Mokinių naudojimasis mobiliaisiais (ne)valdomas

Šį rugsėjį Akmenės rajono Ventos gimnazija pranešė apie sprendimą, draudžiantį mobiliųjų telefonų naudojimą mokykloje. Atėję ugdytiniai telefonus pasideda tam skirtose spintelėse, o išeidami pasiima. Žinoma, esant poreikiui, kai yra svarbių priežasčių, leidžiama paskambinti tėvams, artimiesiems.
Domėjomės, ar Vakarų Lietuvos savivaldybėse bandoma kontroliuoti mokinių naudojimąsi mobiliaisiais, kuris dažnai virsta priklausomybėmis. Kokia Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijų pozicija šiuo klausimu?

Europoje pirmaujame
Dar 2019 m. Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos mokiniai itin gerai aprūpinti mobiliaisiais telefonais. Juos turi 94,2 proc. ketvirtokų, tai ketvirtoji vieta Europoje, ir 98,8 proc. aštuntokų – pirmoji vieta Europoje.
Skaičiuojama, kad mokiniai savo telefonus klasėje tikrina vidutiniškai daugiau nei 11 kartų per dieną. Tai, žinoma, atitraukia dėmesį nuo pamokų. Mokiniams blaškantis kyla stresas, nusivylimas ir sunkiau viską suspėti. Apie 20 proc. savo laiko, praleidžiamo mokykloje, mokiniai skiria žinutėms rašyti, žaisti žaidimus, žiūrėti trumpus vaizdo įrašus ir tikrinti socialinius tinklus. Tokia statistika lemia, jog diskusijos apie mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose tampa vis aktualesnės.

Sprendžia mokyklos
Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Lina Leinartienė informavo, kad Telšių rajono mokyklose kol kas nėra planuojama uždrausti mobiliųjų telefonų naudojimo. „Mokyklos savo vidaus taisyklėse yra nusistačiusios mobiliųjų telefonų naudojimo tvarkas. Pamokų metu telefonais galima naudotis tik mokytojui leidus“, – teigė ji.
Klaipėdos rajono savivaldybės Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus specialistė Gintarė Plungienė antrino, kad dėl mobiliųjų telefonų naudojimo taisyklių sprendžia pačios mokyklos, taip pat tai yra atskirų klasių tėvų ir mokytojų susitarimas. „Žinome, kad kai kada tėvai inicijuoja šį klausimą bendruose mokytojų ir klasės tėvų susirinkimuose, tačiau kaip ir visur, būtinas bendras visų tėvų pritarimas“, – pastebėjo G. Plungienė.
Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė informavo, kad telefonų naudojimo mokyklose klausimo Savivaldybės mastu nenagrinėjo. Rajono mokyklos, kaip ir kitur, turi pasitvirtinusios įstaigos vidaus tvarkos taisykles, kuriose yra susitarimai dėl mobiliųjų telefonų naudojimo.

Paįvairina ugdymo procesą
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, paklausta apie poziciją dėl mobiliųjų mokyklose, atsakė: „Apie uždraudimą nacionaliniu mastu kol kas nėra svarstoma. Leisti naudotis telefonais ar ne – tai pačios mokyklos apsisprendimas. Į mokyklą atsinešamos priemonės turi tarnauti mokymui ir mokymuisi. Mobilieji telefonai, kaip ir kompiuteriai, kita įranga, gali būti viena iš priemonių, padedanti paįvairinti ugdymo procesą. Iš tiesų nieko peiktino, jeigu mokytojas ugdymo procesui pasitelkia ir mobiliuosius telefonus.“ Tačiau taip pat pažymėjo, kad kai kurios mokyklos, matydamos, jog tai blaško mokinių dėmesį, naudotis mobiliaisiais telefonais yra uždraudusios arba leidžia naudotis tik tam tikru laiku ugdymosi tikslais.

Reikia bendro sprendimo
Priekulės Ievos Simonaitytės direktorius Antanas Alčauskis pasakojo, jog tokių drastiškų sprendimų, kad naudojimasis mobiliaisiais švietimo įstaigoje būtų draudžiamas, imtis neteko. Pasak jo, pradinių klasių mokytojos turi dėžutes mobiliesiems, o aukštesnių klasių dalykų mokytojai dažniausiai paprašo, kad telefonai būtų kuprinėse. Paklaustas, ar pertraukų metu nėra problema, kai mokiniai užuot ilsėjęsi naršo internete, atsakė: „Yra dvi pusės. Juk mokinys telefone tikrinasi ir tvarkaraštį, tai jam yra ir priemonė bendrauti. Iš tėvų prašymų griežčiau kontroliuoti mobiliųjų naudojimą nesame gavę. Būtų geriausia, jei valstybės mastu būtų priimtas bendras sprendimas, kad visose įstaigose tvarka būtų vienoda.“
Telšių Žemaitės gimnazijos direktorius Žydrūnas Želnys teigė, kad ir dabar pamokose yra reikalavimas mobiliojo telefono nenaudoti, nebent mokytojas pasako kitaip. Juk interaktyviose pamokose telefonais reikia prisijungti, tuomet jie naudojami ugdymo procesui. „Aišku, tenka pripažinti, kad per pertraukas yra mokinių, kurie įninka į telefonus, tačiau dauguma, kai yra ruduo, pavasaris, išeina į lauką ir tokiu būdu pailsi“, – sakė pašnekovas, kurio nuomone, taip pat nereikėtų visos atsakomybės primesti mokykloms, turėtų Lietuvos mastu būti bendra tvarka.

