Nuo vaikystės pažinęs bitininkystę jos nebeatsisako

Bitininkas G. Budrys: „Pasitraukęs iš bityno, po 3 metų supratau, kad atsisakyti bitininkystės negaliu. Mane traukia gamta, kurioje įpratęs gyventi.“

Girininkų kaime Vėžaičių seniūnijoje prie Gabrieliaus Budrio namų sode išsirikiavę keliasdešimt avilių, o kituose bitynuose dar apie šimtą.


Ketvirto sezono sulaukęs jaunasis bitininkas neslėpė, kad treji šios veiklos metai buvo sunkūs. „Šį sezoną prognozuoju maksimaliausią derlių, nes bičių šeimos gerai paruoštos, atnaujinta jų veislė, jaunos motinėlės“, – dėstė Gabrielius.
Šviečiant saulei užuovėjoje dvelkė maloni šiluma ir bitės dūzgė rinkdamos žiedadulkes, nektarą iš čia pat baltuojančių trešnių ir vyšnių. „Bitininkai šios žiemos negiria, sako, nepalankios oro sąlygos, nes kaitaliojosi temperatūra, nemažai drėgmės, bet mano bitėms daug žalos nepadarė – apie 90 proc. šeimų gerai peržiemojo“, – kalbėjo G. Budrys. Tačiau jis apgailestavo, kad šią žiemą bites labai puolė kiaunės, šeškai, kurie išdraskė apie 10 avilių – sunaikino bičių šeimas. „Matyt, laukiniams gyvūnams trūko maisto ir jie lindo į avilius“, – svarstė jaunasis bitininkas.
Gabrielius užaugo tėvų bityne kartu su bitėmis: nuo 7 metų buvo mažasis tėvelio pagalbininkas – pūtė dūmine dūmą, stebėjo, kaip dirba bitininkai, užaugęs – samdomas darbuotojas šiame ūkyje.
Tačiau vėliau atsisakė ir išvyko. „Padariau 3 metų pertrauką – keliavau po užsienio šalis ir Lietuvą, ieškodamas savęs, kad suprasčiau, ko noriu gyvenime, – atskleidė pašnekovas. – Per tą laiką supratau, kad atsisakyti bitininkystės negaliu – mane traukė gamta, kurioje buvau įpratęs gyventi.“
Sugrįžęs į Girininkus G. Bud­rys įregistravo jaunojo ūkininko ūkį ir pradėjo kurti savo bityną – viską darė savo jėgomis. „Atrodė, kad daug ką moku, sugebu, bet savarankiškai pradėjus bitininkauti atsirado daug iššūkių – trūko žinių, kurių ieškojau internete, skaičiau literatūrą, konsultavausi su patyrusiais bičiuliais. Bandžiau, taikiau ir žiūrėjau, kas pavyksta, – kalbėjo jaunasis bitininkas. – Reikia daug patirties ir naujų idėjų, nes viskas tobulėja. Vėliau kreipsiuosi paramos, kad galėčiau modernizuoti ūkį.“
Jis neslėpė, kad tie metai buvo sunkūs. Pradėjo nuo 45 bičių šeimų, o dabar bityne – apie pusantro šimto, jos išdėstytos skirtingose vietose. Šį sezoną Gabrielius prognozavo maksimaliausią medaus derlių, nes gerai paruošęs šeimas, pakeitęs bičių veislę, motinėlės jaunos. Žinoma, tai priklausys nuo oro sąlygų. Gabrielius prognozavo, kad pirmasis medkopis šį sezoną bus gegužės pabaigoje.
„Kai buvo atšilę, bitės aktyviai dirbo – nešė nektarą iš blindžių, klevų. Dabar žydi trešnės, vyšnios, sužydėjus kiaulpienėms, prasidės tikrasis medunešis“, – kalbėjo Gabrielius. Jis medų pardavinėja Klaipėdoje, ūkininkų turgelyje prie „Akropolio“, pirkėjai atvyksta ir į namus. „Viskas stipriai pabrango, o medaus kaina stabili – puslitris kainuoja 5 eurus“, – šypsojosi G. Budrys.


Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content