Namų renovacija miestui suteiks modernumo

Namo aktyvistas N. Galvanauskas (dešinėje) ir rangovų įmonės savininkas A. Uosis tikina, kad sudėtingiausia renovacijos procese – psichologinis barjeras, kurį turi peržengti visi gyventojai. „Kaimynai iš pradžių pyko, klausinėjo, kodėl vis nėra pastolių ir nevyksta darbai. Gal jau įtarė, ką mes dviese su Elvyra aferas rengiame. O iš tikrųjų daug laiko atėmė dokumentų procedūros“, – aiškino N. Galvanauskas.

Daugiabučių modernizacija Gargžduose pagaliau pajudėjo. Dviejuose namuose – Klaipėdos g. 22 ir P. Cvirkos g. 23 – statybos darbai jau juda į pabaigą. Klaipėdos g. 32 dirba statybininkai, o į Taikos g. 4 ir Klaipėdos g. 38 rangovai atvyko šią savaitę. Visų šių namų gyventojai bendrą „taip“ renovacijai tarė po ilgų ginčų. Jie nusprendė nesipriešinti Vyriausybės nurodymams, verčiantiems iš pagrindų tvarkyti daugiabučius. Pozityvūs gargždiškiai pasiruošę du dešimtmečius mokėti paskolas ir silikatinių plytų miestą paversti moderniu.

Pirmūnai jau baigia

Klaipėdos rajono savivaldybė kartu su visa Lietuva vykdo daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Pagal jos 1-ąjį etapą Gargžduose bus renovuota 14 daugiabučių, o antrajame etape – dar trys. Tiesa, reikėtų sakyti, kad renovuojama tik 17 daugiabučių, mat iš viso renovacijai buvo atrinkti net 44 prastos būklės namai. Daugelio gyventojai investuoti pinigus į namų gerinimą atsisakė.

Programos administratoriumi Savivaldybė paskyrė UAB „Gargždų būstas“, tačiau yra bendrijų, panorusių renovacija rūpintis savarankiškai. Administratoriui tenka pareiga informuoti gyventojus apie darbų eigą, paskolų mokėjimų niuansus, taip pat aiškintis kylančius nesklandumus.

Vieno daugiabučio – Klaipėdos g. 22 – gyventojai apsisprendė renovacijos administravimą ir rangos rūpesčius perimti ant savo pečių. Skubiai įsteigta bendrija, išrinktas namo pirmininkas, savarankiškai skelbtas rangos ir projektavimo darbų konkursas. Daugiabučio bendrijos pirmininkas Nerijus Galvanauskas su kaimyne Elvyra Pakalniškiene darbo ėmėsi savanoriškai: renovacijos būtinybe įtikino gyventojus, kas savaitę rengė susirinkimus, neneigia – barėsi ir taikėsi vieni su kitais. „Name yra tik 12 butų. Ten, kur gyventojų mažiau, mažiau ir problemų. Po pirmosios apklausos renovacijos norėjo 6, 4 savininkai pensininkai buvo prieš. Tačiau pensinio amžiaus gyventojai gi negali priešintis – jie gauna kompensacijas už šildymą, o nepritarę renovacijai Vyriausybės sprendimu kompensacijos netektų“, – pradžios vargus prisiminė N. Galvanauskas ir E. Pakalniškienė.

Sąmatą sumažino 170 tūkst. Lt

Klaipėdos g. 22 daugiabučio renovaciją statybininkai pradėjo pernai gruodžio pabaigoje, o baigti yra pažadėję per kovo mėnesį. Iš pradžių buvo paskelbtas konkursas techniniam projektui rengti ir tik vėliau pradėtos oficialios rangovų paieškos. „Projektuotojus „spaudėme“, kad iš karto įvertintų inžinerinių sistemų, konstrukcijų būklę. Taip apdraudėme rangovą, kad, pradėję darbus ir atidengę stogą ar vamzdynus, neturėtų papildomų rūpesčių ir išlaidų. Projektavimo metu pjovėme šildymo sistemos vamzdynus ir buvo nuspręsta, kad jų būklė per gera keisti naujais. Keitėme tik tam tikras šildymo sistemos dalis“, – aiškino N. Galvanauskas. Būtent dėl akylo projektavimo gyventojai skaičiuoja stipriai sutaupę – vietoje numatytų 630 tūkst. Lt, darbų sąmata sumažėjo iki 460 tūkst. Lt.

Šildymo sistemos vamzdynai čia nesusidėvėję dar ir dėl to, kad prieš 50 m. statytame name centralizuotas šildymas įvestas maždaug prieš 25 m. Anksčiau butai šildyti malkomis.

Name dabar pakeistos karšto ir šalto vandens tiekimo sistemos, nuotekų vamzdynai, apšiltintas ir atnaujintas namo fasadas, pastogė, elektros instaliacija bendrojo naudojimo patalpose, o butuose – radiatoriai ir langai (pagal poreikį). Atnaujinta šildymo apskaitos sistema – dabar gyventojai butuose reguliuoja šilumą ir kiekvienas mokės už faktiškai sunaudotą kiekį. Daugumoje butų jau dabar šildymas beveik užsuktas, mat lauke pliusinė temperatūra, o apšiltintos sienos – gerokai storesnės. Čia fasadui šiltinti pasirinktas ne įprastas 18 cm, o 25 cm storio vatos sluoksnis, o pastogei net 38 cm.

