Menkiausi nepakantumo kitakalbiams pavyzdžiai nebus toleruojami

Rajono švietimo įstaigos – ne išimtis

Asociatyvi nuotr.

Klaipėdos rajono vienoje pagrindinėje mokykloje besimokantis trečiokas skaudžiai nukentėjo nuo klasioko, jam teko atremti smūgį į galvą esą dėl to, kad su kitu klasės draugu per pertrauką kalbėjosi rusų kalba. Antradienį į „Bangos“ redakciją kreipėsi berniuko mama Tatjana, kuri atvirai sakė, jog skaudžiausia tai, jog jų šeima su Rusija nieko bendro neturi. „Niekam nieko blogo nesame padarę. Vaikai stengiasi, mokosi. Vyriausias sūnus jau antrąjį aukštąjį baigia, yra inžinierius. Kitas 22 metų savanoris, kuris gali būti, jei prireiks, eis ir kovos už Ukrainą. Namuose kalbame ir rusiškai, ir lietuviškai“, – sakė puikiai lietuviškai kalbanti Tatjana, kuri yra ištekėjusi už lietuvio.


Būtina imtis veiksmų
Dėl agresorės Rusijos sukelto baisaus karo Ukrainoje išaugęs nerimas visuomenėje atsispindi ir vaikų elgesyje. Pranešime spaudai akcentuojama, kad pastaruoju metu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir kitos institucijos sulaukia skambučių iš tėvų, pedagogų, ugdymo įstaigų vadovų – jie fiksuoja pavienius neapykantos kitakalbiams atvejus tarp vaikų. Ekspertai sako, kad siekiant, jog vaikai nesityčiotų iš rusakalbių ar kitos tautybės bendraamžių, būtina imtis veiksmų: atpažinti patyčias tautybės pagrindu, kovoti su vyraujančiais stereotipais ir imtis prevencinių priemonių.
Aukščiausi šalies vadovai, vykstant Rusijos karui su Ukraina, akcentuoja, jog labai svarbu užkardyti net menkiausius nepakantumo pavyzdžius. Lietuvoje gyvenantys rusakalbiai neturi jaustis kaltinami dėl Rusijos agresijos.


Prisiminė savo patirtį
Tatjana „Bangai“ pasakojo, kad pati yra gimusi Lietuvoje, jos seneliai iš mamos pusės po karo iš Baltarusijos atvažiavo į Lietuvą. Tatjanos mama jau gimė Lietuvoje, o tėtis yra ukrainietis. Tatjana lankė rusų mokyklą, važinėdavo iš Gargždų į Klaipėdą. „Esu ir pati prieš daugiau nei tris dešimtmečius nukentėjusi. Tuomet buvau dar paauglė, išgirdo Gargžduose, kad su broliu kalbu rusų kalba, mane apmėtė akmenimis. Praskėlė galvą, gulėjau ligoninėje, pusę metų negalėjau lankyti mokyklos ir dabar kankina migrena. Tai padariusieji liko nenubausti. Niekas tuomet net neatsiprašė. Skaudu, o dabar kenčia mūsų vaikai“, – jautrią savo istoriją dėstė pašnekovė.
Jos vyriausiajam sūnui, kuriam dabar jau 25 metai, taip pat teko patirti smurtą. Jis lankė vieną Gargždų mokyklą, gerai mokėsi, tiek vardas, tiek pavardė – lietuviški, tačiau kai kurie bendraamžiai sužinoję, kad mama rusakalbė, telefonu trenkė jam į galvą. Tatjana „Bangai“ atskleidė, kad praėjusią savaitę nukentėjo ir mažiausias sūnus, kuris mokosi trečioje klasėje taip pat vienoje iš rajono pagrindinių mokyklų. „Klasėje yra dar vienas berniukas, kuris kalba rusiškai, tad per pertraukas kartais jie pabendrauja rusų kalba. Tuokart abu lauke per pertrauką lakstė, vaikščiojo ir juos užpuolė. Buvo pasakyta: „Varykim lauk tuos rusus iš Lietuvos.“ Vienas berniukas spėjo įbėgti į mokyklą, o mano sūnus nespėjo, tai jam trenkė į galvą, sūnus verkė“, – skaudų įvykį papasakojo Tatjana.

„Karas verčia daugelį iš mūsų nerimauti. Nerimaujame dėl savo draugų, giminaičių Ukrainoje, bendrai dėl Ukrainos ir Europos likimo. Tokiu metu kai kurie išlieja savo pyktį ant rusų kalba kalbančių žmonių. Šis kelias veda į akligatvį, o galime judėti į savo įvairovės puoselėjimą“, – sako Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.


