Nori keisti kitus – keiskis pats

Meditacija yra protinė disciplina, kuri mūsų protus išlaisvina iš įtempto mąstymo, nuolatinės įtampos stadijos ir suteikia galimybę pasinerti į visiško atsipalaidavimo ir dvasinės pilnatvės būseną.

Piktas, pavydus, nekantrus, grubus, mėgstantis apkalbėti, meluoti, nesąžiningas, kerštingas, tingus – žodžiai, kuriais nenorėtume būti apibūdinti. Tačiau kiekvienas, nesvarbu, koks mūsų statusas, turime prisipažinti, kad nesame dorybių šaltinis. Užuot priekaištavę dėl aplinkinių ydų ir norėję keisti kitus, turime keistis patys. Gargždiškė Roma Misiūnienė papasakojo, nuo ko pradėti, kad gyventi taptų lengviau.

Stop!

„Kai ateina kokia krizė, pradedi galvoti, kad turi gyventi ne tik materialųjį gyvenimą, bet ir mąstyti, kas tu, kad esi dvasinė būtybė. Galime daryti daug daugiau nei eiti į darbą, gauti algą, valgyti ir miegoti. Tai primityvus gyvenimas“, – pokalbį apie savianalizę pradėjo R. Misiūnienė. Ji neslėpė, jog suvokimas, kad gyventi reikia kitaip, nebuvo mistinis – neprabilo balsas iš dangaus. „Nuėjau į vieną seminarą, kurį vedė bioenergetikas, pradėjau skaityti ezoterinę literatūrą, o paskui tas žinias ėmiau taikyti gyvenime. Man pradėjo sektis“, – sakė moteris, džiaugdamasi tokiu pasirinkimu. Savo dvasios vadove ji laiko Gražiną Budreikienę, su kuria anksčiau buvo dirbusi, o vėliau iš naujo suvedė likimas. Gražina, pasak Romos, yra padėjusi ne vienam žmogui savo patarimais, kurie paremti savianalize.

„Kai suvoki savo neigiamas charakterio savybes, kai jas neutralizuoji, traukiasi ligos ir nesėkmės. Pavydas būdingas visiems žmonėms. Jei pajutai, kad ko nors pavydi, sakyk „stop“, negaliu pavydėti, nes tai negerai. Kai dirbi su savimi, skaitai literatūrą, medituoji, tada lieka tik pasitikrinimai“, – aiškino R. Misiūnienė. Pasak jos, jei anksčiau apie kaimyną, įsigijusį naują automobilį, būtum galvojęs su pavydu, dabar tuo pasidžiaugi, vadinasi, tavo vidus tvarkosi.

„Kaip tapo lengva, paprasta gyvent, / Kai supratau, / Kad keist galiu save… ne kitą… / Savas mintis, savus jausmus, atradimus… / Ir tik savas svajas… / Ir… o stebukle! Kai keičiuosi aš, / Aplinkui keičiasi kiti!!!“ – R. Misiūnienė prisiminė eilėraščio, įkvėpusio dvasinio tobulėjimo paieškas, eilutes.

Pyksi – kenksi sau

Panašiai Roma pataria elgtis ir su kitomis neigiamomis savybėmis. Supykusiam žmogui ji patartų pirmiausia ieškoti pykčio priežasties, o tada jį neutralizuoti. „Vieni išsirėkia ant kitų žmonių, bet taip negalima, čia irgi reikia daryti „stop“. Pats save turi tramdyti. Yra daug vadovų, kurie savo pyktį išlieja ant pavaldinių. Tas pyktis gali virsti ligomis ir pritraukti nesėkmes“, – įsitikinusi moteris. Ne naujiena, kad teigiamos emocijos – vaistai, o neigiamos – nuodai. Pasakyti žmogui, kad jis dėl ko nors neteisus, Romos nuomone, reikia, tačiau ramiai. „Iš ginčų kyla kepenų, plaučių ligos. Ne Dievas kaltas, kad sergame. Mes turime kontroliuoti savo mintis, tvarkyti savo vidų“, – asmenine patirtimi grįstomis tiesomis dalijosi Roma. Susilaikyti nuo blogų minčių ir darbų galbūt padėtų toks pastebėjimas: kai nesąmoningai yra padaroma kas bloga, tai viena, bet jei bloga daroma tyčia, suvokiant pasekmes, tai lauk pasekmių ir pats – tai, anot moters, neliks nenubausta.

