Mokslininkai atrakins anglies ūkininkavimo paslaptis

LAMMC ŽI Vėžaičių filialo mokslininkai, vykdantys įvairias veiklas, susijusias ir su maistu, ir su augalais, ir su dirvožemiu, šiemet tęsia pradėtus darbus. „Tai bus intensyvūs metai – laukia didesni ir mažesni renginiai, susitikimai su užsienio partneriais, moksliniai tyrimai, laboratoriniai darbai“, – kalbėjo filialo vadovė dr. Danutė Karčauskienė.
Sargai prie dirvožemio vartų
Dalis vėžaitiškių mokslininkų darbų susiję su mineralinių trąšų mažinimu, kurio reikalauja Europos Sąjungos žaliasis kursas. Pasak jų, iki 2030 m. šias reikia mažinti iki 20 proc. Keičiantis klimatui – vis dažnesnės sausros ir drėgmės trūkumas dirvožemyje intensyviausiu augalų vystymosi laikotarpiu. „Išbertos mineralinės trąšos dirvožemio paviršiuje garuoja nepasiekdamos augalų šaknų, todėl vis labiau populiarėja tręšimas skystais produktais per lapus – biostimuliatoriais, kurie turi mikroorganizmų, amino rūgščių, įvairių biomedžiagų, – atskleidė dr. D. Karčauskienė. – Atliekame tyrimus, kuriuos užsako verslo įmonės, siūlančios naujus produktus žemės ūkiui. Mums įdomu moksline prasme, ir nauda visuomenei, ūkininkams, aplinkosaugai: mažiname taršą. Esame už tai, kad tarša „nepraslystų“ į dirvožemį, kad jo nepablogintų. Galime dalintis tyrimų rezultatais su ūkininkais įvairių renginių metu.“
Įmonės „Achema“ atstovai kreipėsi į Vėžaičių filialą, kad ištirtų per daugelį trąšų gamybos metų susikaupusias atliekas. Gamintojai nori atliekas paversti tinkama žaliava žemės ūkiui – gerinti dirvožemį, tačiau mokslininkai baiminasi, kad jo nepablogintų, todėl reikia įvertinti. „Esame tarsi sargai prie vartų, neleidžiantys taršai pasiekti dirvožemio“, – patikino mokslininkė.


Naujovė, kelianti susidomėjimą
Vėžaičių filialo mokslininkai džiaugiasi neblogais rezultatais tarptautinėje erdvėje. Dr. Ieva Mockevičienė pateikė paraišką pagal programos „Europos horizontai“ kvietimą. „Tai man artimiausia, su dirvožemio anglimi susijusi tema, nuo kurios pradėjau mokslininkės karjerą, – prisipažino ji. – Dabar aktualūs vadinamieji anglies kreditai, tai yra gaunamos papildomos išmokos ūkininkams pagal dirvožemyje sukauptą anglies kiekį. Apie šią naujovę daug kalbama, tačiau bendros nuomonės trūksta, kiekvienas savaip interpretuoja.“ Atsirado naujas terminas – anglies ūkininkavimas – tai ūkyje vykdomos tvaresnės žemės naudojimo praktikos, dėl kurių dirvožemis sukaupia daugiau organinės anglies ir mažiau jos išskiriama į atmosferą. Dirvožemio anglies – pagrindinio organinę medžiagą sudarančio cheminio elemento – nustatymas leidžia geriau suprasti dirvožemyje vykstančius procesus. Organinės anglies mažėjimas lemia dirvožemio degradaciją, sutrikdo dirvožemio gebėjimą sulaikyti vandenį ir maistingųjų medžiagų tiekimą augalams.
Pasak dr. I. Mockevičienės, vykdant projektą, jungiantį daug Europos šalių, bus bandoma parengti vieningą metodiką anglies sukaupimo kreditams įvertinti, teikti pasiūlymus valdžios atstovams, kad įteisintų. „Svarbu ne tik parengti metodiką, bet ir įvertinti, kiek tam tikros priemonės galėtų kaupti anglies. Šiuolaikiniai tyrimo metodai remiasi modeliavimu, dronais. Bus bandoma stebėti, kaip sėjomainos keitimas, žemės dirbimo intensyvumo mažinimas, alternatyvios organinės trąšos paveiktų anglies kiekį, kokių pokyčių tikėtis. Už papildomai sukauptą anglies kiekį remiama papildomomis išmokomis“, – dėstė dr. I. Mockevičienė.
Dr. D. Karčauskienės teigimu, ES dirvožemio strategijoje iki 2030 m. numatyta, kad dirvožemis turėtų pažymėjimą, kuriame nurodyti kokybiniai rodikliai, vienas iš jų – anglies kiekis. „Valstybė turi remti ūkininkus, išlaikančius, puoselėjančius sveiką dirvožemį. Vieni mokslininkai šių reikalavimų įgyvendinti nepajėgūs – turi įsijungti ir politikai, formuojantys žemės ūkio politiką“, – kalbėjo mokslininkė.
Pasak dr. I. Mockevičienės, Europos šalyse skirtinga situacija: kai kurios jau turi anglies kreditų vertinimo metodiką.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.