Nedorėliai vagia be atostogų

Sučiupti Ketvergiuose siautėję vagys

Klaipėdos rajono policijos komisariato suvestinėse pastarąsias savaites mirgėte mirga pranešimai apie rajone vykdomas vagystes. Džiugios žinios – jau sučiupti trys vagišiai, iš peties pasidarbavę Ketvergiuose. „Banga“, remdamasi „Lietuvos draudimo“ atliktu tyrimu, į vagystes pažvelgė pačių nuteistųjų akimis.

Klaipėdiškiai pasitelkė nepilnametį

Rugsėjo pabaigoje Ketvergiai buvo tapę trijų vagišių taikiniu. Kaip „Bangą“ informavo Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Gražvydas Grišanovas, įsibrauta į gyvenamojo namo sandėliuką Kirų akligatvyje. Pagrobti 120 Eur vertės elektrinis perforatorius ,,Makita“ ir 80 Eur vertės elektrinis kampinis šlifuoklis. Tą pačią dieną nusiaubtas Gervių akligatvyje statomas namas. Iš jo pagrobtas šaldytuvas, indaplovė bei sugadinta orkaitė. Padaryta 1 400 eurų turtinė žala.

Pasak G. Grišanovo, abi vagystes įvykdė tie patys asmenys, kurie šiuo metu jau sulaikyti. Atlikus kratą įtariamųjų namuose, dalis pavogtų daiktų rasta. „Nusikaltimų detalės aiškėjo pirmosiomis dienomis. Tyrimo metodų ir taktikų neatskleisiu, tačiau įvykiai sėkmingai išaiškinti. Žinoma, iš pradžių vagys teisinosi. Tokia jų duona. Tačiau vėliau kaltę pripažino ir tikino ryžęsi vogti, nes trūko pinigų pragyvenimui ir pramogoms“, – detales vardijo Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas. Jo teigimu, tyrimo operatyvumą lėmė gyventojų įsirengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurias jie dažniausiai rengiasi dar nenoriai.

Dvi vagystės – trijų klaipėdiečių darbeliai. Tikėtina, kad juos inicijavo 33 metų J. M., jau teistas net 5 kartus ir neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Galimai jis ir buvo vedlys, į nusikalstamą veiką įtraukęs 31 metų A. P. ir 15-metį V. V.“, – sakė pareigūnas. Anot jo, nepilnamečio tėvams nė motais, ką naktimis veikia jų sūnus.

12 metų nepilnamečių inspektore dirbusi, o šiuo metu Prevencijos poskyrio vyresniosios tyrėjos pareigas einanti Diana Pipirienė tikino, kad jaunesnio nei 18 metų amžiaus asmenys į vagystes įtraukiami retai, o pastaruosius 2–3 metus jų įvykdytų nusikaltimų skaičius tik mažėja. „Jei jau ryžtasi vogti, tai dažniausiai visa grupelė būna nepilnamečiai. Jų grobis smulkus: dviračiai, buitinė technika“, – pridūrė pareigūnė.

Vagystės yra planuojamos

Kaip „Bangą“ informavo „Lietuvos draudimo“ Būsto draudimo portfelio valdytoja Audronė Vaitkevičiūtė, per pirmus 9 šių metų mėnesius vagysčių skaičius Klaipėdos rajone išaugo 31 proc. Didėjantį vagysčių skaičių, ilgapirščių motyvus, taktikas ir netgi pačių vagišių patarimus gyventojams puikiai iliustravo draudimo atlikta 386 nuteistųjų, kalinčių pataisos namuose ir inspekcijose, apklausa. Pasak A. Vaitkevičiūtės, atliktas tyrimas parodė, kad penktadalis gyventojų visiškai negalvoja apie savo turto apsaugą. „Patys vagys tikina, kad gyventojai nepakankamai dėmesio skiria saugos priemonėms, o jų slaptavietėmis laikomos vietos išlieka tradicinės ir puikiai žinomos. Vagystės yra planuojamos ir jas įgyvendina mažiausiai keletas asmenų. Pagrindinis vagių grobis – smulkūs, tačiau vertingi daiktai: pinigai, papuošalai. Lengviausiai realizuojami ir paklausiausi šiuo metu yra mobilieji telefonai, nešiojamieji kompiuteriai, vaizdo ir garso aparatūra“, – dėstė draudimo atstovė. Apklausa atskleidė, kad grobio realizavimui ilgapirščiai renkasi du būdus: arba parduoda pigiau, arba turi savus supirktuvių taškus.

