Mokyklų vadovai kaip ant adatų: mokytojų tebetrūksta
Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas trečiadienį socialiniame tinkle pasidalijo savo mintimis apie didelę problemą – mokytojų trūkumą. Jis savo įraše negailėjo aštrios kritikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. „Valstybė jau dabar vėluoja su kardinaliais sprendimais, kurie paskatintų jaunuolius rinktis pedagogo profesiją, bet jei ir toliau neigs šią problemą ir nepripažins jos mastų, ateis laikas, kai bus per vėlu kažką pakeisti“, – rėžė meras. O „Bangos“ pakalbinti rajono mokyklų vadovai atviri – mokslo metų pradžia ant nosies, tvarkaraščiuose tuščios vietos, nes trūkstamų disciplinų pedagogų tiesiog nėra.
Mero pasisakymas griežtas
B. Markauskas minėtame įraše teigė, kad apie artėjančią krizę – mokytojų trūkumą savivaldybėse – kalbama jau seniai, nes mokytojų pradeda trūkti dėl labai paprasto dalyko – gyvenimo. Pedagogai sensta, išeina į pensiją, o jų pakeisti nebėra kam. O tai – jau visos valstybės problema. Jis pabrėžė, kad dabar jau tvarkomasi tik su pasekmėmis, siekiama pritraukti mokytojus, paskatinti jaunuolius rinktis šią specialybę. Tačiau problema tik augs, jei valstybė ir toliau atsainiai žiūrės į pedagogų trūkumą. Juk mokytojų trūksta masiškai ir tai ne tik mažesniųjų savivaldybių problema, su tuo susiduria ir didmiesčiai, ypač didžiulis trūkumas Vilniaus, Klaipėdos, Telšių apskrityse. Pasak B. Markausko, Klaipėdos rajono savivaldybė yra viena sparčiausiai augančių šalyje, nes kasmet čia gyventi pradeda apie 2–3 tūkstančius naujų žmonių, tad Klaipėdos rajone ne tik nekalbama apie mokyklų uždarymą, bet kaip tik statomos naujos. „Turime mokyklų, vaikų netrūksta, tačiau kas juos ugdys – jau kitas klausimas. Situacija iš tiesų sudėtinga, nes tik šešiose iš 19 rajono švietimo įstaigų mums netrūksta mokytojų. Likusiose mokyklose ir net darželiuose mums reikia įvairios specializacijos pedagogų, o ypač tiksliųjų mokslų“, – nerimą keliančius skaičius atskleidė meras. Jis pasidalijo ir prieš porą metų Vyriausybės strateginės analizės centro pateikta prognoze dėl pedagogų poreikio Lietuvoje. Jie nurodė, kad šiemet fizikos specialybę įgis tik 4, matematikos – 5, o gimtosios kalbos – vos 8 jaunuoliai. Tolimesnių metų statistika dar prastesnė 2024–2025 arba 2025–2026 metais šių specialybių nebaigs nė vienas studentas. „Turime suprasti, kad tai nėra vienos profesijos atstovų problema, tai yra visos šalies problema – prastai išsilavinusi visuomenė, vaikai, neturintys galimybės studijuoti universitetuose, nes tiesiog nėra kam jų paruošti egzaminams, galų gale specialistų, darbo jėgos trūkumas. Tai lyg domino efektas, galintis turėti milžinišką įtaką visų mūsų ateičiai“, – feisbuke paskelbtame įraše akcentavo B. Markauskas.
Šis mero griežtas pasisakymas sukėlė daug gyventojų komentarų ir pasiūlymų. Vienas iš jų – virtualios pamokos, kurias mokytojas galėtų vesti iš bet kurio pasaulio krašto, kitas drastiškesnis siūlymas buvo panaudoti dirbtinį intelektą.
