Nuo vienos vagos – į bendrystę: Veiviržėnuose užaugo ne tik bulvės
Veiviržėnų bendruomenės iniciatyva „Bulvės kelias“ įrodė: kai žmonės susitelkia dėl gero tikslo, derlius būna kur kas didesnis nei galima pamatuoti tonomis.
Viskas prasidėjo nuo paprastos, bet labai gražios minties. Vasario 28 dieną Veiviržėnų bendruomenės narys Vaidas Jurkus pasiūlė: gal bendruomenė galėtų užauginti bulvių, o užaugintą derlių padovanoti socialinėms įstaigoms ir žmonėms, kuriems labiausiai reikia pagalbos? Mintis buvo išgirsta. Bendruomenės žmonės susirinko, pasitarė ir nusprendė: darom!
Taip prasidėjo „Bulvės kelias“. Buvo paruošta 40 arų dirva, nupirkta tona bulvių sėklos ir imta laukti didžiosios pavasario talkos. Gegužės 16 dieną įvyko didysis bulviasodis. Į dirvą susirinko būrys talkininkų. Darbas virte virė ir per valandą laukas buvo apsodintas. Galima sakyti, kad tądien į žemę buvo pasodinta ne tik bulvės, bet ir bendrystės, savanorystės bei gerumo sėkla.
Vasarą laukas neliko be priežiūros. Bulvės buvo vagojamos, saugomos nuo kenkėjų. Keturi mėnesiai pralėkė greitai, su rudeniu atėjo svarbiausia projekto diena – bulviakasis.
Šimtas kasėjų ir pakasa – dvylika tonų!
Rugsėjo 12 diena Veiviržėnuose tapo tikra rudens darbų ir bendrystės švente. Į bulvių kasimo talką susirinko apie 100 įvairaus amžiaus žmonių: vaikų, jaunimo, suaugusiųjų, senjorų, kurie pasklido po bulvių lauką. Lauke netrūko nei darbščių rankų, nei pokalbių, nei juoko. Buvo gera matyti skirtingų kartų žmones, susibūrusius dėl vieno tikslo. O rezultatas – įspūdingas: prikasta apie 12 tonų bulvių! Tačiau šią dieną svarbūs ne vien skaičiai. Svarbiau tai, kad derlius, užaugintas bendru darbu, bus skirtas tiems, kuriems jo labiausiai reikia.
Po darbų talkininkų laukė vaišių stalas. Juk talka neįsivaizduojama be bendro stalo ir vaišių. Patalkiui buvo pasiruošta: prikepta bulvinių ir čirvinių blynų, bulvyčių, pagamintas šmakalas, susuktas kastinys, prikepta pyragų, išvirtas kompotas. Prie bendro stalo netrūko kalbų ir geros nuotaikos. Buvo išdalinti prizai už rastą gražiausią, mažiausią, didžiausią ir sunkiausią bulvę. Apdovanoti stilingiausi kasėjai (prizą pelnė G. ir V. Juodžių šeima), jauniausias ir vyriausias talkininkai, vikriausias ir geriausias bulvių rinkėjai. Nė vienas talkininkas neišėjo tuščiomis rankomis – atsinešė tuščius krepšius ir kibirus, o išėjo su pilnais bulvių.
Už bulvių slypi kur kas daugiau
„Bulvės kelias“ – tai ne vien pasakojimas apie bulvių auginimą. Tai pasakojimas apie žmones, kurie patikėjo idėja. Apie savanorius, kurie negailėjo savo laiko ir jėgų. Apie skirtingų kartų žmones, susirinkusius viename lauke ir susitelkusius bendram darbui. Čia nebuvo svarbu, kiek kas gali padaryti. Svarbiausia buvo noras prisidėti ir padėti.
Šis projektas atskleidžia bendrystę ir savanorystę, kartų ryšį, pagarbą žemei ir darbui, dalijimąsi ir rūpestį kitu. Jis priminė ir dar vieną svarbų dalyką – tradicijos gyvos tol, kol jas tęsiame. Talka, bendras darbas, vaišių stalas, pagalba kaimynui – visa tai yra mūsų gyvenimo dalis, kurią verta saugoti ir perduoti jaunesnėms kartoms.
Užaugintas derlius bus išdalintas socialinėms įstaigoms ir paaukotas žmonėms, kuriems labiausiai reikia paramos. Taigi pavasarį į žemę pasėta bulvė rudenį virto ne tik maistu, bet ir gerumo ženklu.
O kas toliau?
Veiviržėnų bendruomenė jau žino, kad viena gera mintis gali suburti šimtą žmonių, o šimtas žmonių gali užauginti 12 tonų derlių. Todėl norisi tikėti, kad „Bulvės kelias“ nebuvo vienkartinė istorija. Šiandien baigėsi vienas kelias, bet galbūt prasidės kitas – naujų idėjų, naujų darbų ir naujų bendrų sumanymų.
Kartais dideli darbai prasideda nuo visai paprastos minties. O kartais – nuo vienos bulvės, pasodintos žemėje…
Veiviržėnų bendruomenė dėkoja visiems geros valios žmonėms, kurie dalyvavo projekto įgyvendinimo veiklose, palaikė, pritarė, paskatino. Ačiū.
Apsilankę „Facebook“ svetainėse „Bulvės kelias“ ir „Veiviržėnų bendruomenė“ galėsite išsamiau susipažinti su projektu ir bendruomenės veikla.
Irena JUCIUVIENĖ
Veiviržėnų bendruomenės narė
