Mokytojų kambarių trūkumas – pedagogų gerovė aukojama vardan klasių?

Pedagogai pertraukas leidžia koridoriuose, renkasi aktų salėse, laboratorijose

Dažnai girdime, kad mokytojų mokyklose trūksta, politikai vis tobulina pedagogų pritraukimo priemonių planą, tačiau vieno posėdžio Klaipėdos rajono savivaldybėje metu paviešinta opi problema – rajone sparčiai daugėjant mokinių, ugdymo įstaigose naikinami mokytojų kambariai arba jie perkeliami į kelių kvadratinių metrų patalpas. „Bangos“ korespondentė aplankė kelias mokyklas ir savo akimis įsitikino, kad sparčiai augant mokinių skaičiui, mokytojas ir jo psichologinė gerovė dažnai lieka pašonėje.

Problema pagarsinta posėdyje
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitetas, kuriam vadovauja komiteto pirmininkė Loreta Piaulokaitė-Motuzienė, birželio viduryje rinkosi į neeilinį posėdį. Jame dalyvavo ne tik Tarybos nariai, bet ir švietimo profsąjungos, mokyklų vadovų asociacijos atstovai bei keletas rajono mokyklų direktorių. Posėdžio metu buvo pristatomi konkretūs skaičiai, kiek pedagogų trūksta mokyklose, diskutuojama, kaip juos pritraukti į ugdymo įstaigas, taip pat ir išskiriamos priežastys, kodėl jauni mokytojai nenoriai eina dirbti į mokyklas. Posėdžio metu L.Piaulokaitė-Motuzienė sakė girdėjusi, kad ne visose rajono ugdymo įstaigose yra mokytojų kambariai, kuriuose pedagogas galėtų pailsėti ir paprašė šią situaciją paaiškinti Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Algirdo Petravičiaus. Pasak jo, tikrai ne visose mokyklose yra poilsio kambariai mokytojams. „Vienose mokyklose dėl mažesnio mokinių skaičiaus galima įrengti net 2-3 tokius kambarius, kitose, kaip tarkime „Minijos“ progimnazijoje, kurioje mokosi per 1 000 mokinių, tokį kambarį įrengti nėra jokių šansų“, – tą kartą sakė A. Petravičiaus.

Dalijasi vienu kabinetu
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja ir Klaipėdos rajono susivienijimo pirmininkė Renata Anužienė „Bangai“ sakė, kad mokytojų kambarių trūkumas ugdymo įstaigose opi problema, nes esant dideliam mokytojų darbo krūviui, jų psichologinė būsena labai svarbi, o tam būtinos kelios minutės atokvėpio tarp pamokų. „Žinau ne vieną mokytoją, kuris neturi savo kabineto ir dalinasi turimu kabinetu su kolega, tai pertraukų metu arba laisvu laiku tarp pamokų pedagogas ilsisi sėdėdamas ant suoliuko koridoriuje arba valgykloje. Kaip žinome, mokinių būna visur, tai mokytojas neturi galimybės pabėgti nuo triukšmo ir kokybiškai pailsėti“, – pasakojo R. Anužienė. Ji pridūrė, kad mokyklų vadovai bando spręsti šią problemą, bet dažniausiai nesėkmingai, nes didėjant mokinių skaičiui, nebelieka laisvų patalpų mokytojų kambariui.
Pasiteiravus, ar į Klaipėdos rajono savivaldybę kreipiasi mokyklų vadovai, tikėdamiesi pagalbos, sprendžiant minėtą problemą, Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ernesta Badalova atsiuntė Švietimo ir sporto skyriaus atstovų komentarą, kuriame teigiama, kad ši problema sprendžiama modernizuojant ir renovuojant mokyklas. Pavyzdžiui, šiuo metu prie Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos yra statomas priestatas, kuriame bus įrengta ne tik aktų salė, bet ir keturios papildomos klasės. Tikimasi, kad tai išspręs ir mokytojų poilsio kambario klausimą, nes atsiras daugiau patalpų. „Konkrečių prašymų dėl kambarių įrengimo Savivaldybė nėra gavusi, nes tai dažniausiai – vietos, patalpų trūkumo klausimas, kurio negalima išspręsti paprasto remonto būdu“, – rašoma atsakyme „Bangai“.

