Muziejų naktį Gargžduose muziejininkai pavertė įspūdinga diena
Gargždų krašto muziejus, minintis 20 metų veiklos sukaktį, praėjusį penktadienį pakvietė į gatvės teatro spektaklį „Arrived“ („Atvyko“), o po to – į teatralizuotą poetinę, muzikinę ekskursiją „Pasivaikščiojimas su baronais“ po kadaise gyvavusį baronų Renių dvarą Gargžduose. Lankytojai buvo laukiami ir muziejuje, kur vyko edukacijos, o vakare Muziejaus nakties renginius užbaigė grupės „Voiceless“ gyvo garso koncertas.
Įtraukė žiūrovus
Su miesto, krašto istorija gyventojus Gargždų krašto muziejus pažindina įvairiomis formomis. Neatsitiktinai vienas iš Muziejaus nakties renginių – gatvės teatro spektaklis „Arrived“ („Atvyko“), parodytas 30-yje pasaulio šalių ir aplankęs per 90 festivalių. Universali spektaklio kalba suprantama ir vertinama tiek Lietuvoje, tiek kitur.
„Gargžduose 1923 metais žydai sudarė apie 50 procentų visų miestelio gyventojų, vėliau, padidėjus miesteliui, 1939 metais, – apie 30 procentų. Kaip žinome, Antrojo pasaulinio karo metais šios dalies gyventojų netekome, karo neramumai perdėliojo ir vietinių likimus. Būtent apie tai, kaip gyvenimas čia vyko iki praradimų, ir norėjosi paskatinti pamąstyti, todėl pakvietėme gatvės teatrą „Arrived“, – pasakojo Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė. Spektaklio pradžios susirinkusieji laukė buvusioje žydų sinagogos vietoje, krepšinio aikštelėje už „Minijos“ kino teatro, ir net nepajuto, kaip aktorės, istorinio šokio šokėja Jūratė Širvytė-Rukštelė ir Sibilė Rukštelytė įtraukė juos į kuriamas scenas. Teatrinis žaidimas, kurio dalyviais tapo ir „Vaivorykštės“ gimnazistai, nusidriekė į Klaipėdos gatvę, skverą prie knygyno. „Vaivorykštės“ gimnazijos II klasės gimnazistas Eimantas Gečas prisipažino, kad iš pradžių buvo nejauku, nes neįprasta dalyvauti spektaklyje, kuriame pačiam reikia vaidinti: „Supratau, kad tai istorija apie naujame mieste įsikuriančią šeimyną, kurie yra tokie patys žmonės, kaip visi – su tokiais pačiais poreikiais, svajonėmis. Man teko net suvaidinti pakabą, tai buvo juokinga.“ Deimantei Žiliutei, III gimnazijos klasės moksleivei, didžiulį įspūdį paliko aktorės gebėjimas vaidinti be žodžių: „Ji išreiškė giliausias emocijas. Tai labai palietė, man sukėlė jausmų puokštę. Labai patiko ši patirtis.“ Per miestą keliavusios aktorės ir paskui jas sekę žiūrovai, gaudavę vis naujus vaidmenis, privertė stabtelėti nustebusius ir praeivius, ir vairuotojus.
Dvaro istorija – barono lūpomis
„Gaila, kad iš dvaro po karo tik apdegę griuvėsiai paliko. Paskutinis savininkas prekeivis visas dvaro žemes smulkiais sklypais išpardavinėjo, o likusias plytas žmonės savo trobesiams išsipirko. Taip ir išsinešiojo po gabalėlį kas kur. Ir dabar tų plytų dažnose sienose primūryta. Visi, kas čia įsikūrę, gali save vadinti ponais, nes dvaro kieme gyvena. Čia žemė buvo pati brangiausia, dėl to ir sklypai tokie maži – pats miesto centras“, – teatralizuotoje ekskursijoje (režisierė Kristina Kazlauskaitė-Kažukauskienė) Renių dvaro istorijos fragmentai sklido Sodo gatvės pradžioje iš baroną Eugenijų Renę įkūnijusio Klaipėdos dramos teatro aktoriaus Jono Baranausko lūpų. E. Renės kūrybą ekskursijos „Pasivaikščiojimas su baronais“ dalyviams buvusiame dvaro parke skaitė ir tų laikų atmosferą kūrė aktyvūs Gargždų moksleiviai.
