Moderniam Gargždų „Minijos“ kino teatrui – 60!

Ir kino filmų seansai, ir diskotekos, ir šokių maratonai – ko tik nevyko šeštą dešimtį skaičiuojančiame Gargždų „Minijos“ kino teatre per visą gyvavimo laiką. Būta ketinimų kino teatrą uždaryti, privatizuoti, tačiau stipri politinė valia lėmė, kad kino teatras po 2015-aisiais atliktos modernizacijos atgimė naujam gyvenimui.
„Minijos“ kino teatro šešiasdešimtąjį gimtadienį kviečiami švęsti visi kino puoselėtojai, ypač dirbę ilgamečiai darbuotojai, prisidėjusieji prie kino kultūros populiarinimo. Laukia padėkos ir atrakcijos.

Bilietai – tik po 3 Eur
Gargždų kultūros centro direktorė Vaida Skuodienė informavo, kad „Minijos“ kino teatro gimtadienis bus švenčiamas spalio 6–9 dienomis. „Siekiame, kad apie šį jubiliejų sužinotų Gargždų, aplinkinių miestų, miestelių gyventojai. Juk žmogui 60 metų jau yra daug, o kino teatrui – tai labai garbingas jubiliejus“, – neabejoja pašnekovė.
Kino teatro „Minija“ padalinio vadovas, inžinierius Simas Budreckas sakė, kad spalio 6 d. visus atvykusius į kino teatrą pasitiks laimės ratas, kurį sukusieji neliks be prizų. Nelaimingų variantų nebus. Spalio 9 d. 10 val. kviečiami visi senjorai į nemokamą kino seansą „Skrydis per Atlantą“. „Būtent į šį filmą kviečiame atvykti ir visus buvusius kino teatro darbuotojus. Sveikinimo žodžius, padėkas išsakys atvykę Klaipėdos rajono savivaldybės vadovai.
Ant kino teatro pastato planuojama pastatyti atitinkamą ženklą, kuris rodytų sukaktį ir būtų visus metus. Šventinę savaitę kino teatro įėjimas bus papuoštas balionais, užsakyta fotosienelė. „Norime, kad visi lankytojai pasidžiaugtų. Kino teatro išsaugojimas yra labai svarbus, turime kuo didžiuotis ir būtent jubiliejinę savaitę norime tuo pasidžiaugti“, – sakė Gargždų kultūros centro direktorė V. Skuodienė.
Kino lankytojams numatyta taip pat išskirtinė dovana. Spalio 6–8 dienomis visi bilietai į kino filmus kainuos tik po 3 Eur.

Pavyko išvengti privatizavimo
Daugiausia apie „Minijos“ kino teatro istoriją galintis papasakoti žmogus yra Jonas Mikutis, šiuo metu kino teatro vyriausiasis specialistas-muziejininkas. Būtent jis yra sukaupęs daugybę kino eksponatų, kuriuos gali apžiūrėti atvykusieji į „Minijos“ kino teatrą. „Šis muziejus labai domina svečius iš kitų rajonų, didmiesčių. Kai vyksta įvairios Savivaldybės konferencijos „Minijos“ kino teatre, jie užsuka, domisi, patys dalijasi savo patirtimi. Sunku patikėti, jog senų laikų 300 m kino juosta užimdavo tik 10 min. ekrano. Dabar viskas suskaitmeninta“, – konstatuoja J. Mikutis.
Jis prisimena, kai Gargždų „Minijos“ kino teatre senais laikais buvo įsikūrusi Klaipėdos rajono vadinamoji kinų direkcija. Jai vadovavo Edvardas Lankutis – literatūros tyrinėtojo, kritiko Jono Lankučio brolis. „Edvardas buvo labai iškalbus ir vykdomajame komitete gebėdavo pagrįsti savo poziciją, pats buvo ne partinis. Tuo metu buvo du kino teatrai – „Minijos“ ir Priekulės „Pergalės“. Atitinkamomis dienomis kino filmai buvo rodomi ir Vėžaičiuose, Veiviržėnuose, Maciuičiuose… Visą procesą kontroliavo būtent kinų direkcija. Pradžioje aš dirbau Maciuičiuose, o vėliau –inžinieriumi Gargžduose“, – prisiminimų pynę įgarsino J. Mikutis, kuris vėliau ėjo kino teatro administratoriaus pareigas. „Kol vadovavau kino teatrui, daug visko buvo, norėta ne kartą ir privatizuoti, ir lošimo aparatus pastatyti. Tačiau, laimei, užteko politinės valios nepasiduoti spaudimui“, – sako pašnekovas.

