Naminis gyvūnas reikalauja ir dėmesio, ir atsakomybės

Įsigytas naminis gyvūnas vieniems yra didžiulis džiaugsmas, kitiems – problema, panikos, baimės objektas. Išmesti, naikinti – nevalia, už jį tenka prisiimti atsakomybę. O ką daryti, jei nebepajėgi, nesusitvarkai, trūksta jėgų? Ką reikėtų daryti, jei po giminaičio mirties negali globoti jo palikto gyvūnėlio?

Už vietą teko atidirbti
„Bangos“ redakciją pasiekė moters laiškas. Skaitytoja pasakoja, jog mirus anytai teko pasirūpinti ne tik senyvo amžiaus uošviu, liko ir šuo. „Negalime jo priglausti patys. Dėjom skelbimą, niekas nenorėjo imti. Šuo jaunas, gražus ir sveikas. Kreipėmės į gyvūnų prieglaudas. Nė viena nesutiko priimti. Nebuvo vietos. Viena prieglauda pasiteiravo, ar vyras nagingas, ir pasiūlė sukalti voljerą. Apsidžiaugėm, nes atsirado išeitis iš beviltiškos situacijos. Vyras kalė 4 dienas, geras narvas gavosi. Pjovėme prieglaudoje žolę, maitinome kitus gyventojus. Pagaliau po statybų, praėjus kelioms dienoms, šuo buvo priimtas.“ Moteris džiaugiasi, kad jai pasisekė gauti talentingą vyrą, tačiau jai rūpi ir kiti žmonės, o ką daryti močiutei, kuri neturi nei pinigų, nei galimybių kalti, statyti, šienauti, o pasirūpinti augintiniu galimybių nėra? Ar šiuo atveju prieglaudos elgiasi sąžiningai?

Nemokamai – per seniūniją
„Žmonės privalo galvoti, prieš pasiimdami gyvūną, tai nėra daiktas, kurį galima išmesti, nuskandinti, suluošinti“, – sako UAB ,,Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė. Anot specialistės, jei šeima nebenori savo augintinio, yra su ja bendraujama, tariamasi, kiekviena situacija sprendžiama individualiai. Jei matosi, kad žmogus arba atiduos, arba nužudys, užkas kur pakampėje, tai reaguojama vienaip. Jei žmonės sukalbami, ieškoma kitokių būdų. Pasak Jurgitos, gyvūnas nėra taip paprastai priimamas, nes tokio pobūdžio įstaigose tikrai gyvena nemažai keturkojų. Kiekviena gyvūnų globos įstaiga prašo mokesčio, nes reikės gyvūną ženklinti, skiepyti, maitinti, o neretai ir gydyti, ir tai yra natūralu. Dažniausiai imamas apie 60 Eur mokestis. Tačiau senyvo amžiaus žmonės ar tie, kurie neturi pinigėlių, radę gatvėje išmestus gyvūnus, visada gali kreiptis į miesto ar rajono seniūniją. Gyvūnų globos organizacijos dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir laimi savivaldybės konkursus. Paprastai kiekvienas rajonas yra sudaręs sutartį su tam tikra gyvūnų globos įstaiga, kuri jį ir aptarnauja. Žmonėms mokėti pinigėlių nereikia, tuos kaštus padengia Savivaldybė. Šiemet UAB ,,Nuaras“ Klaipėdos rajono neaptarnauja, yra kiti paslaugų teikėjai.

Didžiausia problema su katiniukais
J. Gustaitienė akcentavo, jog gyvūnas nėra dovana. Tad kalėdiniu laikotarpiu ir po jo gyvūnėliai žmonėms neduodami, prašoma palaukti, gerai apgalvoti savo sprendimus. Naujiesiems šeimininkams taip pat yra taikoma prievolė padengti ženklinimo, skiepų ir kitus kaštus. Taip gyvūnai apsaugomi nuo ne visiškai apsisprendusių šeimininkų.
„Į gyvūnų prieglaudas atkeliauja gausybė išmestų „dovanėlių“. Situacijos yra skirtingos, kartais žmonės emigruoja, numiršta, gelbėjami beglobiai gyvūnai. Šiuo metu prieglaudoje gyvena apie du šimtai kačių ir panašus skaičius šunelių, visi jie laukia naujų namučių, visus reikia prižiūrėti, maitinti, gydyti, vedžioti. Darbai nestoja net švenčių dienomis“, – apie savo darbą pasakojo VšĮ „Būk mano draugas“ vadovė Galina Kučinskienė, kurios vadovaujama įstaiga aptarnauja Klaipėdos rajono savivaldybę, teikia pagalbą čia esantiems beglobiams gyvūnams. Abi kalbintos gyvūnų prieglaudų vadovės patvirtino, kad didžiausia problema yra su katėmis ir mažais katiniukais, kurių sterilizacijai žmonės beveik neskiria dėmesio.

