Metai be nemokamų lengvųjų plastikinių maišelių: 3 iš 4 „Lidl“ klientų apsieina be jų

Lygiai prieš metus liepos 1-ąją Lietuvoje prekybos vietose buvo uždrausta nemokamai dalinti vienkartinius lengvuosius plastikinius maišelius. Prekybos tinklo „Lidl“ atstovai skaičiuoja, kad per metus šių maišelių sunaudojimas krito beveik per pusę ir šiuo metu vidutiniškai kas ketvirtas klientas apsipirkimo metu naudoja lengvąjį plastikinį maišelį.

„Lengvųjų plastikinių maišelių apmokestinimas padėjo atkreipti pirkėjų dėmesį, kad daugeliu atveju galima šių maišelių išvengti ar pakeisti juos daugkartiniais. Skaičiuojame, kad tokių maišelių sunaudojimas per pastaruosius metus sumažėjo maždaug 40 proc. ir ši mažėjimo tendencija išlieka toliau. Pastebime, kad dabar apsiperkant šiuos maišelius renkasi jau vos kas ketvirtas pirkėjas“, – sako Monika Urbelytė, „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė.

Dar prieš lengvųjų plastikinių maišelių apmokestinimą, „Lidl“ siūlė savo klientams rinktis tvaresnę alternatyvą – daugkartinius vaisiams, daržovėms ar biriems produktams skirtus maišelius. Pora šių maišelių „Lidl“ parduotuvėse kainuoja 0,99 euro. Šie tinklinę medžiagą primenantys maišeliai yra pagaminti iš poliesterio ir yra tinkami perdirbti. Daugkartiniai maišeliai pagaminti taip, kad juos būtų patogu prižiūrėti – maišeliai yra pritaikyti plovimui ir daugkartiniam skalbimui.

„Pastebime, kad per šiuos metus daugkartinių maišelių naudojimas išaugo net septynis kartus. Taip pat dalis klientų ne tik atsineša savo daugkartinius maišelius, bet ir po kelis kartus naudoja anksčiau įsigytus lengvuosius plastikinius maišelius. Be to, matome, kad pirkėjai rečiau renkasi dėti į plastikinius maišelius tokias prekes, kurios ir taip yra jau patogiai bei saugiai supakuotos, pavyzdžiui, sūrelius, jogurtus, ledų porcijas, ar kurioms maišelis nėra būtinas – bananus, apelsinus, obuolius, paprikas ir pan. Nors šie pokyčiai ir gali pasirodyti nedideli, tačiau jie reikšmingai gali prisidėti prie gamtos tausojimo“, – sako M. Urbelytė. 

Pataria atsisakyti plastikinių pirkinių maišelių

Mažinti plastikinių maišelių naudojimą – vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų sumažinti plastiko kiekį gamtoje, teigia „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė. Plastikiniai maišeliai – ilgai nesuyrančios atliekos ir tiesioginis pavojus tiek sausumos, tiek vandens gyvūnams. Vandenynuose besiformuojančiose šiukšlių salose didelę dalį sudaro būtent plastikiniai maišeliai.

Dėl to, pataria M. Urbelytė, pravartu stengtis atsisakyti ne tik vienkartinių lengvųjų, bet ir plastikinių pirkinių maišelių. Vietoj jų apsiperkant patartina rinktis daugkartinį pirkinių maišelį ar krepšį, kuprinę arba kitas aplinkai draugiškas alternatyvas.

„Pavyzdžiui, „Lidl“ parduotuvėse nuo 2020 metų vasario nebeturime asortimente plastikinių pirkinių maišelių – esame pirmasis ir kol kas vienintelis prekybos tinklas Lietuvoje, kuris tokio tipo maišelių nebepardavinėja, siekdamas sumažinti plastiko naudojimą. Šis sprendimas į aplinką patenkančio plastiko kiekį kasmet leidžia sumažinti daugiau kaip 100 tonų. Vietoj to siūlome apsipirkimui rinktis daugkartinius maišelius, kuriuos galima naudoti daugybę kartų ir taip sumažinti aplinkai daromą poveikį“, – sako M. Urbelytė.

Pataria vengti ir kito plastiko

M. Urbelytė primena, kad plastiko taršą kelia ne tik maišeliai, bet ir kiti vienkartiniai gaminiai. Dėl to ji atkreipia dėmesį, kad kasdien galime ir kitais nedideliais veiksmais sumažinti savo sukeliamą plastiko taršą. Pavyzdžiui, rinktis daugkartinį kavos puodelį ar nešiotis vandens gertuvę. Taip pat – rinktis perdirbamą ar perdirbtą plastiką, atkreipti dėmesį į įmonių, kurių prekes perkate ar paslaugomis naudojatės, tvarumo strategijas.

„Pavyzdžiui, siekdami mažinti plastiko naudojimą, „Lidl“ vadovaujamės įmonių grupės „REset Plastic“ strategija. Ja siekiame iki 2025 metų pabaigos „Lidl“ privačių prekių ženklų pakuotėse plastiko kiekį sumažinti 30 proc. Taip pat esame išsikėlę ir tikslą jose naudoti vidutiniškai bent 25 proc. perdirbto plastiko, o iki 2025 metų pabaigos siekiame, kad visas privačių prekės ženklų plastikines pakuotes, kur yra technologiškai įmanoma, būtų galima perdirbti. Tikimės, kad tai padės reikšmingai mažinti plastiko atliekų kiekį gamtoje“, – sako M. Urbelytė.

Pranešimas žiniasklaidai