Medžiai svarbu, bet žmogaus sveikata svarbesnė
Viešojoje erdvėje vis dažniau matome dėl medžių kirtimo protestuojančius žmones. Pastaraisiais metais panašių konfliktinių situacijų daugėja ir Klaipėdos rajone: vieni reikalauja kirsti želdynus, o kiti – juos išsaugoti. „Stengiamės išsaugoti kiekvieną medį, bet jei gresia žmogaus gyvybei, sveikatai, nusprendžiame nukirsti“, – kalbėjo Rita Nekrošienė, rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė, Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos narė.
Nusprendė komisija
Į „Bangos“ redakciją paskambinęs Derceklių gyventojas (pavardė žinoma) apgailestavo, kad Vaškių kaime, netoli daugiabučio gyvenamojo namo, kertami medžiai, nes jie kažkam trukdo. Jis beveik neabejojo, jog brandiems medžiams kirsti leidimo niekas nedavė.
Priekulės seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė prisiminė, kad Vaškių g. daugiabučio gyventojai skundėsi, jog arti gyvenamojo namo esančiame melioracijos griovyje suvešėję medžiai užstoja saulę – ant pastato fasado krinta ištisinis šešėlis ir tai blogai veikia jo būklę. „Gyventojai prašė pašalinti želdynus. Vaškių kaime esantis melioracijos griovys – rajono Savivaldybės administruojamas objektas. Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė R. Nekrošienė pažadėjo, kad bus iškirsti tik prie namo augantys medžiai“, – kalbėjo seniūnė.
Pasak R. Nekrošienės, šie gyventojai prieš metus buvo pateikę prašymą Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijai, kad reikia iškirsti tuos želdinius. „Apžiūrėjusi komisija galėjo leisti, nes melioracijos griovyje augantys medžiai įstatymiškai nesaugotini. Bet jeigu šie nedaro žalos vandens nutekėjimui, nesudaro sąlygų veistis bebrams, kurie užkemša užtvankas, griovius, – ieškome būdų, kaip išsaugoti medžius. Gyventojai nurodė, kad jie daro žalą namo fasadui, nes užstoja šviesą – šis drėksta, samanoja, – atskleidė R. Nekrošienė. – Mes matėme ant pastato ištisinį šešėlį – pastebėjome medžių poveikį. Visgi pradėjome įtikinėti, kad tai ne pretekstas kirsti, nes nėra virstantys ir pavojingi. Kalbėjome, jog gal užtektų nugenėti šakas, kad prasiskverbtų saulės spinduliai, bet gyventojai atsakė, jog kvies ekspertus, kurie įrodys medžių žalą jų namui, ir reikalaus pašalinti.“
Vieni – kirsti, kiti – saugoti
Pasak R. Nekrošienės, ant griovio šlaito augantys medžiai trukdė vandens nutekėjimui, visgi būtų užtekę iškirsti krūmus, atžalas, nugenėti šakas, ir medžiai būtų išsaugoti. Tačiau šiemet liepą Priekulės seniūnija Žemės ūkio skyriui persiuntė UAB „Gargždų būstas“ neeilinės apžiūros raštą, kuriame nurodyta, kad medžiai melioracijos griovyje Vaškių g. užstoja saulę, ir dėl to besikaupianti drėgmė ardo silikatinių plytų sieną, ji pelija. Iš kitų pusių, kur nėra medžių, fasado būklė nėra tokia prasta. Vaškių g. gyventojai dar kartą atsiuntė prašymą iškirsti medžius.
„Komisija jau buvo apžiūrėjusi ir įvertinusi, todėl leido 50 metrų atkarpoje juos panaikinti, – dėstė R. Nekrošienė. – Tarp nukirstų buvo ir išpuvusių, nesaugotinų, kaip antai drebulių.“ Ji patikino, kad komisija visada siekia išsaugoti medžius – be reikalo niekada nešalinami.
Pasak specialistės, prasidėjus potvyniui, paaiškėjo, kad kai kuriais atvejais problemų kyla dėl to, kad melioracijos grioviuose augančių medžių šaknys užkimšo drenažą, rinktuvus.
Daugiausia bėdų buvo Priekulės seniūnijoje. „Žmonės skundžiasi, kad tvinsta, o kai panašiuose objektuose pradedami kirsti medžiai, kyla triukšmas“, – apmaudžiai kalbėjo R. Nekrošienė.
Tačiau ji pastebėjo, kad ne ant visų melioracijos statinių galima šalinti medžius. „Melioracijos grioviais rajone paversti kai kurie upeliai. Aplinkos ministerija nori juos atkurti – renatūralizuoti, – atskleidė R. Nekrošienė. – Čia draudžiama kirsti saugotinus medžius.“
Beje, melioracijos grioviu sovietmečiu paverstas Vėžių upelis Sendvario seniūnijoje. Vinguriuojanti Rikinė Kretingalės seniūnijoje tapo tiesiu kaip styga melioracijos grioviu. Toks pat likimas ištiko ir Lašupio, Smeltaitės, Baukštės upelius. Melioracija suluošino ir Gargždupį.
„Dabar norima atgaivinti, – dėstė R. Nekrošienė. – Biologinė įvairovė gerai: vingiuojančiame upelyje vanduo geriau apsivalo nuo teršalų nei be kliūčių tekėdamas tiesiame griovyje. Tačiau kiltų daug kitų problemų – renatūralizacijai reikia gerai pasiruošti.“
Nuodėmingos priežastys
Pastaraisiais metais rajone padaugėjo konfliktinių situacijų: vieni audringai reikalauja nukirsti medį argumentuodami, jog kas bus, jeigu šis nuvirs, kas atlygins nuostolius. Kiti reikalauja išsaugoti medį. R. Nekrošienė pastebėjo, kad šiuo metu didesnis visuomenės susipriešinimas. „Apie 60 proc. reikalaujančiųjų nukirsti medžius nurodo šias priežastis: krinta lapai, lūžta šakos – šiukšlina kiemą, o kas tvarkys? Atsakome, jog nuodėmė dėl to kirsti medžius.“
Bėdų kyla dėl ne vietoje pasodintų medžių. R. Nekrošienė patikino, kad žmonės, patys inicijuodami želdinių sodinimą daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose, sukuria problemų. „Be plano, be taisyklių pasodinti medžiai – blogai. Netinkamai pasodinti darys žalą pastatų fasadams ir teks juos šalinti, – sakė specialistė. – Želdinius reikia sodinti, bet derinant su želdinių priežiūros specialistais. Dabar jie dirba Gargždų, Priekulės seniūnijose.“
Pašnekovė pastebėjo, kad daug medžių neplanuotai pasodinta sovietmečiu surengus medžių sodinimo akcijas – dabar tai kelia problemų. „Prireikus šalinti želdinį, prašome gyventojus vieningai apsispręsti – visada atsižvelgiame į jų norus, – kalbėjo R. Nekrošienė. – Bet prioritetas – žmogaus sveikata, gyvybė, jos apsauga – mes dėl to dirbame.“
Virginija LAPIENĖ
Asmeninio archyvo nuotr.
