Nieko nuo savęs neslėpkime
Raimondo Kubiliaus, buvusio gargždiškio, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus, savaitgalio pasivaikščiojimų kardioprotekcija su televizijos laidų vedėju, rašytoju, VDU docentu Ryčiu ZEMKAUSKU.
– Ryti, nuoširdūs pokalbiai turbūt labai svarbūs žmonių sveikatos ir dvasinei gerovei?
– Be jokios abejonės! Mums labai svarbu kontaktas. Svarbu jaustis grupės dalimi, būti priimtam. O ir pokalbiai gali būti visokie. Kaip lingvistas, galiu pasakyti, kad yra labai daug kalbos funkcijų. Kartais net nėra svarbu, ką kalbame, svarbu, kad kalbame. Kartais net patylėti kartu padeda. Mums reikia matyti save kito akių veidrodyje, labai svarbu gauti dėmesio, kuris parodo, kad esame vertingi, kad mūsų gyvenimas – ne veltui. Visa tai svarbu net tiems, kurie bravūriškai tvirtina, kad gali apsieiti be kitų žmonių. Gali kažkiek. Kol viskas sekasi. Bet kai ateina sunkus metas, prireikia kito. Galiausiai šią tiesą puikiai žino gydytojai. Kiek pacientų pasveiksta vien gydytojui garantavus, kad viskas bus gerai. Kitam, žiūrėk, gauna tik gydytojo telefono numerį ir pagerėja. Net skambinti nebereikia…
– Kiek vidutiniškai surenkate žingsnių „Pasivaikščiojimų“ metu kalbindamas pašnekovus laidai?
– Visai nemažai. Vaikštome apie pusantros valandos, kartais ir ilgiau. Mat pasikalbame, o paskui dar virš mūsų skraido dronas, operatoriai filmuoja papildomą medžiagą, tad su pašnekovu maršrutą nueiname dukart. Bent porą kilometrų tai tikrai. Kartais ir daugiau. Kiek žinau, nė vienas pašnekovas vėliau nesiskundė, kad sušalo ar kad kojas skauda…
– Kūrybiškas darbas ir patiriamas stresas televizijoje turbūt nėra pats palankiausias sveikatai. Ar nepamirštate pasimatuoti arterinio kraujospūdžio ir žinote savo cholesterolio koncentraciją kraujyje?
– Kūryba, beje, savaime nekenkia. Man ji pirmiausia – dovana ir laimė. Tai anksčiau buvo manoma, kad kūrėjas turi kentėti ir būtinai sirgti džiova ar palaido gyvenimo sukeltomis ligomis. Dabar vis daugiau dirbančių kūrybinį darbą supranta, kad reikia būti sąmoningam, stebėti save, mankštintis. Taip, seku visus tuos parametrus, taip, stengiuosi kasdien mankštintis, būtinai kasmet prašau šeimos gydytojos atlikti „pilną inventorizaciją“, visus tyrimus, sveriuosi kasdien. Bet tai nereiškia, kad esu pareigingas ar kad tie parametrai būtinai visada geri. Keikiu save, kad vėl per daug pririjau saldainių, kuriuos be proto mėgstu, ar picos, kurią irgi mėgstu, arba kad vėl buvo per daug vyno pajūryje su vaizdu į saulėlydį…
– Ką palinkėtumėte tiems, kurie vis delsia kreiptis į gydytoją dėl širdies ir kraujagyslių ligų rizikos įvertinimo?
– Nieko nuo savęs neslėpkime. Visi mes netobuli, darome kvailystes, kenkiame savo sveikatai. Tai bent jau žinokime tiksliai, kiek, kaip ir kada pakenkėme. Tirkimės reguliariai. Taip turėsime daugiau šansų padėti sau, kai jau nutarsime, kad laikas gelbėtis.