Mėsinės ožkininkystės ištakos – Šaipių kaime
„Boer ožkos pieno užtenka tik kavai su kardamonu balinti“, – juokavo ūkininkas Remigijus Urbis iš Šaipių kaimo. Jis vienas iš pirmųjų šalyje įsigijo šių mėsinės veislės ožkų. Dabar bandoje daugiau nei trys dešimtys egzotiškų gyvūnų.
Pernai Lietuvos zootechnikų sąjunga nominaciją „Pažangiausias ožkininkystės ūkis“ įteikė R. Urbiui.
Prie ožkienos reikia priprasti
Pajūrio regioninio parko teritorijoje Šaipių kaime, Kretingalės seniūnijoje, gyvenantis R. Urbis mėsinėmis boer veislės ožkomis susidomėjo prieš 5 metus, tačiau niekur negalėjo įsigyti. Visgi pavyko nusipirkti Lietuvoje.
Mėsinė ožkininkystė – netradicinė šaka. „Žmonės laiko pieninės veislės ožkas, kurias melžia, spaudžia sūrius. Su mėsinės veislės ožkomis kitaip, – kalbėjo Remigijus. – Lietuvoje neįprasta valgyti ožkieną ir avieną. Ji skani paruošta rytietiškai: pamarinuota suminkštėja.“
Ūkininkas įsigijo ir pieninės veislės ožkų, kad parodytų žmonėms, koks skirtumas tarp šių veislių. „Pastarosios neturi raumenų, tačiau galima primelžti daugiau nei 3 litrus pieno, o boer ožkos duoda iki pustrečio litro. Tačiau jo riebumas – iki 6–7 proc., o pieninių – apie 4 proc.“, – pasakojo pašnekovas.
R. Urbio ūkyje užauginti kastratai sveria 50–80 kilogramų, bet skerdienos lieka pusė. Šiemet vieną kastratą mėsai nupirko, o dar 6 turi. Beje, kilogramas gyvojo svorio kainuoja 3 eurus.
Pataria auginti mišrūnes
Boer veislės ožkos nepigios. Antai ožys reproduktorius kainuoja apie 400 Eur.
Remigijų domina veislininkystė. Jis parduoda nujunkytus 3–4 mėnesių ožiukus. Pirkėjai moka po 150 eurų už jauniklį. Iš šio ūkio jau iškeliavo apie 60 ožkiukų – daugiausia į Vidurio Lietuvą, tačiau jų įsigijo ir Klaipėdos rajono gyventojai. „Dažniausiai perka pensininkai, tačiau pageidauja ir jaunos šeimos. Ožkos puošia sodybas. Ypač įspūdingai atrodo ožys, kuris gali sverti apie 130 kilogramų“, – kalbėjo ūkininkas.
Tiems, kurie nori pieno ir mėsos, pataria pirkti mėsinės veislės ožį ir kergti su pieninės veislės ožka. „Mišrūnės duos ir pieno, ir mėsos“, – sakė R. Urbis.
Egzotiškos išvaizdos gyvūnai jaukūs, draugiški, tačiau tarpusavyje elgiasi kitaip. Tvarte ožkos sugrupuotos pagal charakterį, giminystę, kad, anot ūkininko, būtų kuo mažiau priešiškumo. „Mušeikos pririštos“, – šypsojosi ūkininkas.
Boer veislės ožka paprastai atsiveda du jauniklius, bet pasitaiko, kad ir vieną, ir tris. Tokiai šeimynai neužtenka ožkavedės pieno – gelbsti pieninės veislės ožkelė.
Šieno neužtenka
Pajūrio regioninio parko teritorijoje gyvenančiam R. Urbiui ožkos naudingos, kad nugraužia skurdžiame dirvožemyje augančius žolynus, krūmokšnius. Čia juk ribota žemės ūkio veikla.
Pasak R. Urbio, ožkos neėda dobilų – joms reikia prasčiausių augalų, kurių neėda karvės. Tačiau žolės ir šieno neužtenka. Beje, per parą ožkai reikia 2 kg šieno, o per žiemą – dviejų ritinių.
Ūkininkas perka grūdus, kuriuos traiško ir šeria. Ožkų racione taip pat yra sultingieji pašarai – kopūstai, morkos. Palepina ir obuoliais. Dar reikia spygliuočių šakelių.
R. Urbis girdėjęs, kad Panevėžio rajone viena bendruomenė organizuoja „mis“ ožkos konkursą. Tačiau juokėsi, kad su savo gražuolėmis jis nedalyvausiąs.
- Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, spalio 1 d. Klaipėdos rajone 230 gyventojų turėjo 4 140 avių, o 104 laikė 317 ožkų.
- Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šių gyvūnų ūkiuose padaugėjo: 215 gyventojų laikė 3 690 avių, 110 turėjo 299 ožkas.
