Okatėi kortė žemaitėška

Klaipiedas rajuona žemaitiu draugėjės pėrmėninkė Diana Ciparienė tor gēra žėnė vėsims, katrėi kor, rāša žemaitėška. Je kas čiderstvas naiškries, o Seims 2022 metus paskelbs Žemaitiu kalbuos metas, Klaipiedas rajuona žemaitiu kūrība sogols ī vėina kninga. Jau daba vėsė tik lai kor, tik lai rāša, o kon parāšė, lai vež, neš, siunt ī Klaipiedas rajuona savivaldībės J. Lonkoti viešojė bibliuoteka, katra vėskon sorėktavuos.

Perna, ka Žemaitiu draugėjės nare bōva pakvėistė ī Žemaitiu kongresa, ėr kėla idiejė pasiūlītė Seimou 2022-usius pavadintė Žemaitiu kalbuos metas. Ta mintės kuožnam žemaitiou šėrdi gluosta, o kad meta būtu pamėnietė tēp, jog lėktu ženklus ėr vāku vākams, pats laiks pradietė ruoštėis. Žemaiti ī rėstė naivarīsi – ons tor pamėslītė, atsėlēdės pasvertė, kon ė kāp darītė. Diel tuo Klaipiedas rajuona žemaitiu draugėjės pėrmėninkė D. Ciparienė ragėn nagaištė ėr imtėis darba pradiem daba: „Rēk pasėrėngtė iš onksta. Diel tuo vėsus rašontius, korontius žemaitėška arba katrėi sāva kūrība iš bėndrėnės kalbuos sōgeb ar lēd paverstė ī žemaitiu, prašau pateiktė bibliuoteka.“

Ana okatėi ėr tus, katrėi gal tik vėina eilierašti ar kuoki pruozas gabalieli par gīvenėma tier parāšė, tus, katrėi gal kuoki linksma nutėkėma ožrašītė, istuorėjė papasakuotė. Vo anuos gimst kuožna dėina, tik rēk atmintė. Tad balėikt pasėraustė tėik stāla, tėik atmintėis stalčius ėr iš anum ištrauktė žemaitėškus eilieraštius ar pasakuojėmus. Bibliuoteka priims ėr ronka rašītus, na tik kompiuteriu spausdintus, o siūstė gal vėsas būdas: elektruonėniu paštu, paprastu, kor laiškaneše nešiuo, net pāšta balondems idoutė, je tuokiu kas tor. Tėi, katrėi nuor kuojės pamėklintė, gal ėr pātis atnēštė ī bibliuoteka. Kuožnus autuorius tor ožrašītė sāva varda, pavardė ėr tilipuona numari, kad prirēkos paskombintė bibliuotekėninka galietom.

Je vėsė pasėstuoruos, ėr išēs ta Klaipiedas rajuona kūrieju žemaitiu rinktėnė. Tėkslus kėlnus – sauguotė ėr puoselietė sāva kalba, katra īr savita kāp ėr pati Žemaitėjė.

Bet je gera žemaitiu pasėklausīsi, gali pamėslītė, kad anėi sīkes žuodiu pritrūks a iš mondroma kėtu kalbu žuodiu pakaišiuo: a katoka ataka? Ta kuokė čia kalba – a ne kinu? A sekontiuo lėpontiu ī? – žemaitėška a prancūzėška? Vo išgėrdės džiun borna gali pradietė ėr italėškas picas žvalgītėis… D. Ciparienė patiemėjė, je lietōvis nasopront, kuokė kalba kas šnek, dainiou, sāka, kad žemaitėška: „Pati gėrdiejau, kad mergātė vėinam mozėkėnem pruojektė dainiāva gruzinėška. Klausies klausies anuos muokītuoje ėr klaus kažkatras, kāp ana čia dainiou. Kėts atsāka, kad mosint žemaitėška.“

A sopront, a nasopront, kon mes tarškam, bet tonke aukštaite klausuos išsėžiuojė ėr da pašnekietė žemaitėška paprāša. „Ka šneku bėndrėnė kalba, atruodau pavargosi, o tik pašnekink žemaitėška, ėr atsėgaunu, – prisėpažėna Klaipiedas rajuona žemaitiu draugėjės pėrmėninkė. – Kažkuoki energetika ožkuodouta tuo mūsa kalbuo. Sāka, žemaite maža rokoujas, no mon žemaitėška ēn kāp iš rāga.“

Laima ŠVEISTRĪTĖ