Sunkiausia – vasarą
Atgyvenusį Gargždų „Minijos“ kino teatro pastatą buvo nuspręsta modernizuoti. Dvejus metus trukusi modernizacija kainavo kiek daugiau nei 2,5 mln. Lt, iš kurių daugiau nei 638 tūkst. Lt – ES o 1,9 mln. Lt – Savivaldybės lėšos. „Buvo verta investuoti. Visai neseniai teko pristatyti kino teatro analizę, kuri parodė, kad regione esame vieninteliai tokie, kurie turime biudžetinei įstaigai priklausantį kino teatrą. Reprezentuojame rajoną. Pas mus atvyksta žiūrovų iš Šilutės, Plungės, Skuodo, Kretingos. Po filmų jie eina pasivaikščioti į Gargždų parką ir pavalgyti. Pritraukiame lėšų į Gargždus“, – teigė Gargždų kultūros centro direktorė V. Skuodienė.
Ar pavyksta kino teatrui išsilaikyti? „Gegužę, birželį, liepą – sunkiausia, visuose kino teatruose vasarą nėra daug žmonių. Yra buvę, kad metų pabaigoje prašome Savivaldybės dotuoti tam tikrą sumą. Tačiau jei prisidėti ir tenka, tai tikrai nelabai daug“, – pastebėjo pašnekovė ir akcentavo, kad kino teatro veiklos nereikėtų vertinti tik finansine išraiška, tai kultūrinė įstaiga, tenkinami žmonių kultūriniai, užimtumo poreikiai. Be to, kino salė yra tik viena, tai riboja galimybes. Pasak S. Budrecko, „Minijos“ publika labiausiai mėgsta lietuviškas komedijas, tuomet žiūrovų stoka nesiskundžiama.
Nuo 2022 metų Gargždų „Minijos“ kino teatras dalyvauja ir kultūros paso programoje. Mokiniai gali rinktis iš trijų variantų: kiną ir edukaciją muziejuje, kiną ir kūrybines dirbtuves ar kiną ir diskusiją. „Šilutės, Kretingos mokiniai atvyksta iš įvairių vietų“, – džiaugėsi S. Bud­reckas.

Sukurtos darbo vietos
„Minijos“ padalinyje dirba 11 darbuotojų (7,5 etatai): tai administracija, kasininkės, operatorės, valytojos. „Čia dirbu kasininke, o „Minijos“ kino teatrą prisimenu nuo vaikystės. Pamenu, Savivaldybės aikštėje buvo stotelė, o mes važiuodavome iš Gargždų į Šiūparius, tai pastatas naujas jau stovėjo“, – kalbėjo Laima Nekrevičienė. Kasininke taip pat dirbanti Renata Joknienė pamena tuos laikus, kai pati su drauge į filmą eidavo ir laukdavo, ar susirinks penki žmonės, ar bus rodomas kinas, ar teks apsisukti ir grįžti namo. Dabar gera dirbti tokiame moderniame pastate.
Operatorė Redvita Šlepavičiūtė į darbą kino teatre važinėja iš Klaipėdos: „Kadangi darbas patinka, tai nesunku. Pradžioje, žinoma, buvo sudėtingiau, kol viską perpratau. Ir apšvietimą reguliuojame, ir reklamas sudedame, patį filmą paruošiame… Kaip kontrolierė ir žiūrovus įleidžiu.“
Kita operatorė-kontrolierė Vita Etminienė važinėja į darbą iš Žemgulių kaimo: „Savaitgaliais liekame dviese: arba mano, arba Redvitos pamaina. Didelė atsakomybė, kad viskas vyktų sklandžiai.“
Valytojos Irena Pilibaitienė, Laima Macijauskienė, Alma Juočerienė pastebėjo, kad šiukšlių daugiausia būna po vaikų kino filmų, kartais tenka pagalbon pasikviesti ir operatores, kad iki kito kino filmo būtų viskas sutvarkyta, nes tarpai tarp filmų nebūna dideli.
Paklausti, kokį norą sugalvotų pūsdami kino teatro gimtadienio žvakutes, Vaida ir Simas atsako: „Kino aparatūra dirba kasdien, tad ji sensta. Bręsta atnaujinimo klausimas.“

KOMENTARAS
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys (buvęs ilgametis meras, kurio vadovavimo laikotarpiu buvo modernizuotas kino teatras) Vaclovas DAČKAUSKAS:

„Kartu su visais rajono gyventojais džiaugiuosi, kad turime modernų kino teatrą su kino technikos istorijos muziejumi.
Dar didesnis džiaugsmas apima, kad investicija į kino teatrą pasiteisino, nes šiandien jis yra gausiai lankomas žiūrovų ir dirba pelningai, nepaisant visų skeptikų prognozių.
Tuometė valdančioji Tarybos dauguma, prieš priimdama sprendimą modernizuoti kino teatrą, rėmėsi Gargždų miesto gyventojų apklausa. Absoliuti apklaustųjų dauguma, ypač jaunimas, buvo už tai, kad būtų išsaugotas ir modernizuotas kino teatras. Tai buvo vienas iš svarbiausių argumentų, įveikiant skeptikų prieštaravimus Savivaldybės taryboje. Priimti sprendimą Taryboje nebūtų buvę lengva, jei ne kino entuziasto Jono Mikučio darbai ir patikinimai.
Linkiu ir toliau išlikti moderniu kultūros židiniu, neatsilikti nuo naujausių technologijų, o šauniam kino teatro kolektyvui ryžto, tvirtybės ir šventinės nuotaikos gražaus jubiliejaus proga.“

Agnė ADOMAITĖ
Autorės ir A. VALAIČIO nuotr.