Masinio išmetimo nebuvo
Pasiteiravus, ar dažnai Klaipėdos rajono seniūnijoms tenka bendradarbiauti su VšĮ „Būk mano draugas“ darbuotojais dėl pagalbos beglobiams gyvūnams rajone, paaiškėjo, kad žmonės jau yra pakankamai atsakingi, jie rimtai laikosi savo įsipareigojimų, augintinių nemėto. Metų pabaigos šventės praėjo ramiai, masinio gyvūnų atsikratymo nebuvo. Agluonėnų seniūnijos seniūnė Laima Tučienė labai apgailestavo, kad šią žiemą nepavyko išgelbėti ant ledo užbėgusio ir įlūžusio į Agluonos tvenkinį keturkojo, ugniagesiai gelbėtojai ištraukė jį jau negyvą. Dauparų–Kvietinių seniūnijoje šią žiemą buvo kreiptasi dėl keturių pasiklydusių šunelių, didžioji jų dalis sugrįžo namo, juos atsiėmė šeimininkai. Dėl labradoro, vaikščiojančio laisvėje, buvo iškviesta policija. Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė minėjo, kad dažniausiai žmonės pastebi valkataujančius šunis sodininkų bendrijose. Vasarą sodininkai atsiveža, palieka, o žiemą šuneliai nuklysta. Esminė bėda su sodų šunimis yra ta, kad neįmanoma jų sugauti, jie protingi, ne kiekvieną prie savęs prisileidžia. Judrėnų seniūnijos seniūnas Zigmantas Siminauskas sprendė, kur padėti močiutės globojamos katės atvestus penkis kačiukus. Jie buvo atiduoti VšĮ „Būk mano draugas“ globai. Sendvario seniūnijos seniūnė Karina Novikova akcentavo, kad geri žmonės neretai maitina, prie namų globoja gatvės kačiukus, o vėliau jie dauginasi. Reikėtų atkreipti dėmesį ir ieškoti būdų sterilizuoti laukinius gyvūnus, kad bent jau jų nedaugėtų. Ji tikina, kad VšĮ „Būk mano draugas“ puikiai teikia paslaugas seniūnijoje, reaguoja į iškvietimus, surenka utilizacijai keliuose numuštus gyvūnus.

Sterilizacijai – Savivaldybės parama
Klaipėdos rajono savivaldybės Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Bakaitienė minėjo, kad gyvūnų prieglaudos verčiasi sunkiai dėl didelio beglobių gyvūnų skaičiaus. Gyventojai ir įvairios įmonės bei organizacijos nuolat joms aukoja, savanoriauja, prisideda darbu, maistu ir kitomis reikalingomis priemonėmis. Klaipėdos rajono savivaldybėje patvirtinta Gyvūnų augintinių gausos reguliavimo programa ženklintų gyvūnų sterilizacijai. Pateikus reikiamus dokumentus, galima susigrąžinti patirtas gyvūno sterilizavimo išlaidas. Tačiau rajono gyventojai šia programa naudojasi gana vangiai. Kompensaciją padengti gyvūno sterilizacijos išlaidas gauna visi, kurie kreipiasi. Išlaidos už gyvūnų augintinių kastravimo paslaugas kompensuojamos asmenims, gyvenantiems Klaipėdos rajone, kurie laiko paženklintus ir Gyvūnų augintinių registre įregistruotus gyvūnus augintinius ir yra laikomų gyvūnų augintinių savininkai (toliau – gyventojai). Kompensuojama gyventojų laikomų gyvūnų augintinių kastravimo paslaugos kaina, bet ne daugiau kaip 20 eurų (įskaitant PVM) už katės kastravimo paslaugą ir ne daugiau kaip 40 eurų (įskaitant PVM) už šuns kastravimo paslaugą. Bendra kompensuojama suma vienam gyventojui negali viršyti 80 eurų (įskaitant PVM) per kalendorinius metus. Gyventojai, pageidaujantys gauti jų laikomų gyvūnų augintinių kastravimo išlaidų kompensaciją, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriui pateikia prašymą; išlaidas patvirtinančius dokumentus (mokėjimo kvitą, pavedimą ir kt.); gyvūnų augintinių kastravimo paslaugų teikėjo pažymą; gyvenamosios vietos deklaraciją.

Punciui – namų areštas
Sendvario seniūnijos seniūnė K. Novikova prasitarė, jog netoli jos namų gyveno kaimynų katinas Puncius. Meilus, gražus, laisvai po lauką vaikščiodavęs, pats savarankiškai namo sugrįždavęs. Deja, dabar Punciui griežtas namų areštas. Mat netoliese gyvenantys žmonės savo tvenkinyje dekoratyvinius karpius ar kitokias žuvis pradėjo auginti. Katinas buvo užtiktas ten nelegaliai žvejojantis. Dabar tvarkingi šeimininkai į lauką mėgėjo žvejo nebeišleidžia, jis įsipatogino šiltuose namuose ir mėgaujasi namų areštu. Laimei, kaimynai reikalus išsisprendė taikiai.

Danutė LUKNIENĖ