Muitinė žino, kiek iš tiesų kainuoja jūsų pirkinys
Liepos 1-ąją sukanka 57 metai nuo Europos Sąjungos muitų sąjungos sukūrimo – tai viena seniausių ir sėkmingiausių ES integracijos formų. Įkurta 1968 m. liepos 1 d., ji leidžia laisvai judėti prekėms tarp valstybių narių, taiko bendrus tarifus trečiųjų šalių prekėms ir veiksmingai gina ES vidaus rinką. Lietuvos muitinė – neatsiejama šios sąjungos dalis jau nuo 2004-ųjų, nuosekliai prisidėdama prie bendrosios rinkos pagrindo stiprinimo.
Muitų sąjunga užtikrina bendrą prekybos su trečiosiomis šalimis politiką, o muitinės vertės kontrolė išlieka vienu svarbiausių įrankių siekiant sąžiningos konkurencijos, teisingo muitų ir mokesčių surinkimo, ES finansinių interesų apsaugos.
Labiausiai klastojama smulkių siuntų vertė
Prekių muitinė vertė yra ne tik mokesčių ir muitų apskaičiavimo pagrindas, bet ir esminis elementas nustatant importo kvotas, išduodant licencijas bei nustatant sankcijas už teisės aktų pažeidimus. Teisingas ir objektyvus importuojamų prekių muitinės vertės nustatymas užtikrina vienodas, skaidrias ir prognozuojamas importo sąlygas visiems verslo dalyviams ir sąžiningą konkurenciją rinkoje.
Globalizacija, prekybos liberalizavimas, išaugę prekybos mastai ir elektroninės komercijos augimas įpareigoja Lietuvos muitinę nuolat ieškoti efektyvesnių muitinio įvertinimo kontrolės būdų. Nors didžioji dalis importuotojų sąžiningai deklaruoja prekių vertę, iššūkių kelia tendencijos, tokios kaip dirbtinai sumažintos smulkių siuntų vertės elektroninėje prekyboje. Europos Komisijos vertinimu, ES mastu net apie 65 proc. smulkių siuntų yra dirbtinai sumažintos vertės.
Lietuvos muitinėje tokio masto pažeidimų dėl apgaulingos vertės deklaravimo nefiksuojama, tačiau ir pas mus bandoma slėpti tikrąją faktiškai sumokėtą kainą už prekę.
Elektroninės prekybos augimas yra didelis iššūkis viso pasaulio muitinėms, neišskiriant ir Lietuvos muitinės. Turimi muitinės resursai yra nepakankami deklaruojamų sandorių tikrinimui, todėl ieškoma būdų ir priemonių užtikrinti muitinės kontrolę kitaip. Ateityje numatoma ženkliai didesnė elektroninių platformų atsakomybė. Europos Komisija planuoja pilotinį projektą, skirtą el. prekybos priežiūrai, naudojant duomenis, numatomus kaupti Europos muitinės duomenų mainų platformoje (EU Customs Data Hub). Platforma leis atlikti ES masto rizikos analizę, padedant kovoti su sukčiavimu.
Kontrolė dviem etapais ir naujausios technologijos
Prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į ES muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama.
Muitinės vertės tikrinimai dažniausiai vyksta rizikos analizės pagrindu, kartais – ir atsitiktinės atrankos būdu. Įprastai pirmiausia vykdomas dokumentų tikrinimas. Muitinė peržiūri ir vertina importo dokumentus: sąskaitas faktūras, sutartis, transporto dokumentus ir kitus, pagrindžiančius deklaruojamą vertę. Jei kyla abejonių dėl muitinės vertės pagrindimo – prašoma pateikti papildomus dokumentus ar įrodymus. Kartais atliekamas ir fizinis tikrinimas, siekiant įsitikinti, ar deklaruota muitinė vertė atitinka tikrąją prekių būklę – kokybę, modelį, modifikaciją, kiekį ir panašiai. Tikrindama prekės muitinę vertę, muitinė naudojasi visais jai prieinamais informacijos ir duomenų šaltiniais, glaudžiai bendradarbiauja su kitomis nacionalinėmis ir užsienio institucijomis.