Ieško ir be pedagoginio išsilavinimo
Rugpjūčio 21 dienos duomenimis, Klaipėdos rajono ugdymo įstaigose yra laisvi 13,07 etatai įvairių disciplinų mokytojams. Labai sudėtinga padėtis yra Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje. Mokykloje reikėjo matematikos, fizikos ir informatikos mokytojų, jų reikėjo ir birželio 8 d. duomenimis. Gimnazijos direktorė Ona Sturonienė „Bangai“ aiškino, kad informatikos mokytoją pavyko rasti, bet praėjusią savaitę į ją kreipėsi fizikos mokytojas, kuris pasakė, kad išeina iš darbo dėl sveikatos problemų. „Tai buvo žinia lyg perkūnas iš giedro dangaus. Ateinančių mokslo metų tvarkaraštį jau dėliojame, bet jame daug tuščių vietų, o nėra kuo jas užpildyti, štai radau vieną fizikos mokytoją iš Tauragės, bet ji nevairuoja. Kalbinu matematikos mokytojas, kurios jau turi išeiti į pensiją, kad pasiliktų bent laikinai. Vyliausi, kad pavyks rasti sprendimą iki mokslo metų pradžios, bet iki šiol neradau ir labai dėl to liūdna, bet dar nenuleidau rankų“, – sakė O. Sturonienė. Ji pasakojo, kad artimiausiomis dienomis važiuos į Klaipėdos universitetą ir ieškos magistrantūros ar doktorantūros studentų, kurie norėtų ateiti dirbti į mokyklą. Direktorė pabrėžė, kad į gimnaziją pedagogus pritraukti sunku, nes buvo panaikinti priedai gimnazijos mokytojams ir sulyginti visų pedagogų, dirbančių švietimo sistemoje, atlyginimai, o didesnė atsakomybė gula būtent ant gimnazijos pedagogų pečių. „Aš myliu ir labai gerbiu mokytojus, jie atiduoda visą save mokiniams, bet atlyginimas nėra adekvatus jų darbo krūviui. Mokytojas yra tas pats žmogus, kuris nori nueiti į teatrą ar koncertą, gyventi oriai“, – samprotavo O. Sturonienė. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijoje nuotaikos šiek tiek geresnės, mat ugdymo įstaigai šiuo metu trūksta tik lietuvių kalbos ir chemijos mokytojų. Birželio 8 d. duomenimis, gimnazijai trūko lietuvių kalbos, anglų, rusų kalbų, matematikos, informatikos ir istorijos mokytojų. Gimnazijos direktorius Antanas Alčauskis pasidžiaugė, kad pavyko rasti beveik visų trūkstamų disciplinų pedagogų. „Dabar trūksta tik 2 pedagogų, nes chemijos mokytoja pakeitė gyvenamąją vietą ir išsikraustė, o lietuvių kalbos mokytoja prieš tai dirbo kitoje srityje, norėjo išbandyti savo jėgas ir atėjo mokytojauti, bet mokslo metų pabaigoje man pranešė supratusi, kad ji nesutverta pedagoginiam darbui“, – kalbėjo A. Alčauskis. Anot direktoriaus, gimnazijoje dirba daug specialistų, tai darbo krūvis bus paskirstytas ir sunkumų sudarant tvarkaraštį nėra.
Vėžaičių pagrindinėje mokykloje trūko tik rusų ir matematikos mokytojų, bet direktorė Dalia Baliutavičienė „Bangai“ teigė, kad matematikos mokytoją jau surado. Vis dėlto prieš kelias dienas sužinojo, kad išeina geografijos mokytojas. „Sudėtinga rasti trūkstamų disciplinų pedagogų, bet ieškau kontaktų, skambinu, kalbuosi, nelaukiu, kol patys mokytojai pasisiūlys dirbti pas mus. Drįstu ieškoti matematiko be pedagoginio išsilavinimo, žmogaus, kuris turi inžinerinį išsilavinimą, bet mokėsi matematikos universitete. Neslėpsiu, tikrai sunkiau dėlioti tvarkaraščius, nes niekad nežinai, kuris pedagogas gali išeiti, taip daugėja mokytojų, kurie dirba keliose ugdymo įstaigose ir reikia derintis prie jų darbo grafiko“, – sakė D. Baliutavičienė.
