimo sutartis“, – akcentavo Savivaldybės vadovas.
Tačiau, anot B. Markausko, visgi tam tikrų pokyčių yra, mat „Via Lietuva“ priklausančiuose keliuose Savivaldybei daugiau laisvės: jeigu kelyje norima įrengti dviračių taką ar sustojimą, šie darys mažiau kliūčių: „Beveik leistų viską, ką už savo pinigus darytume jiems priklausančiame kelyje.“
Pasigedo miestiečių renginiuose
Tarybos narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mindaugas Šunokas mažumos valandoje teigė, kad nors ir džiugu, jog Gargždų parko projektas pabaigtas, tačiau sukritikavo, kad Savivaldybė džiaugiasi viena. „Iš nuotraukų spaudoje matyti, kad į parko atidarymą, juostelės nukirpimą, daugiausia susirinko daugumos atstovai, biudžetinių įstaigų vadovai, Savivaldybės tarnautojai, deja, buvo labai mažai miestiečių. Kodėl tokie renginiai nedaromi po darbo valandų, kai žmonės galėtų ateiti pasidžiaugti tuo parku? Geras renginys, bet parinkime atitinkamą laiką“, – kalbėjo politikas.
Meras komentavo, kad parke lankytis galima visą parą, o projekto užbaigimo ir atidarymo renginys buvo simbolinis. „Pastaba gal irgi teisinga, bet mes nebuvome parko aptvėrę, kad pabaigus projektą visi prie vartų lauktų, kada atidarys, tai daugiau projektinio valdymo ir projekto komandos pasidžiaugimas. Gargždų miesto bendruomenė buvo pakviesta, galbūt geras patarimas, kad po darbo rengti“, – pažymėjo B. Markauskas.
Bibliotekos vadovas išrinktas
Tarybos narė A. Balnionienė, ne kartą Taryboje iškėlusi klausimą dėl Jono Lankučio viešosios bibliotekos vadovo pozicijos, šį klausimą merui priminė ir mažumos valandoje.
Savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Vaidas Jasas politikei atsakė, kad konkursas į šią poziciją įvyko rugpjūčio 27 dieną, buvo trys dalyviai, iš jų atrinktas vienas. Šiuo metu, anot V. Jaso, išsiųsti paklausimai į atitinkamas įstaigas dėl tinkamumo eiti pareigas, tad, kai bus paskirtas vadovas, būtinai informuos.

Gabrielė ČIUNKAITĖ
Asociatyvi A. VALAIČIO nuotr. iš „Bangos“ archyvo