Poilsio erdvė – produktyviam darbui
Dairantis, kokius poilsio kambarius turi rajono pedagogai pirmoji „Bangos“ korespondentės aplankyta mokykla – Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija. Tą dieną mokykloje buvo ramu, nors po pietų turėjo vykti didelė šventė – brandos atestatų įteikimas. Įžengus į gimnazijos direktorės Laimos Navickienės kabinetą, ji tuo metu dirbo prie kompiuterio. „Darbų ir vasarą daug, neatostogauju“, – šypsodamasi tarė ji. Direktorė papasakojo, kad prasidėjus karantinui, ji pasitarė su kolegomis ir bend­romis jėgomis su pedagogais bei mokyklos techniniu personalu sukūrė mokytojų poilsio erdvę. „Šiais laikais, kai įvairios įstaigos, kuriose žmonės dirba protinį darbą, kuriamos net erdvės miegojimui, man sunkiai suvokiama, kaip ugdymo įstaigoje gali nebūti mokytojų kambario. Mes vaikus mylime ir gerbiame, bet pedagogui būtina pailsėti nuo mokinių ir triukšmo, ramiai išgerti kavos, kad jis galėtų produktyviai dirbti“, – sakė L. Navickienė. Direktorei pravėrus mokytojų kambario duris akis patraukia centre stovintis skandinaviško stiliaus, baltas didelis stalas su kėdėmis, šalia ryškūs foteliai. Mokytojų poilsio kambaryje išsitenka kompiuteris, keli spausdinimo ir kopijavimo aparatai, kitoje pusėje – virtuvės kampelis, kur pedagogas pertraukos metu gali pasišildyti maistą ir pavalgyti. Apie šią jaukią ir stilingą poilsio kambarį mokytojams anksčiau jau rašėme „Bangoje“.
Jurgio Šaulio gimnazijoje su visais skyriais dabar yra apie 450 mokinių ir 60 pedagogų. Mokyklos gimnazijos vadovės pasiteiravus, kokiomis nuotaikomis laukiama artėjančių mokslo metų, L. Navickienė atsakė, kad puikiomis. „Mokytojai ruošiasi mokyti pagal atnaujintas programas, mokinių skaičius taip pat išlieka stabilus, streso didelio nejaučiame“, – teigė pašnekovė.

Pasitarimai – mokyklos aktų salėje
O štai Gargždų „Kranto“ progimnazijoje nuotaikos buvo kitokios – čia verda remonto darbai. Naujosios mokyklos vadovės Vilijos Lukauskienės darbo vieta dėl vykstančių remontų buvo perkelta į valgyklą, bet direktorė teigė šito nesureikšminti, jai esą svarbiausia darbus užbaigti laiku. Kartu su direktore einant į mokytojų kambarį koridoriuje sutikta valytoja valė dulkes, jaučiama, kad po truputį ruošiamasi artėjantiems mokslo metams. V. Lukauskienei atidarius mokytojų poilsio kambario duris atsivėrė maža, baltomis sienomis erdvė, kurioje stovėjo smėlio spalvos sofa, kompiuteris, spausdinimo aparatas, spinta ir stalas, ant kurio sudėtos atspausdintos įvairios pedagogų nuotraukos. „Sudėjau šias fotografijas mokytojams, kad save pamatę, jas pasiimtų, nes įvairių nuotraukų čia per daug“, – sakė direktorė. Mokytojų kambaryje jaukumo mažai, mat čia kažkada buvo laboratorijos kambarys. Prieš kelis metus sparčiai didėjant pirmokų skaičiui, buvusiame mokytojų kambaryje buvo įkurta nauja klasė, o pedagogams teko prisiglausti šioje nedidelėje erdvėje. Šiuo metu „Krante“ yra 72 mokytojai ir 834 mokiniai. Mokytojų susirinkimai vyksta aktų salėje. V. Lukauskienė juokavo, kad atvykusi iš kitos mokyklos anksčiau ji pavydėjo „Kranto“ progimnazijos pedagogams tokio kambario, kuriame buvo net kavos aparatas. „Esame priversti spaustis, jau panaikinome biologijos klasę, joje dabar mokysis pirmokėliai. Mano žiniomis, kitąmet reikės rasti vietos dar vienai pirmokų klasei, kol kas neįsivaizduoju kur“, – sakė mokyklos vadovė. Einant iš mokyklos prie pagrindinių mokyklos durų V. Lukauskienė pasidžiaugė pagaliau sutvarkytais laiptais ir pridūrė, kad ugdymo įstaigos aplinka labai svarbi.

