Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas: „Norėčiau atliepti visus gyventojų lūkesčius“

Dinamiškas augimas, ambicingi projektai ir kasdieniai iššūkiai – tokia yra Klaipėdos rajono realybė. Šiam sparčiai besikeičiančiam rajonui jau antrąją kadenciją vadovaujantis meras Bronius Markauskas neslepia, jog plėtra atneša ne tik pakilias nuotaikas, mat dažnai tenka balansuoti tarp augančių gyventojų poreikių ir ribotų išteklių. „Norėčiau atliepti visų gyventojų lūkesčius“, – sako Savivaldybės vadovas, su kuriuo kalbėjomės jo antrosios kadencijos pusiaukelės išvakarėse. Balandžio 17 d. sukako dveji metai, kaip B. Markauskas antrąkart iš eilės vadovauja rajonui, tad teiravomės, kaip jo darbą pakeitė atnaujintas Savivaldos įstatymas, apie Savivaldybės vadovų komandos rokiruotę, santykius su Tarybos opozicija ir kokias problemas jam patiki rajono žmonės.
Gyventojų problemos įvairios
– Jau įpusėjote antrąją mero kadenciją. Nuo 2023 metų Savivaldos įstatymo nuostatos lyg ir suteikė mero institucijai daugiau galių. Ar pajutote kadencijų skirtumus?
– Tikrai pajutome. Ši tema nuolat aptarinėjama, ir Lietuvos savivaldybių asociacijai kyla įvairių iniciatyvų. Turbūt reikia pripažinti, kad Savivaldos įstatymas buvo keičiamas skubotai, neįvertinus visų aplinkybių ir galimų pasekmių. Dėl to dabar tenka susidurti su tam tikromis problemomis – dabar, kai meras nėra tarybos narys, tarsi trukdoma jam įgyvendinti rinkimų pažadus ar tą patį sudarytos daugumos strateginį veiklos planą, nes nebebūdamas tarybos narys, nebalsuodamas, o tik pirmininkaudamas tarybos posėdžiams meras tam tikra prasme turi mažiau galimybių.
Kalbant apie tai, ką naujosios nuostatos palengvino, tai pirmiausia tai, kad dabar meras turi žymiai daugiau įgaliojimų formuodamas savo komandą. Administracijos direktorių ir vicemerus dabar galima paskirti arba atleisti potvarkiu, nederinant su taryba. Tai – politinio pasitikėjimo pareigybės. Taip, skiriant į pareigas taryba turi pritarti, bet du kartus teikiant kandidatūrą mero pasirinkimas vis tiek yra patvirtinamas. Šis pokytis, pasirenkant komandą ir turint galimybę ją keisti, tikrai yra teigiamas, nes reikia pripažinti, kad dirbant atsiranda ir požiūrių skirtumų, ir galbūt atsipalaidavimo.
Meras dabar yra ir vykdančios institucijos, ir savivaldybės vadovas, atsakingas ir už biudžeto planavimą, ir už strateginį veiklos planą bei jo įgyvendinimą. Tai didesni mero įgaliojimai, ypatingai kalbant apie biudžeto planavimą, kai be savivaldybės vadovo derinimo nėra galimi kažkokie biudžeto keitimai, tik sustiprina mero instituciją.
Bet, kaip minėjau, diskusijos nėra baigtos ir yra galvojama apie galimybę inicijuoti tam tikrus keitimus Savivaldos įstatyme. Dveji metai nėra daug, siekiant įvertinti visus minėto įstatymo privalumus ir trūkumus.
– Meras yra arčiausiai žmonių esantis valdžios atstovas. Kokios problemos juos atveda į Jūsų kabinetą?
– Nuoširdžiai sakau: tikrai norėčiau būti arčiau žmonių, tačiau dažnai tam paprasčiausiai pristinga laiko, nes su įgaliojimais, kurie atėjo kartu su naujuoju Savivaldos įstatymu, merams gerokai padaugėjo techninio darbo. Dabar žymiai daugiau mums tenka derinti ir pasirašinėti įvairius dokumentus. Per dieną vidutiniškai pasirašau apie 100 dokumentų, tarp kurių – ir potvarkiai, kurie yra pakankamai didelės apimties. Norint juos pasirašyti, reikia įsigilinti, pasikviesti rengėjus, kad paaiškintų tam tikrus aspektus. Per praėjusius metus užregistruoti 2 174 mero potvarkiai, gauti 835 gyventojų prašymai, o iš įstaigų ir įmonių gauta 3 140 raštų.
Darbas su šiais dokumentais užtrunka, todėl laiko galimybės išvažiuoti iš Savivaldybės į susitikimus su gyventojais, aplankyti įstaigas yra gerokai sumažėjusios. Ir tai man visiškai nepatinka, su komanda bandome šią problemą spręsti.