Vadovybės reakcija greita
Svarbiausias ekspertų patarimas pamačiusiems vykstančias patyčias, o tuo labiau smurtą yra greitas reagavimas ir netinkamo elgesio stabdymas.
Anot Tatjanos, gerai tai, kad mokytoja nuvedė vaikus pas mokyklos direktorių, kuris pakalbėjo su jais. Vadovybės reakcija buvo tinkama ir greita. Berniukas atsiprašė Tatjanos sūnaus. „Lyg ir viskas turėtų būti gerai, tačiau iš savo pažįstamų taip pat girdžiu, kad rusakalbiai išties patiria dabar įtampą, bijo. Skaudžiausia, kad pas mus net rusiško kraujo nėra. Esu pusiau ukrainietė, pusiau baltarusė“, – sakė Tatjana. Jos nuomone, šiuo metu su vaikais būtina kalbėti apie toleranciją, pagarbą kito tautybei, kalbai. „Vaikai lyg veidrodėliai atspindi tai, kas darosi jų šeimose. Todėl būtų labai gerai, kad ne tik mokytojai, bet ir tėvai pakalbėtų šia tema su savo atžalomis“, – įsitikinusi pašnekovė. Jos 10 metų dukra taip pat lanko tą pačią rajono pagrindinę mokyklą. Tatjana pasidžiaugė, kad mergaitės klasėje atmosfera draugiška, jokių nepakantumo apraiškų nebūta.
Pagrindinės mokyklos, kurioje pastebėtas smurtas, direktorius „Bangai“ sakė, kad mokykla yra visuomenės ir šeimos atspindys. „Psichologinė atmosfera visoje šalyje dabar yra gana įtempta, jaučiasi tai ir tarp mokinių. Mes gana griežtai ir operatyviai reaguojame į patyčias ir smurtą. Norėtųsi, kad toleranciją ugdytume ne tik mokykloje, bet apie tai būtų kalbama ir šeimose“, – samprotavo mokyklos vadovas.


Vaikai atkartoja suaugusiuosius
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo grupės vadovė Vilma Gabrieliūtė skatina suaugusiuosius stebėti savo elgesį, nes vaikai dažnai atkartoja tai, ką mato darant ar kalbant tėvus, pedagogus, politikus.
„Vaikams reikia paaiškinti, kad karą Ukrainoje pradėjo Rusijos valdžia ir prezidentas Putinas. Svarbu, kad vaikai suprastų, jog kaltas agresorius, o ne rusų tautybė, priminti, kad ir Lietuvoje gyvena rusų, baltarusių, kurie smerkia agresiją. Tautybė yra asmens tapatybė. Patyčios dėl tapatybės veikia kitaip nei įprastos, nes jos jau skaudina nebe vieną asmenį, o visus, susijusius su ta tapatybe: artimuosius, šeimos narius, draugus, kolegas. Nesvarbu, ar tai žodinis komentaras, ar žeminantis užrašas lentoje, ar juokeliai pertraukų metu, – jie žeidžia visus, ypač rusakalbius bei rusų tautybės asmenis. Patyčių dėl tautybės poveikis yra platesnis, nes jis susijęs su tapatybe, o jos pakeisti mes negalime“, – paaiškino V. Gabrieliūtė, spaudai išplatintame pareiškime.
Ekspertė įsitikinusi – patyčias tarp vaikų būtina kuo greičiau identifikuoti: „Vaikai prasivardžiuoja, laido įvairius komentarus savo bendraamžių adresu, rusakalbius sieja su smurtautojais. Bet kokie komentarai, kuriais siekiama pažeminti asmenį dėl jo tapatybės, turi būti atpažįstami, nes tik atpažinus galima reaguoti.“


Atpažinti žeminantį elgesį
„Svarbu, kad mokyklos bend­ruomenė gebėtų atpažinti žeminantį elgesį asmens tapatybės pagrindu ir iškart reaguotų jį pastebėję. Atsakomybė krenta ant mūsų, suaugusiųjų, pečių, nes atpažindami ir reaguodami nubrėžiame aiškią ribą, kad toks elgesys nėra tinkamas. Pastebima, kad vaikai apie patyčias praneša tik tada, kai žino, jog į tai bus reaguojama ir jie bus apsaugoti. Jeigu vaikas pasakė mokytojui, o viskas baigėsi tik frazėmis „Ką čia tu sureikšmini?“ ar „Čia tik juokelis“, kitą kartą patyręs patyčias, tikėtina, vaikas daugiau nesikreips į suaugusiuosius. Tam, kad vaikai kreiptųsi, jie turi jaustis saugūs ir gerbiami, todėl labai svarbu kurti pagarba pagrįstą tarpasmeninį ryšį mokyklos aplinkoje“, – pataria lygių galimybių integravimo ekspertė V. Gabrieliūtė.

Tai žinotina
Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biure teikiamos nemokamos anoniminės psichologų konsultacijos visiems Klaipėdos rajono gyventojams tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu. Kontaktai: Lijana Petreikienė, tel. 8 697 42961, el. p. lijana.petreikiene@visuomenessveikata.lt.


Agnė ADOMAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių