Medikų pritraukimas į rajonus: diegti šiuolaikines paskatas

Gydytojų, slaugytojų stygius – viena iš aktualiausių problemų Lietuvos sveikatos įstaigose, ypač regionuose. „Siekiant pritraukti medikų į rajonus, vien finansinės motyvacijos neužtenka, reikia planuoti šiuolaikinių paskatų visumą“, – tokių išvadų prieita Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) surengtoje konferencijoje „Sveikatos sistemos žmogiškieji ištek­liai: planavimas, rengimas, pritraukimas“.

Jaunimas nori rinktis
Kad jauni medikai (gydytojai ir slaugytojai) rinktųsi darbą rajonų ligoninėse ir tolygiau pasiskirstytų šalies gydymo įstaigose, pastangas turi suvienyti gydymo įstaigos, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, mokslo ir akademinės bendruomenės. Sėkminga rajono ligoninių praktika rodo, kad jauni specialistai vertina jų pranašumus ir sieja ateitį, kai motyvuojama ne tik finansinėmis, bet ir socialinėmis, profesinio augimo ir kitomis paskatomis. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys akcentuoja, kad per pastaruosius porą metų įgyvendinta nemažai struktūrinių pokyčių, kurie susiję su sveikatos apsaugos darbuotojais. Kad šie pokyčiai būtų gyvybingi, reikia gydymo įstaigų įsitraukimo, visų pirma įgalinant darbuotojus.
Pastebima, kad medikams vis didesnę prasmę įgyja kiti, taip vadinami minkštieji, veiksniai – įstaigos vidinė kultūra, pagalba įsikuriant su šeima, galimybė tobulėti ir kt. Profesorius V. Kasiulevičius ragino naudoti daugiau ir kuo originalesnių paskatų, nes ir jaunosios kartos lūkesčiai kitokie. „Jaunimas į pasaulį reaguoja kitaip, jie nori rinktis – padirbti, pažiūrėti, kaip seksis. Svarbu nespausti jų į kampą, o leisti rinktis. Nusistovėjusios tvarkos neveikia, todėl gydymo įstaigų vadovams norėčiau palinkėti drąsos daryti pokyčius. Siūlykit beprotiškas idėjas, jei norit pritraukti gydytojų rezidentų, pamatysit – tai duos rezultatų“, – sakė profesorius.
Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Agnė Bubilaitė įvardijo daugiau priežasčių, kurias parodė atlikta gydytojų rezidentų apklausa. Pranašumų sulauktų tos gydymo įstaigos, kuriose puoselėjama organizacinė kultūra (palankus psichoemocinis klimatas, užtikrinamos sąlygos profesiniam tobulėjimui, kompetentingas vadovas ir profesionalūs kolegos), skiriamas motyvuojantis atlyginimas, racio­nalus darbo krūvis, užtikrinama integracija į regioną, šeimai palanki organizacijos politika, užtikrinami darželiai ir popamokinė veikla vaikams, yra laisvalaikio užimtumo vietų. Ligoninės turi nebijoti technologijų ir inovacijų, kurios padėtų sumažinti gydytojams tenkantį krūvį“, – sakė A. Bubilaitė.