Pažadėjo – patiešijo
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitetas, kuriam vadovauja Tarybos narė Loreta Piaulokaitė-Motuzienė, birželio viduryje rinkosi į neeilinį posėdį. Jame dalyvavo ne tik Tarybos nariai, bet ir švietimo profsąjungos, mokyklų vadovų asociacijos atstovai bei keletas rajono mokyklų direktorių. Posėdžio metu buvo pristatomi ne tik konkretūs skaičiai, kiek pedagogų trūksta mokyklose, bet ir diskutuojama, kaip juos pritraukti į ugdymo įstaigas. Po ilgų diskusijų buvo nuspręsta tobulinti pedagogų pritraukimo programą. Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius susitiko su rajono mokyklų vadovais ir svarstė, kokios priemonės padėtų pritraukti pedagogus į mokyklas. Eiliniame birželio mėnesį vykusiame Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje A. Petravičius Tarybos nariams pristatė dvi priemones. „Rugpjūčio mėnesį teiksime Tarybai du siūlymus: padidinti stipendiją studijuojantiems pedagogiką nuo 300 eurų iki 500 eurų ir mokytojo įsikūrimo išlaidoms skirti 3 tūkst. eurų vietoje dabar esančio 1 tūkst.“, – sakė skyriaus vedėjas. Tačiau A. Petravičiaus pažadas liko neištesėtas, mat Tarybos posėdis jau kitą savaitę, bet tarp sprendimo projektų šio pasiūlymo vis dar nematyti. „Bangos“ korespondentė pasiteiravo, kada planuojama pristatyti patobulintą pedagogų pritraukimo programą. Klaipėdos rajono savivaldybės Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus specialistė Gintarė Plungienė nedaugžodžiavo. „Atnaujintą pedagogų pritraukimo tvarką Tarybai planuojama teikti rugsėjo mėnesį“, – rašoma atsakyme. L. Piaulokaitė-Motuzienė pasakojo, kad dėl šios programos vis dar vyksta diskusijos. „Kadangi problema opi, komiteto posėdžio metu paprašėme savo įžvalgomis pasidalinti Administracijos vadovybės, specialistų ir pedagogų bendruomenės. Ji jau pateikė keletą pasiūlymų, kitų įstaigų pasiūlymų dar laukiame“, – sakė Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė.
Ministro pasisakymas įžeidė
Itin daug atgarsių visuomenėje pastaruoju metu sulaukė švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto viešas pasisakymas Seime. Ministras teigė, kad ugdymo įstaigos yra pačios atsakingos už naujų darbuotojų paiešką ir pritraukimą, nes ministerija savo darbus jau atliko, pakeldama mokytojams atlyginimus ir toliau nuosekliai juos didindama. „Mokyklos yra atsakingos už naujų darbuotojų pritraukimą. Pamatome neretai, kad mokyklos ieško mokytojų, sako, kad jų trūksta, bet nebūtinai įdeda skelbimą, kad yra laisva darbo vieta. Tai tikrai ministerija už mokyklą neatras mokytojų, neatras jiems darbuotojų“, – akcentavo G. Jakštas.
Meras savo įraše socialiniame tinkle taip pat sureagavo į tokį pasisakymą ir pabrėžė, kad valstybė apskritai didelės problemos nemato ir numeta ją tik ant savivaldybių pečių. „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atšauna, kad mokytojų pritraukimas yra mokyklų problema, o ministras, paklaustas, ką reikia daryti dėl mokytojų trūkumo, atkerta klausimu, ar iš tikrųjų jų trūksta? Taip, ministre, trūksta. Trūksta konkrečių specialybių mokytojų, kurių tiesiog nėra, nes jų nebeparuošia aukštosios mokyklos ir jų dar labiau trūks bėgant metams, nes dabar dirbantys anksčiau ar vėliau išeis užtarnauto poilsio arba pasirinks kitą profesinį kelią dėl per mažo atlyginimo, didelio krūvio ir atsainaus valstybės požiūrio į pedagogo darbą“, – rašė B. Markauskas. O „Vaivorykštės“ gimnazijos direktorę toks ministro požiūris labai įskaudino. „Jūs net neįsivaizduojate, kokia buvo įtempta mano vasara, neturėjau ramybės nė dienos, negalėjau ilsėtis, dėjau ir dedu iki šiol visas pastangas, kad gimnazijoje netrūktų nė vieno mokytojo. Drįstu nesutikti su ministro žodžiais, nes manau, kad šią problemą turime visi spręsti kartu – tiek ministerija, tiek Savivaldybė“, – kartėlio neslėpė O. Sturonienė.
Augustė JAŠINAUSKIENĖ
Asociatyvi nuotr.