Šiemet sausio 13 dieną minėdamas barono Eugenijaus Renės gimtadienį Gargždų krašto muziejus paskelbė kvietimą į ekskursiją ir turėjo organizuoti net dvi grupes, o tai rodo, kad žmonių susidomėjimas savo krašto istorija auga. „Šį kartą miesto gyventojams ir svečiams norėjosi padovanoti galimybę tarsi laiko mašina nusikelti į tą laikotarpį, kai po Gargždus vaikštinėjo baronai Renės. Kostiumai, rekvizitas, muzika sukūrė magiją, kai pats baronas svečius vedžiojo po parką, sutiko gargždiškį kunigą, rašytoją Mykolą Vaitkų (aktorius Jogaila Šimkus), kuris taip pat pasakojo savo vaikystės, jaunystės prisiminimus Gargžduose“, – nestandartinius sumanymus sudominti ekskursijos dalyvius atskleidė S. Bučnytė.
Veiklų – į valias
Po ekskursijos visi buvo laukiami Gargždų krašto muziejuje, kur, minint Muziejų naktį, įsikūrė retro fotoateljė, susirinkusiems svečiams romansus dainavo folkloro ansamblis „Kvėitys“, o vaikai dalyvavo tradicinių amatų edukacijose. Muziejaus kiemelyje violončelių magiją gyvo garso koncerte skleidė klaipėdiečių grupė „Voiceless“.
Muziejų nakties renginyje apdovanoti net penki muziejaus gimtadienio žaidimo nugalėtojai, kurie tiksliausiai atsakė į feisbuko paskyroje muziejaus pateiktus filmuotus klausimus apie muziejaus įkūrimą, veiklą, sukauptas vertybes, kurių dabar net 23 106. Muziejininkai per dieną sutiko ne tik vietinių muziejaus bičiulių, bet ir svečių, atvykusių iš Klaipėdos, aplinkinių miestų bei miestelių.
„Mums labai smagu, kad muziejaus pasiūlytos veiklos pritraukė gausų būrį lankytojų. Sulaukėme daug gražių žodžių ir paskatinimų organizuoti panašius renginius. Žinoma, sulaukėme palinkėjimų tęsti prasmingą veiklą daug metų“, – patenkinta sakė S. Bučnytė ir pasidžiaugė, kad jaučia ir kolegų iš kitų Lietuvos savivaldybių muziejų įvertinimą, nes po renginių ir balandį Gargždų krašto muziejaus organizuotos tarptautinės konferencijos „Kultūros šaknys muziejuje“ ne vienas derina galimybę atvykti į Gargždų krašto muziejų pasisemti gerosios patirties. Juos žavi mūsų muziejininkų projektinė veikla, renginiai, ekspozicijos. Prieš keletą dienų gargždiškiai sulaukė kolegų iš Prienų krašto muziejaus vizito, dar derinama keletas susitikimų su kitais muziejais.
„Žinoma, viso šito nebūtų be puikios, išradingos ir darbščios muziejaus komandos. Taip pat džiugu, kad mūsų iniciatyvas palaiko, finansuoja Klaipėdos rajono savivaldybė, o muziejaus veikla prisideda prie bendro Klaipėdos rajono kultūrinio, turistinio veido“, – apibendrino Gargždų krašto muziejaus direktorė.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės, Sandros UKTVERYTĖS ir Indrės BENIULYTĖS nuotr.
„Gatvės teatro spektaklis „Arrived“ (aktorės J. Širvytė-Rukštelė ir S. Rukštelytė) buvo įdomi patirtis. Eidami tikėjomės labiau tradicinio reginio, kai aktoriai vaidina, o žiūrovai stebi. Įdomu buvo stebėti ir savo mokinius: iš pradžių jie buvo labai nedrąsūs, nenorintys išlipti iš savo komforto zonos, tačiau po truputį įtraukti į vyksmą, gavę „vaidmenis“, įsidrąsino. Įvyko savęs, savo ribų peržengimas. Toj mažoj mūsų miesto erdvėj vidury baltos dienos viešai pabūti tokiu keistuoliu – tikrai iššūkis, bet kartu per patirtį leidžia susimąstyti, kaip mes priimame kitus žmones. Man šis gatvės vyksmas paskleidė nostalgiją, dingusio pasaulio jausmą, lyg žmonės iš senų fotografijų, sienų paveikslų būtų atgiję ir kartu su mumis vaikščiotų mūsų miesto gatvėmis“, – įspūdžiais dalijosi Giedrė Mogilaitė, „Vaivorykštės“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.