Svarbu palankios sąlygos
VšĮ Regioninės Telšių ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė pasidalijo ligoninės gerąja patirtimi, kai kartu su Telšių rajono savivaldybe įgyvendinus programą „Palankių sąlygų sudarymas sveikatos sektoriaus darbuotojams“ buvo įdarbinta 18 jaunų perspektyvių specialistų. Jiems pritraukti savivaldybė skyrė pinigines paskatas būstui įsigyti – kiekvienam naujai įsidarbinusiam išmokama po 7 000 Eur kasmet trejus metus iš eilės. Ligoninė daug dėmesio skiria darbo atmosferai, puoselėja darbui ir asmeniniam gyvenimui palankią kultūrą, bendruomeniškumą, palaiko darbuotojų iniciatyvą diegti naujoves.
Klaipėdos miesto savivaldybės atliekama viešųjų įstaigų personalo kaitos stebėsena regionui padėjo išvengti didelio medikų trūkumo ir numatyti ateities prognozes. „Turime žiūrėti į priekį ir būtinai įsivertinti darbuotojų amžių – dabar laisvas pareigybes ir tas, kurios atsilaisvins po 5 metų išėjus darbuotojams į užtarnautą poilsį. Situacija nuolat kinta. Svarbu įsivertinti, kaip yra kiekvienoje savivaldybėje ir net įstaigoje“, – patarė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė.
Konferencijoje atskirai diskutuota apie slaugytojų situaciją. Gydytojų specialistų labiau trūksta rajonuose, o slaugos specialistų stinga ir didmiesčiuose. Lietuvos slaugos specia­listų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė sakė, kad slaugytojų poreikis didėja ir vis labiau didės dėl senėjančios visuomenės ir didesnio slaugytojų paslaugų poreikio, darbuotojų migracijos, naujai atsiradusios savarankiškos slaugos paslaugos namuose ir kt. „Turime stengtis ne tik pritraukti daugiau jaunų žmonių rinktis studijuoti slaugą, bet ir stengtis išlaikyti jau esančius darbuotojus“, – sakė A. Volodkaitė.

Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių situacijai gerinti Lietuvoje suplanuota 14 mln. Eur ES fondų investicijų 2021–2027 metams, kurios skirtos žmogiškųjų išteklių valdymui gerinti, studijų kainos finansavimui, sveikatos specialistų įgalinimo, pritraukimo ir išlaikymo sveikatos priežiūros įstaigoje modelio sukūrimui ir įdiegimui bei kt. priemonėms.

Komentaras
Kaip medikai pritraukiami į Klaipėdos rajoną, kokios numatytos specialios programos, paramos, kitos priemonės, komentuoja Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Vytautas BUTKUS:

– Iš tiesų kvalifikuotų, jaunų medikų pritraukimas į rajonus yra aktualus klausimas daugeliui savivaldybių. Suprasdami, kad, medikui, slaugytojui ar kitam sveikatos priežiūros specialistui išėjus į pensiją, pakeitus darbo vietą, prisikviesti kvalifikuotų specialistų nėra lengva, turime dėti visas pastangas ir užtikrinti, kad medicinos įstaigose paslaugos būtų teikiamos nenutrūkstamai, didėtų teikiamų konsultacijų skaičius, sutrumpėtų patekimo pas specialistą laukimo laikas.
Praėjusių metų liepos mėnesį buvo patvirtintas medikų, rezidentų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų skatinimo dirbti Klaipėdos rajone priemonių paketas. Tam skiriama 50 tūkst. eurų per metus.
Medikų skatinimo priemonių pakete numatytas įsikūrimo rajone išlaidų kompensacijos skyrimas: būsto pirkimui rajone, paskolos būstui statyti ar pirkti kompensavimui, būsto remontui arba rekonstrukcijai, taip pat nuomos mokesčiui padengti.
Taip pat Savivaldybė gali apmokėti rezidentūros studijas ar kompensuoti studijoms paimtą paskolą. 70 procentų studijų kainos dengia Savivaldybė, 30 procentų – gydymo įstaiga, kurioje rezidentas turės įsipareigoti dirbti tam tikrą laiką.
Siūlomos ir kitos socialinės garantijos – finansinė išmoka darbuotojo poreikiams tenkinti, papildomas specialisto sveikatos draudimas.
Taip pat medicinos darbuotojams, kurių kelionė į darbą ir atgal siekia nuo 10 iki 50 kilometrų, kompensuojamos ir kelionės išlaidos.
Dar viena motyvavimo priemonė – Metų medicinos darbuotojo premija. Šiemet Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga 1 500 eurų premija pirmą kartą Klaipėdos rajono savivaldybė apdovanojo dvi medikes. Pagerbta Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Vaida Gedgaudienė ir Visuomenės sveikatos biuro direktorė Neringa Tarvydienė.

Pagal pranešimą spaudai