Stulbinantis žmonių aplaidumas

„Žmonės galvoja – pas mane durys užrakintos, pas mane niekas nieko nepavogs. Va, per tokį galvojimą viskas taip ir įvyksta. Įsilaužti per šarvuotas duris trunki 3–5, paprastas – 2–3 min. Leng­va. Nebent gali suveikti signalizacija. O kai jau vagi, tai žinai, ir kur parduosi. Nuneši pas kaimyną ir parduodi tiesiog pigiau. Einama ir siūloma. Yra ir taškai, kur superka auksą, buitinę techniką. Su supirkėjais yra susitarimai. Patys verslininkai vogtus papuošalus nusiperka. Yra žmonės, kurie nuolat perka vogtus daiktus. Jie moka vagiui ir parduoda brangiau“, – savo darbelių detales apklausos metu dėstė vagys.

Anot ilgapirščių, profesionalūs turto vagys visuomet išsiaiškina laiką, kada savininko nėra namuose, apžiūri, ar yra įrengtos apsaugos sistemos, ir įsivertina turto vertę. „Jie stebi ir seka dominantį asmenį. Sužino, kas yra jo giminaičiai, pažįstami, bendradarbiai, draugai. Vagys turi savo žmones, kurie jų užsakymu surenka reikalingą informaciją“, – sakė A. Vaitkevičiūtė. Nedorėliai vagia bet kokiu paros metu visus metus, be atostogų. Jiems svarbiausia žinoti, kada nieko nebus namie.

Ilgapirščiai dalijasi patirtimi

Remdamiesi „Lietuvos draudimo“ atlikta apklausa, pateikiame pačių nuteistųjų patarimus gyventojams, kaip išsaugoti turtą.

„Papuošalus ir dokumentus laikykite dideliame seife, kurio nebūtų galima išnešti. Brangias vertybes saugokite bankuose, saugyklose, kortelių ir jų kodų nelaikykite stalčiuose, piniginėse. Geriau dėkite medinius langus, nes plastikiniai langai labai nepatvarūs. Jie išsikelia, pastumi, ir automatiškai atsidaro. Kameras reikėtų geriau dėti viduje, o ne matomoje vietoje, kad būtų netikėta. Apsaugos lipdukus klijuokite ne taip į akis krentančiose vietose. Signalizaciją prijunkite prie apsaugos sistemos ar savo mobiliojo telefono. Reikia viso apsaugos paketo, tačiau vis tiek 100 proc. saugūs niekuomet nebūsite“, – patarimus dalijo nuteistieji ir pridūrė, kad žmonės, kurių name gyvena vagis, yra saugesni. Mat tarp ilgapirščių yra taisyklė, kad vienas kito kieme vagišiauti nevalia.


  • „Per pirmus 9 šių metų mėnesius vagysčių skaičius Klaipėdos rajone išaugo 31 proc. „Mažiau vagysčių fiksuojame tik trečią ketvirtį, tačiau metų prognozė lenks 2015 metų statistinius duomenis“, – komentavo draudimo atstovė ir pridūrė, kad Klaipėdos rajone vidutinė vagystės žala yra 630 Eur, o šalies mastu – 675 Eur“, – „Bangą“ informavo A. Vaitkevičiūtė.

Elena BRIDIKYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių