Nekilnojamojo turto mokestis dar neaiškus, o aistros jau verda

Kiek mokėtume Klaipėdos rajone?

Nekilnojamojo turto mokestis neišvengiamas – tvirtina vieni, o kiti atkerta, jog tokie užmojai dar labiau nuskurdintų gyventojus, kurie po infliacijos šuolių iki šiol nėra atsigavę. Neatsitiktinai prie Seimo jau buvo girdėti protestuotojų švilpimas, pati Seimo valdančioji dauguma taip pat nėra vieninga šiuo klausimu. Įstatymas dar nėra priimtas, tačiau ko galime tikėtis? Kiek tektų mokėti Klaipėdos rajono gyventojams, juolab kad mokesčio tarifo žirkles nustatys pačios savivaldybės? Tad kokia rajono politikų nuomonė?

Pirmajam būstui – lengvata
„Banga“ kreipėsi tiesiai į Finansų ministeriją, kad ši konkrečiai ir suprantamai paaiškintų, koks nekilnojamojo turto mokestis gresia gyventojams.
„Atkreipiame dėmesį, jog Seimo narių Gintarės Skaistės ir Mindaugo Lingės spalio 25 d. pasiūlyme Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projektu fizinių asmenų įvairios paskirties nekilnojamajam turtui siūlomi 0,05–0,5 proc. tarifai, nesvarbu tai pirmas, antras ar trečias gyvenamosios paskirties būstas“, – komentavo Finansų ministerija.
Pirmajam gyvenamajam būstui būtų taikoma lengvata – 1,5 toje savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto medianos vertės. Visi kiti fizinių asmenų nekilnojamojo turto objektai būtų apmokestinami 0,05–0,5 proc. tarifo ribose, kiekvienai konkrečiai savivaldybei dėl konkretaus tarifo apsisprendus savarankiškai. Šis pasiūlymas taikomas fizinių asmenų gyvenamosios, sodų, fermų, šiltnamių, ūkio, garažų, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniams/patalpoms ir inžineriniams statiniams, jei jis ar jo dalis nėra perduota naudotis juridiniam asmeniui arba nėra apleistas.
Kartu siūloma išlaikyti šiuo metu komerciniam nekilnojamajam turtui galiojančius tarifus – 0,5–3 proc.
Apleistam ir neprižiūrėtam nekilnojamajam turtui siūloma nustatyti 0,5–4 proc. tarifą, kiek­vienai konkrečiai savivaldybei sprendžiant atskirai.

Riba rajone – 64 200 Eur
Anot Finansų ministerijos, Klaipėdos rajono 1,5 medianos išraiška yra 64 200 Eur. Atkreipiamas dėmesys, jog galima nekilnojamojo turto mokesčio, kurio pirmasis mokėjimas planuojamas 2026 m., suma skaičiuojama ne pagal rinkos vertę, o Registrų centre nurodytą mokestinę vertę po turto vertinimo.
„Žinoma, kiekvienas atvejis individualus, tačiau nekilnojamojo turto mokesčio logika yra tokia: pirmasis būstas (ten, kur deklaruota gyvenamoji vieta) gali būti apmokestinamas priklausomai nuo medianos. Jei neviršija 1,5 medianos – neapmokestinamas, jei viršija, atitinkamai pagal viršijimą. Svarbu: jei 1,5 medianos yra, pvz. 64 200 Eur, o buto mokestinė vertė Registrų centre, pavyzdžiui, 70 000 Eur, būtų apmokestinama vertė, viršijanti 1,5 medianos, šiuo atveju: būsto vertė iki 64 200 Eur neapmokestinama, nuo 64 200 iki 70 000 Eur apmokestinama tarifu, kuris bus patvirtintas kiekvienos savivaldybės atskirai 0,05–0,5 proc. ribose“, – detaliai „Bangai“ paaiškino Finansų ministerija.
Jei gyvenamojo būsto mokestinė vertė yra 70 000 Eur, o 1,5 medianos yra 64 200 Eur, vadinasi, apmokestinama suma yra: 70 000 – 64 200 = 5 800 Eur. Atitinkamai pagal konkrečios Savivaldybės nustatytą tarifą mokėti gali reikėti: 5 800 x 0,05 proc. (tarifas): 100 proc. = 2,9 Eur (mokesčio mokėti nereikėtų iki 5 Eur dėl didesnių administracinių kaštų); 5 800 x 0,2 proc. (tarifas): 100 proc. =11,6 Eur; 5 800 x 0,5 proc. (tarifas): 100 proc. = 29 Eur.