Bendrauja nuotoliniu būdu
Gargždų „Minijos“ progimnazijoje ankstų penktadienio rytą tik budėtoja ėjo tuščiu mokyklos koridoriumi. Pravėrus kabineto duris direktorius Julius Gindulis nusišypsojo ir pasiūlė kavos. Pokalbio pradžioje pasiteiravus apie mokytojų kambario trūkumo problemą mokykloje, direktorius atsakė, kad visų pirma reikėtų paaiškinti esamą situaciją. Progimnazijoje mokosi 1 075 moksleiviai ir norinčių mokytis mokykloje daugiau nei įstaiga gali priimti, o tai sukelia ir tėvų pasipiktinimą. „Aš suprantu, kodėl tėvai pyksta, nes jie nori vaiką vesti į mokyklą arčiau namų, bet mokykla nėra guminė. Šiemet sulaukėme 147 prašymų priimti vaiką į pirmą klasę, o priėmėme 120. Dėl didelio mokinių skaičiaus ir neturim mokytojų kambario“, – aiškino J. Gindulis. Pašnekovas teigė, kad beveik visi progimnazijos mokytojai, o šiuo metu mokykloje jų yra 64, turi savo kabinetus, kuriuose gali ilsėtis pertraukų metu. Tačiau neslėpė, kad kartais sulaukia pedagogų neigiamų komentarų dėl bendro poilsio kambario trūkumo, vis svarsto sprendimo būdus, tačiau kol kas ši problema neišsprendžiama. Vesdamas į aktų salę, kurioje vyksta mokytojų susirinkimai, direktorius parodo ir mokinių iniciatyvų projektą – gyvybės vandens stotelę. Čia kiekvienas gali prisipildyti savo gertuvę. Įžengus į aktų salę, J. Gindulis paaiškino, kad čia vieta, kur susirinkusi mokyklos bendruomenė ir džiaugiasi, ir kartais pasipyksta. Salėje tamsoka, nes ant langų užtraukti roletai, kėdės sudėtos viena ant kitos ir stovi sustumtos į šonus, prie scenos žaliuoja keli augalai. Gyvenimas patalpoje kol kas dar neverda, laukiama neužilgo prasidėsiančių mokslo metų. „Kartą per mėnesį aktų salėje vyksta mokytojų susirinkimas, o kitu metu bendraujame el. laiškais, uždarose grupėse. Tikrai nėra taip, kad nepalaikome ryšio“, – pasakojo mokyklos direktorius. Pasiteiravus, kokios nuotaikomis laukiama mokslų metų, J. Gindulis atsakė, kad jaučiama šiek tiek nerimo. „Nerimauju, kaip seksis gauti atnaujintus vadovėlius, bet stengiuosi neigiamų minčių į galvą neįsileisti, viskas bus gerai“, – šypsodamasis samprotavo progimnazijos vadovas.

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkės dr. Loretos PIAULOKAITĖS-MOTUZIENĖS komentaras:

– Neeilinį Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdį kvietėme, nes Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą pasiekė žinia dėl nemažo pedagogų trūkumo ateinantiems mokslo metams. Todėl buvo svarstoma, kaip patobulinti Klaipėdos rajono pedagogų rengimo, perkvalifikavimo, jaunųjų pedagogų pritraukimo ir mokytojo profesijos prestižo didinimo tvarkos aprašą, kuris yra labai svarbus dokumentas darbui su švietimo bendruomene.
Diskusijų metu, gryninant problemas ir ieškant sprendimo būdų, kurie palengvintų ugdymo įstaigų vadovams pritraukti naujus darbuotojus į mūsų savivaldybės ugdymo įstaigas, išaiškėjo ne viena problema, bloginanti darbo aplinkos mikroklimatą. Viena iš tokių – kai kuriose mokyklose mokytojai neturi erdvių poilsiui pertraukų metu. Teko išgirsti, kad vis daugiau atvejų, kai atlyginimo didinimas nemotyvuoja mokytojų dirbti didesniu krūviu, todėl labai svarbu ieškoti priežasčių, kokios priemonės galėtų tapti pagalba mokytojo profesijos prestižo didinimui. Tam mes turime surinkti duomenis apie tai, kas labiausia demotyvuoja nepatenkintus darbo sąlygomis mokytojus, kokios pagalbos ar priemonių labiausiai trūksta, sužinoti bendrą darbuotojų pasitenkinimo lygį. Tad labai svarbus ir pačių mokytojų geranoriškas įsitraukimas, apklausos, susitikimai ir diskusijos. Yra svarstymų įtraukti mokinių ir jų tėvų bendruomenę, kad jie pasakytų, kaip supranta, kas tai yra „Prestižinė profesija – mokytojas“, ko reikia tam pasiekti.
Nėra lengvų darbų, ar tai mokytojo, gydytojo, policininko, virėjo, statybininko ar bet koks kitas darbas, visi jie turi vykti psichologiškai sveikoje aplinkoje, turint galimybę atsitraukus, ramioje aplinkoje pailsėti, žinant, kad vadovas padės išspręsti susidariusias problemas. Šiandien kalbame apie mokytojus, tad kartu ieškokime, kaip padaryti Klaipėdos rajono savivaldybės ugdymo įstaigas prestižinėmis, į kurias mielai atvyktų dirbti specialistai. Visada tarsimės, lauksime pasiūlymų.

Augustė JAŠINAUSKIENĖ
Aut. nuotr.