Kad darbas su savimi yra auksinis raktas į laimę ir sėkmę, ji sako supratusi jau seniai. Nors vyras, pasak Romos, iš pradžių atsainiai žiūrėjo į jos domėjimąsi dvasiniu gyvenimu, netrukus pamatė teigiamus pokyčius šeimos bendravime. Kalbėtis, kai išsiskiria vyro ir žmonos nuomonės, tapę žymiai paprasčiau. „Draugėms, kurios net galvojo apie skyrybas, patariau neskubėti. Juk jei žmogus pats nesikeis, nauji santykiai irgi nebus kokybiški“, – sakė Roma.

Išmokti džiaugtis

Dažnai girdime, kad reikia džiaugtis mažais dalykais, mokėti sustoti, įsiklausyti ir įsižiūrėti, bet vis tiek lekiame, bandydami vieni kitus aplenkti. „Kol manysime, kad laimė – turtai, namai, nebūsime laimingi. Nereikia prisirišti prie materialaus pasaulio, vis tiek viską turėsime palikti. Tik per dvasinį pasaulį žmogus gali būti laimingas, o jei nesugebame nešti šviesos, nieko neįnešime ir į savo namus. Sakoma, namai turi būti ne tvirtovė, o šventovė“, – dėstė Roma, skatindama pajausti vidinį džiaugsmą ir juo dalintis su kitais. Gėrėjimasis kuo nors, pasak moters, gali suteikti džiaugsmo ir kitam, jį irgi užkrėsti ir nesvarbu, ką darome, svarbu, kokia mūsų vidinė būsena.

„Dirbdami ir fizinį darbą galime nepavargti, jei esame gerai nusiteikę, o jei blogai nusiteikę, galime pavargti ir nuo lengviausio“, – sakė R. Misiūnienė.

Ryte atsikėlusi ji visiems palinkinti laimės, nes taip apsivalanti sąmonė. Slaugytoja dirbanti R. Misiūnienė įsitikino, kad pakitęs mąstymas, kitoks požiūris jai labai padeda kasdienybėje. Nors pasitaiko sutikti piktų žmonių, tačiau ji yra paruošusi pykčiui priešnuodį. „Paklausiu žmogaus, kas nutiko, kad jis toks suirzęs. Jis trumpai papasakoja, ir įtampa dingsta. Anksčiau tokioje situacijoje turbūt ir aš būčiau susierzinusi, o dabar viskas kitaip“, – šypsojosi moteris, išmokusi medituoti ir tam skirianti namuose po valandą ar daugiau.

Ji mano, kad keisti savo gyvenimą gali paskatinti net atsitiktinai perskaitytos kelios eilutės ar eilėraštis, nepaviršutiniškas tikėjimo tiesų suvokimas. „Patys aukščiausi įstatymai yra Dievo. Tačiau dauguma žmonių neturi gilaus tikėjimo. Atgailauti reikia iš širdies. Jei išėjęs iš bažnyčios vėl kitą koneveiki, tai nesuvoki Dievo esmės, – sakė Roma. – Nevalykit bažnyčios pastatų, valykit savo vidų.“ Moteris pastebi, kad to neturi pamiršti ir mūsų išrinktieji, politikai.

Rūpindamasi dvasine sveikata, Roma pataria neapleisti ir savo kūno. Įsiklausiusi į savąjį ji nustojo vartoti cukrų, tačiau iki pietų suvalgo ir pyragėlį, jei nori, tačiau po 18 val. – nieko. „Jei po 18 val. valgom – save žalojam, jei nevalgom – gydom“, – įsitikinusi R. Misiūnienė.

Laima ŠVEISTRYTĖ

Asociatyvi nuotr.