Prekių muitinė vertė – tai pagrindas skaičiuojant importo muitus ir mokesčius, taikant antidempingo muitus ar net importo kvotas. Todėl labai svarbu, kad ji būtų deklaruojama teisinga.
Lietuvos muitinėje prekių muitinės vertės kontrolė atliekama dviem etapais – tiek importo deklaracijos įforminimo metu, tiek ir atliekant įformintų deklaracijų tikrinimus, ūkio subjektų ūkinės- komercinės veiklos patikrinimus. 2024 metais po prekių išleidimo buvo patikrinta 14 237 prekių muitinė vertė – tai sudarė 1,87 proc. visų importo procedūroms deklaruotų prekių. Papildomai priskaičiuota daugiau kaip 16,3 mln. eurų importo muitų ir mokesčių. Be to, atliekant ūkio subjektų tikrinimus įmonėse, dėl muitinės vertės papildomai priskaičiuota dar apie 3,5 mln. eurų muitų ir mokesčių – bendras papildomai priskaičiuotų muitų ir mokesčių dydis dėl muitinės vertės sudaro beveik 20 mln. eurų. Tiesa, pasitaiko ir atvejų, kai deklarantui grąžinama permoka.
Sėkmės pavyzdžiai ir didžiausi iššūkiai
Lietuvoje sėkmės pavyzdžiu galėtų būti laikomas peržiūrėtas ir iš esmės atnaujintas naudotų automobilių muitinio įvertinimo procesas, sąlygojęs plataus masto šešėlio mažinimą ir papildomų muitų bei mokesčių, skaičiuojamų milijonais eurų, surinkimą. Kitas apgaulių objektas prieš kurį laiką buvo augintinių, ypač šunų ir kačių, importas iš Rusijos ir Baltarusijos, deklaravimo metu nurodant minimalias, bet ne faktiškai sumokėtas, įsigijimo kainas. Bendradarbiaujant su Lietuvos gyvūnų augintojais, muitinio įvertinimo procesas taip pat buvo peržiūrėtas, įgyvendinta nauja muitinės vertės nustatymo metodologija ir tokio pobūdžio apgaulėms yra užkirstas kelias.
Svarbu paminėti, kad bet kuris legalus daiktas, net ir pats neįprasčiausias, gali būti importuojamas, todėl muitinė, esant pagrįstoms abejonėms asmens deklaruojama muitine verte, privalo turėti reikiamą kompetenciją taikyti antrinius muitinio įvertinimo metodus ir nustatyti bet kurios importuojamos prekės muitinę vertę.
Pasak muitinės specialistų, dažniausi netikslumai, išskyrus sąmoningos apgaulės atvejus, – neįtrauktos gabenimo, draudimo ar kitos išlaidos, kurios privalo būti įskaičiuojamos į prekės muitinę vertę, taip pat neteisingai deklaruotos prekių pristatymo sąlygos, nepakankamai pagrįstas deklaruotas muitinio įvertinimo metodas.
Vertės kontrolė – ne vien skaičių tikrinimas. Tam reikia žinių apie prekes, tiekimo grandines, verslo praktiką. Muitinės tikrintojai dažnai susiduria ir su sudėtingais atvejais – nuo meno kūrinių ar veislinių gyvūnų iki aukcionuose įsigytų kolekcinių daiktų, pvz. meteoritų.
Norėdama užtikrinti efektyvesnę kontrolę, Lietuvos muitinė jau taiko dirbtiniu intelektu paremtą sprendimą, įdiegtą muitinio įvertinimo informacinėje sistemoje PREMI , leidžiantį automatizuotai nustatyti deklaracijos rizikingumą ir galimą papildomų muitų ir mokesčių dydį. Mašininio mokymosi modelis apmokytas naudojant istorinę patikrinimų informaciją ir padeda nustatyti labiausiai tikėtinas rizikas.
Teisingas muitinės vertės deklaravimas – ne tik formalumas. Tai vienas svarbiausių instrumentų, užtikrinančių sąžiningą konkurenciją ir saugančių valstybės finansinius interesus. Lietuvos muitinė, derindama specialistų kompetencijas ir modernias technologijas, toliau stiprina šią kontrolės funkciją, kad visi importuotojai veiktų pagal tas pačias taisykles.
Pranešimas žiniasklaidai