Apdailos drėgmė neįveiks

Visi Gargžduose renovuojami namai bus dengiami specialia ventiliuojama fasado danga. Rangos darbus Klaipėdos g. 22 atliekančios UAB „Gargždų rangos darbai“ vadovas Artūras Uosis aiškina, kad tokia technologija patikima Vakarų Lietuvos klimatui – permainingiems drėgniems orams. Fasado apdaila šiame name atliekama HPL (plastiko pagrindo) plokštėmis. Kiti Gargždų daugiabučiai bus dengiami patvariomis cementinėmis plokštėmis (tokios sudėties kaip „Minijos“ progimnazijos fasadas). Tačiau, anot A. Uosio, bendrijos pasirinktos HPL plokštės dar patvaresnės, bet bemaž dvigubai brangesnės. Joms prognozuojamas ne trumpesnis nei 50 metų tarnavimo laikas.

N. Galvanauskas akcentuoja šeimininko požiūrį: „Renovavę namą mažiau mokėsime už šildymą, bet akivaizdaus finansinio palengvėjimo nejausime – beveik tą pačią sumą skirsime paskolai mokėti. Tačiau reikia suprasti, kad renovuodami namus keičiame savo miesto veidą ir pagaliau nebemokame didžiulių sumų šilumos tiekėjams.“

Baiminasi piktybinių savininkų

UAB „Gargždų rangos darbai“ mieste modernizuos dar 2 daugiabučius – Taikos g. 4 ir Minijos g. 2. Įmonės vadovas A. Uosis sako, kad modernizuoti nedidelį dvylikabutį buvo lengviau, mat mažiau vargo vienijant kaimynus. Didesniuose namuose atsiranda piktybiškai rangovų neįsileidžiančių kaimynų arba nuomininkai neturi teisės priimti sprendimų už užsienyje esančius šeimininkus.

„Klaipėdos g. 22 dirbo iki 20 darbininkų – mūsų įmonės ir subrangovų. Džiaugiuosi, kad dirbame Gargžduose, nes nereikia papildomų išlaidų statybininkų transportui, komandiruotėms“, – kalbėjo A. Uosis. Anot verslininko, prasidėjus renovacijai nuvilnijusios baimės dėl kvalifikuotų statybininkų stokos – pagrįstos: „Statybininkų visoje šalyje tikrai trūks. Dėl to pirmiesiems namams labai passisekė“. Beje, vietinius rangovus gavę butų savininkai gali džiaugtis – šie atskuba net naktį pakelti.

Tačiau A. Uosis jau turi nemalonios darbų patirties uostamiestyje. „Renovavome vieną namą ir iki šiol administratoriai mums skolingi 12 tūkst. Lt. Baigę darbus buvome įpareigoti gauti butų savininkų parašus, kad šie neturi pretenzijų dėl renovacijos. Nieko keisto, kad atsirado nepatenkintų – kam siena įskilo, lango rėmas įbrėžtas. Negalime pasakyti, ar šitie žmonės meluoja, nes kiekvieno buto prieš pradėdami darbus nefiksavome“, – apgailestauja verslininkas. Jis renovuojamų namų savininkus nuteikia, kad papildomi nepatogumai neišvengiami – keičiant vamzdynus apgadinamos plytelės vonios kambariuose, sienos prie radiatorių.

Apie UAB „Gargždų būstas“ administruojamų daugiabučių renovacijas skaitykite kituose „Bangos“ numeriuose.

• Bendrija ėmė banko paskolą 20 metų terminui, kuri pagal patalpų plotą padalinta gyventojams. Pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką, valstybė kompensuota 40 proc. sumos už energijos efektyvumą didinančių priemonių rangą: t. y. fasado ir stogo šiltinimą, radiatorių, gyvatukų, langų, karšto vandens sistemų ir kt. keitimą. Šalto vandens vamzdynai, nuotekų tinklai ir elektros instaliacijos keitimas nekompensuojamas. Paskolai suteiktos vos 3 proc. metinės palūkanos.
• Mažiausio, 39 m² buto, savininkams paskaičiuota bendra renovacijos vertė siekė 32 420,43 Lt, o po kompensacijos – 20145,76 Lt arba 5834,62 €. Per mėnesį butui tenka 39,52 € paskolos suma (su palūkanomis). 53 m² buto šeimininkams paskola su palūkanomis per mėnesį sieks 54,47 €. Paskolą šio namo gyventojai mokėti pradės iš karto pabaigus rangos darbus. Anot E. Pakalniškienės, suma nedidelė net pensininkams: „Jei valstybė duoda kompensaciją ir mažas palūkanas, reikia tuos pinigus pasiimti, priimti kaip dovaną.“