Draudimai nepadės?
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos tarybos narė (tėvų atstovė), taip pat Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė Lina Daujotytė-Kasperavičienė sako nematanti galimybės įgyvendinti telefonų naudojimo draudimo švietimo įstaigose čia ir dabar. „Mokykla yra ugdymo įstaiga, nereikėtų prisiimti auklėjimo vaidmens. Pati iniciatyva, kad mobilieji nebūtų naudojami beatodairiškai, gal ir gera, tačiau būtų įdomu patikrinti, kaip ji realiai veikia Ventos gimnazijoje“, – kalbėjo L. Daujotytė-Kasperavičienė. Ji įsitikinusi, kad jaunąją kartą reikia ugdyti nuo mažens, kalbėti apie technologijų naudojimą, jų naudą, žalą. Jei dabar būtų staigiai atimami telefonai iš paauglių, kurie jau subrendę, turi savo poreikius, įpročius, būtų didžiulė nepasitenkinimo banga. „Manau, jie tai galimai traktuotų kaip laisvės apribojimą, kišimąsi į jų asmeninį gyvenimą, teisių pažeidimą. Tad nežinau, ar tai veiktų. Baudimai, draudimai man nesisieja su ugdymo įstaigos funkcijomis. Verčiau ugdyti požiūrį nuo mažens, galbūt pradėti nuo kelių renginių, pamokų be telefonų“, – svarstė Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos tarybos narė.
Kita Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos tarybos narė (tėvų atstovė), taip pat Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė Loreta Piaulokaitė-Motuzienė išsakė kategoriškesnę poziciją: „Vaikai įpranta „skrolinti“ telefonus, dėl to nebegeba sukaupti dėmesio. Manau, kad pamokų metu telefonai privalo būti spintelėse, kad nereikėtų vis dirsčioti į mobilųjį, ar kas žinutės neparašė. Visų akys turi būti nukreiptos į mokytoją, lygiai taip pat kaip choristų – į dirigentą.“ Anot L. Piaulokaitės-Motuzienės, mokyklos išties gali pasitvirtinti vidaus tvarkas, kuriose atsispindėtų telefonų naudojimo reikalavimai. „Reikia turėti tvirtą pozicijąׅ“, – neabejojo ji.

Dalis pripažįsta priklausomybę
Mokinių nuomonės telefonų naudojimo švietimo įstaigose klausimu yra įvairios. Vienuoliktoje klasėje besimokanti gargždiškė Ema (tikras vardas, pavardė redakcijai žinomi) sakė, kad be telefono negalėtų apsieiti. „Neįsivaizduoju, jei uždraustų, ką reikėtų daryti. Dabar be telefono jau kaip be rankų. Juk visi susirašinėjimai telefone, dienynas telefone. Reikia mobiliojo ir pamokoms. Aišku, naudojamės telefonais ir pertraukų metu, bet ne visada“, – kalbėjo mergina ir pridūrė, kad žino, jog reikėtų riboti naudojimąsi, pati stengiasi bent mažiau laiko namuose praleisti socialiniuose tinkluose, tačiau ne visada pavyksta. Gargžduose besimokantis Donatas (tikras vardas, pavardė redakcijai žinomi) atvirai sakė, kad yra jau išsivysčiusi priklausomybė nuo žaidimų telefone, tad tėvai buvo net nupirkę seno modelio mobilųjį, kuris yra su mygtukais, tačiau vėliau vėl grąžino modernesnio variantą: „Tariamės, kad žaisiu tik 2 val. daugiausia per dieną.“

KOMENTARAS
Sveikatos apsaugos ministerija: „Ministerija nesvarsto siūlymų drausti mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose. Dėl tokių ribojimų apsisprendžia mokyklų bendruomenės ir juos įtvirtina mokyklų vidaus tvarkose. Šie sprendimai priimami siekiant užtikrinti drausmę pamokų metu.
Pagrindinis ir geriausiai ištirtas radijo dažnio elektromagnetinio lauko (EML) biologinis poveikis yra terminis (šiluminis). Pagal šį poveikį yra nustatyti EML lygiai (EML intensyvumo parametrų leidžiamosios vertės), kurie turi apsaugoti žmones nuo neigiamo EML poveikio. Mokslo bendruomenė tiria ir kitus EML poveikius, tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, iki šiol nėra nustatytas ilgalaikis neigiamas neterminis EML poveikis, kai EML lygis yra mažesnis negu tas, kuris ribojamas pagal EML terminį poveikį.
Atsižvelgiant į galimą EML terminį poveikį, asmenims, kurie naudojasi mobiliaisiais telefonais, rekomenduojama išlaikyti telefono atstumą nuo kūno (naudotis laisvų rankų įranga), riboti laiką, kai naudojamasi mobiliaisiais telefonais. Mobiliuoju ryšiu lengvai prieinama virtuali tikrovė gali neigiamai veikti vaikų psichoemocinę būklę, ilgalaikis buvimas joje gali skatinti fiziškai pasyvų gyvenimo būdą, įrenginių naudojimas gali bloginti regą.“

Agnė ADOMAITĖ