Na ką, mano eilė
„Na ką, mano eilė“, − pagalvojau ir aš, paskaičiusi postą feisbuke, kuriame kviečiama vienu žodžiu įvardyti „vietą ar vardą žmogaus, kuris mus supažindino“.
Taigi toliau šiame plintančiame poste (= įraše) teigiama:
Aš noriu sudalyvauti žaidime, kuris vadinasi „Draugų sąjunga”. Žaidimo idėja tame, kad pažiūrėti, kas skaito postus, kuriuose nėra nuotraukų ar paveikslėlių.
Na, dėl nelietuviškų kabučių ar žargonybės sudalyvauti (= dalyvauti) pusiau tyliu, bet toliau – dvi klaidos iš Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo:
idėja tame keistina į idėja tokia, nes daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti vietininkas nevartotinas;
kad pažiūrėti šiuo atveju keistinas į kad įsitikintume, nes su jungtuku kad (taip pat su idant) tikslui reikšti bendratis nevartotina.
Sakinį galima taisyklingai ir dar trumpiau parašyti: Žaidimo idėja yra pažiūrėti, kas skaito įrašus, kuriuose nėra nuotraukų ar paveikslėlių.
Įdomu, kad šiuo įrašu feisbuke dalijasi gana solidūs žmonės. Klausykit, jūs bulkas namie kepkit duchovkėj, bet feisbuke jau esate vieši.
-db-
