Naujausia spindulinė terapija žaboja vėžį
„Pas mus norinčių gydytis sergančių vėžiu žmonių kasmet daugėja, ir jau nebeužtenka prieš dvejus metus įsigyto linijinio greitintuvo spindulinei terapijai atlikti“, – sakė dr. Aista Plieskienė.
Nors statistika skelbia, jog žmonių, sergančių onkologinėmis ligomis, daugėja, medikai ramina: bet ir išgydoma daugiau. Arba bent ši piktybinė liga pristabdoma taip, kad pacientas ne vienerius metus gali gyventi visavertį gyvenimą, dirbti, mokytis. Klaipėdiškiai onkologai teigia turintys ne vieną pavyzdį, kaip iš vėžio nagų pavyko išplėšti regis jau myriop pasmerktą žmogų.
Gydymo poreikis auga
Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos departamento Branduolinės medicinos centro vadovė dr. Aista Plieskienė teigia, jog per metus čia apsilanko per 1400 pacientų, t. y. net 15–20 proc. daugiau negu ankstesniais metais. Gydymo poreikis auga, centro spindulinės terapijos aparatai dirba net dviem pamainomis. Kodėl taip bauginančiai auga sergančiųjų skaičius?
„Reikia pabrėžti, kad sergamumas auga ne šuoliais, o palengva. Pastebime nedžiuginančias tendencijas – dažniau ima sirgti jauni žmonės. Daugėja storosios žarnos, apskritai žarnyno vėžio atvejų. Išaugusį mūsų pacientų skaičių galima paaiškinti ir tuo, kad pas mus gydytis atvyksta daugiau žmonių iš kitų regionų. Apie mūsų ligoninės geras galimybes gydyti vėžį – įrangą, specialistų komandą, patirtį – žino ir kitų šalies gydymo įstaigų medikai, kurie ir pataria pacientams kreiptis pagalbos į mus.
Kita dalis iš to išaugusio pacientų srauto – tai žmonės, kurie atsinaujinus ligai vėl grįžta pas mus gydytis. Išgydyti pacientai dažnai klausia, o kas bus, jei liga sugrįš? Mes atsakome, kad reikia nuolat stebėti savo sveikatą, tikrintis profilaktiškai, laiku vėl kreiptis į gydytojus onkologus. O mes turime visas galimybes vėl susigrumti su onkologine liga.
Sugebėdami taikyti tausojančią spindulinę terapiją, ligai atsinaujinus, vėl galime tęsti gydymą. Štai turime 86 metų pacientę, kuri pas mus gydosi jau kelerius metus ir jau ketvirtą kartą jai bus taikoma spindulinė terapija“, – pasakojo dr. A. Plieskienė.
Ima trūkti įrangos
Prieš dvejus metus KUL Branduolinės medicinos centro įsigyto antrojo linijinio greitintuvo, kuriuo atliekamos spindulinės terapijos procedūros, jau nebepakanka. „Spindulinė terapija gydant onkologines ligas taikoma vis dažniau, jos galimybės tapo platesnės, pacientų srautas kasmet auga, tad įrangos jau ima smarkiai trūkti. Mūsų linijinis greitintuvas dirba dviem pamainomis, juo per dieną aptarnaujama iki 80 pacientų. ES norma – iki 40 pacientų ir 1 pamaina. Tad mums labai reikalingas dar vienas linijinis greitintuvas, nes augant poreikiui turime ir plėstis“, – teigė ligoninės Branduolinės medicinos centro vadovė dr. A. Plieskienė.
Gydo saugiai
KUL Branduolinės medicinos centre nuo pernai naudojama volumetrinė moduliuoto intensyvumo spindulinė terapija – viena naujausių pasaulyje. Pasak dr. A. Plieskienės, įdiegus šios naujos kartos trimatės spindulinės terapijos metodus, galima realizuoti didesnę suminę spindulių dozę navikui ir kartu maksimaliai tausoti bei apsaugoti kitų greta naviko esančių gyvybiškai svarbių organų funkcijas.
„Pavyzdžiui, mažesnėmis ir tikslesnėmis dozėmis švitinant kaklo ar galvos navikus, jau pavyksta išsaugoti seilių liaukas ir pacientai nebepatiria sausos burnos sindromo. Tas pats ir gydant dubens organų ar galvos smegenų navikus – nenukenčia sveiki organai, nepablogėja žmogaus gyvenimo kokybė. Šis metodas atvėrė naujas vėžiu sergančių pacientų gydymo galimybes – pavyksta pasiekti gerų gydymo rezultatų pažabojant vėžį, auga mūsų pacientų išgyvenimo rodikliai“, – teigė medikė.
Svarbu neprarasti vilties
Dr. A. Plieskienė papasakojo penkiasdešimtmetės centro pacientės ligos istoriją, kuri parodo, kad net ir tuomet, jog regis visai nebėra vilties pasveikti, vis dėlto pasitaiko stebuklų, kuriuos padaro ne kas kitas, o mūsų klaipėdiškiai gydytojai.
„Pas mus ši pacientė atvyko iš kitos ligoninės visiškai palaužta vėžio. Pacientė, išsilavinusi, aukštas atsakingas pareigas ėjusi moteris, bejėgiškai sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje, nukamuota skausmų ir įsitikinimo, kad viskas baigta. Jos diagnozė buvo riestinės žarnos vėžys, metastazės jau išplitusios galvos smegenyse, plaučiuose, nustatyti progresuojantys neurologiniai simptomai. Anksčiau naviko metastazės galvos smegenyse būdavo mirties nuosprendis – vidutiniškai žmogui likdavo gyventi 3–4 mėnesiai. Ligoninėje yra tokia praktika, jog gydant onkologinius ligonius, gydymo planą sudaro ne vienas gydytojas onkologas, o aukštos kvalifikacijos multidisciplininė gydytojų komanda. Taip buvo ir šiuo atveju. Pacientė pas mus gydėsi vienerius metus. Iš pradžių buvo sėkmingai pašalintas pirminis navikas, po to tam tikromis spindulių dozėmis ėmėmės švitinti išplitusias metastazes. Vėžį pavyko pažaboti, moteris grįžo į darbą.
Deja, po kiek laiko liga vėl jai smogė – metastazės buvo aptiktos plaučiuose, kauluose. Pacientei vėl buvo skirtas kompleksinis gydymas – chemoterapija, spindulių terapija. Moters savijauta buvo tokia, kad ir gydydamasi galėjo dirbti, realizuoti save, jos gyvenimo kokybė smarkiai nepablogėjo. Anksčiau tai būtų buvę neįmanoma. Iš tiesų medicina sparčiai eina į priekį, sunkiai susirgusiems žmonėms suteikdama vilčių išgyventi“, – pasakojimą užbaigė dr. A. Plieskienė.
Jolanta BENIUŠYTĖ
