Menišką vanagiškės sielą apraizgė medžiai
Agluonėnų bibliotekoje skaitytojų akį traukia bendruomenės narės Indros Jušienės tapyti paveikslai „Mano medžiai“. Pirmą kartą savamokslė tapytoja viešumoje atskleidė savo gebėjimus. „Netikėtai atrastas perliukas, spindintis šalia mūsų“, – kalbėjo seniūnė Laima Tučienė.
Atskleidė savo pasaulį
Agluonėnų bibliotekoje surengti pirmąją savo tapybos parodą „Mano medžiai“ I. Jušienę išprovokavo bibliotekininkė Erika Ramanauskienė. „Nacionalinę bibliotekų savaitę pasidariau sau dovaną, – šypsojosi Erika. – Šioje erdvėje buvo eksponuota daug įvairių autorių darbų, visgi arčiausiai širdies – kūrybiški, talentingi mūsų krašto žmonės. Didžiuojuosi, džiaugiuosi, kad tarp mūsų yra Indra.“
Bibliotekoje pamatę šiuos paveikslus skaitytojai aiktelėjo: kas juos nutapė? I. Jušienės pomėgį tapyti žinojo nedaugelis – artimieji ir draugai. Meniškos sielos, uždaro būdo vanagiškė neskubėjo plačiai atverti savo pasaulio.
Indra prisipažino, jog tapyti pradėjo, kai 34-ojo gimtadienio proga brolis padovanojo teptuką ir akrilinių dažų, bet tada nežinojo, ką ir kaip su jais daryti, nes neturėjo dailės mokslų pagrindų. Metus bandė pati, neklausdama patarimų, ir jos draugė menininkė nemokė, patardama dirbti pačiai ir eiti savo keliu. Po 7 metų savo pirmojoje tapybos parodoje I. Jušienė eksponuoja mylimiausia tema nutapytų paveikslų ciklą „Mano medžiai“.
Į daugelį dominantį klausimą, kodėl juose vyrauja medžių motyvas, Indra atsakyti negalėjo. „Gal dėl to, kad gyvenu gamtos apsuptyje ir kasdien matau medžius, – samprotavo Vanagų kaimo gyventoja. – Aš juos geriausiai išjaučiu ir mano rankos pačios piešia. Neužmiegu naktimis – atsikėlę vaikai randa mane prie paveikslo.“
Įkvėpimo pagauta kartais jį nutapo per dieną, o kai kada prireikia mėnesio, dviejų ar net tenka atidėti metams, kad suprastų, kokią žinią nori užkoduoti savo piešinyje.
Užkoduota žinia
Indros nutapytų medžių realybėje nėra – tai spalvomis, savita forma iš potyrių, jausmų išsilieję simboliai su užkoduota žinia. Meninė interpretacija. Mėgstamiausia žalia spalva, o tonas tamsus. Ar tai atspindi autorės vidinį pasaulį? Paveikslų pavadinimų nėra, bet jie gimsta bežiūrint.
Neapleidžia nuojauta, kad vieną paveikslą įkvėpė kalėdinė sodo obelis, kitą – žydintis sodas, kuris vieniems asocijuojasi su žiema, kitiems – su pavasariu. Juk metaforiškai sakoma, kad krentant žiedlapiams siaučia obelų pūga. Pasak Indros, kiekvienas pasaulį suvokia ir jaučia savaip.
Geriausiai draugei Ievai paprašius nutapyti jos medį, Indrai iš karto jis asocijavosi su žydinčia ieva. Kita pažįstama panoro kūrinio su žaliu medžiu, ir gimė paveikslas su simboliniais medžiais, tarsi šokančiomis fėjomis.
„O šiame paveiksle skleidžiasi mano išgyvenimai: šalia medžio – kalnai, kurie simbolizuoja mano vidinį augimą, – šypsojosi Indra. – O štai šį paveikslą nutapiau pagalvojusi apie savo gyvenimo aukso amžių. Tai mano gyvenimo ratas, pokalbis su savimi. Draugė man pasakė, jog gerai, kad neužsidariau šiame rate – palikau išėjimą.“
Kūryba – ne tik tapyba
Vienas iš paskutiniųjų I. Jušienės nutapytų paveikslų – ukrainiečių Marinos ir Pašos šeimai, pabėgusiai nuo karo baisumų ir prieglobstį radusiai Agluonėnuose.
„Šiuo savo paveikslu draugiškai, nuoširdžiai, daug išgyvenimų patyrusiai šeimai linkiu šviesios ateities“, – atskleidė Indra.
Jos pomėgį tapyti palaiko vyras Marius, sūnūs Raidas ir Markas, dukros kūrybos gerbėja – mama, kiti artimieji, kurie susirinko į parodos pristatymą bibliotekoje. Tik dabar Indra viešumoje atskleidė savo gebėjimą tapyti, o anksčiau Agluonėnų seniūnijoje jau buvo žinoma kaip fotografė. Beje, neseniai savo sukurtais piešiniais pradėjo dekoruoti drabužius. Ji dirba virėja – darbą ir pomėgį sieja kūrybiškumas. „Juk maisto gamyba irgi kūryba: įtikti žmonių skoniams labai sudėtinga“, – patikino pašnekovė.
„Indra žavi paprastumu, nuoširdumu, gebėjimais, ji puiki mama“, – sakė Agluonėnų bendruomenės pirmininkė Alina Žilienė.
„Netikėtai atrastas perliukas, spindintis šalia mūsų“, – kalbėjo seniūnė Laima Tučienė, palinkėjusi autorei daug parodų ir kūrybinio polėkio.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