Įžvelgia neteisybę
Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas komentarų dėl Seime svarstomų iniciatyvų, kol tai dar nėra priimti įstatymai, „Bangai“ neteikė.
Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas atvirai sakė manąs, kad nekilnojamojo turto mokestis neturėtų būti taikomas pirmam būstui, nebent jis yra prabangus: „Na, o jau antrasis būstas, kaip ir dabar, galėtų būti apmokestintas. Vis dėlto esu įsitikinęs, kad šis įstatymas nebus priimtas. Prieš jį pasisako tiek Prezidentas, tiek visuomenė, Seimo nariai.“
Agluonėnų seniūnė Laima Tučienė informavo, kad iš gyventojų atsiliepimų dėl nekilnojamojo turto mokesčio kol kas nebuvo sulaukta. Pati seniūnė pritaria viešojoje erdvėje išsakomoms nuomonėms, kad toks mokestis nėra teisingas, nes vieną būstą turinčiam žmogui gali tekti mokėti daugiau nei tiems, kurie turi kelis. Pasak seniūnės, mokesčiai yra reikalingi, tačiau jie turi būti teisingi ir apgalvoti.

Už nekilnojamojo turto mokestį surinktos lėšos būtų naudojamos tose savivaldybėse esančiai infrastruktūrai gerinti: keliams tiesti ir atnaujinti, apšvietimui įrengti, vaikų žaidimų aikštelėms, parkams įrengti ir tvarkyti, kitai reikalingai žmonėms infrastruktūrai diegti.

KomentaraI

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininkė Ligita LIUTIKIENĖ: „Esu prieš tokį nekilnojamojo turto mokestį. Jeigu nekilnojamojo turto mokesčio projektas būtų priimtas, jis labiausiai pakenktų mažas bei vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, turintiems vienintelį nuosavą būstą. Nukentėtų šeimos, kurios turi pasiėmusios būsto paskolas. Tai yra socialiai neteisinga dar ir todėl, kad už tokios pačios vertės turtą skirtingose savivaldybėse žmonėms tektų mokėti kitokias sumas.
Įstatymas dar nepriimtas, todėl Klaipėdos rajono savivaldybė šio klausimo dar nesvarstė. Kai bus priimtas įstatymas, tada diskutuosime ir svarstysime, koks tai galėtų būti mokestis.“

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Loreta PIAULOKAITĖ-MOTUZIENĖ: „Aš esu už nekilnojamojo turto mokestį, kai nekilnojamasis turtas yra verslo ar prabangos objektas: kai mokesčio mokėtojas turi keletą namų ar butų, kai juos nuomoja ar kitaip naudoja verslui. Mano nuomone, toks mokestis neturėtų būti taikomas asmenims, turintiems vieną namą/butą, kuriame gyvena.
Taip, yra Vyriausybės ir/ar valdančiosios daugumos Seime iniciatyva įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, tačiau sutarimo, koks jis galėtų būti, dar nėra, taip pat nėra aiškumo, kada iniciatyva taps įstatymu ir ar šis įstatymas bus patvirtintas LR Seimo. Kol nėra aiškumo, Klaipėdos rajono savivaldybėje galimi visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio variantai nebuvo svarstomi, juk LR Seime begalė iniciatyvų, kurios guli stalčiuose ir niekada netampa įstatymais.“

 
Agnė ADOMAITĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.