Žinoma, gyventojų priėmimo laikas yra nuolatinis – jie laukiami antradieniais po pietų. Užsirašo maždaug po 4–5 žmones, kurie mano kabineto duris praveria su įvairiomis problemomis. Dažniausiai jos susijusios su nepakankama infrastruktūra, žemės paskirties keitimu, susigrąžinimu. Kai kurie žmonės kartais paprastai įsivaizduoja, kad atėję pas merą ir pasiskundę gali kažko tuoj pat pasiekti – ir keliai bus išasfaltuoti, ir šaligat­viai įrengti.
Viena opiausių problemų – žmogiškieji ištekliai
– Klaipėdos rajone auga gyventojų skaičius. Per penkerius metus jų padaugėjo 17 000. Augimas džiugina, bet reikalauja ir didesnių lėšų poreikiams tenkinti. Akivaizdžiausias pavyzdys – Sendvario seniūnija. Ar šių metų biudžetas teikia optimistinių vilčių, kad, kaip sakoma, ir avis liks sveika, ir vilkas sotus?
– Mes tikrai suprantame tą poreikį, bet niekada nedalinsime gyventojų pajamų mokesčio ir niekada neskirstysime pagal teritorijas dėl to, kad tai yra neįmanoma, ir dėl to, kad kartais investicijos yra tokios didelės, kad mes, nedarydami sutartinio finansavimo, tų projektų ir neįgyvendintume.
Kalbant apie Sendvario seniūniją, tai beveik nuo mano kadencijos pradžios yra pradėti pasiruošimo darbai – tai yra projektai, specialieji planai, be kurių neįmanoma įgyvendinti nė vieno projekto. Manau, kad po trejų metų mes aiškiai pamatysime, kad investicijos į Sendvario seniūniją yra gerokai didesnės negu į Gargždus. Baigiame daugelį projektų ir tikrai galėsime tai pagrįsti bei parodyti. Ir ne dėl to, kad mūsų toks atsakas, o dėl to, kad mes tą planavome, planuojame jau keletą metų ir įgyvendinsime tuos projektus, kurie labai reikalingi žmonėms.

– Klaipėdos rajone įgyvendinama daug didelių projektų: Slengių daugiafunkcis centras, Gargždų daugiafunkcis centras, Veiviržėnų, Gargždų kultūros centrų renovacijos, planuojamos naujos švietimo įstaigos, darželiai ir kt. Kokia problematika vykdant tokius didelius projektus yra aktualiausia: finansai, kompetencijos, terminai?
– Visos, kurias įvardijote. Žinoma, kompetencijas, kalbant apie Savivaldybę, nuolat tobuliname, tam yra skiriamos lėšos. Bet nėra viskas vien Savivaldybės administracijos viduje. Pavyzdžiui, viešieji pirkimai, pradedant projektavimu ir baigiant darbų rangos pirkimu. Čia turime ir labai gerų, ir labai blogų pavyzdžių, kada tenka nutraukti ir projektavimo, ir rangos sutartis.
Turime projektų, kuriuos pavyksta įgyvendinti numatytais terminais, bet, kad ir kaip gaila, yra tokių, kurie tikrai užsitęsia. Taip yra iš dalies ir dėl Savivaldybės administracijos kaltės, nes reikia pripažinti, kad pradedame jausti ir žmogiškųjų resursų trūkumą. Juk gerokai išaugo projektų skaičius, biudžetas, darbų apimtys. Visada gyvenome su nuostata nedidinti Administracijos darbuotojų skaičiaus ir šiandien jaučiame to pasekmes. Kai pradedame analizuoti atskirą projektą, matome, kad dėmesio atskiriems dalykams pritrūksta. O praktika rodo – jei tu nestovi projektuotojui, rangovui ant galvos, jam neprimeni, nereikalauji, tai ir pradedama vėluoti, nukrypti nuo terminų.
Be abejonės, svarbų vaidmenį atlieka ir lėšos – jei jų būtų daugiau, būtų galima daugiau ir nuveikti. Jų trūkumas išties riboja, bet reikia pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais mums tikrai pavyksta subalansuoti biudžetą ir iš to, kas suplanuojama, apie 95 proc. Savivaldybėje vykdoma ir projektai įgyvendinami.
– Viena aktualiausių problemų yra Klaipėdos rajono kelių. „VIA Lietuva“, kuriai priklauso dalis kelių, projektai stringa, tačiau svarbu ir vietiniai keliai. Štai Vyriausybė džiugiai pranešė, kad šiais metais žvyrkeliams asfaltuoti numatyta papildomi 20 mln. eurų. Ar bent kiek teks ir Klaipėdos rajonui, ar žmonės akivaizdžiau pamatys tvarkomus kelius?
– Žinome tik tiek, kad mums buvo pasiūlyti trys valstybinės reikšmės žvyrkeliai, iš kurių prašyta pasirinkti prioritetus. Tai Savivaldybės taryba pritarė dėl svarbiausio prioriteto. Tai realu, kad šis kelias bus išasfaltuotas, o kiti du… Tačiau, ko gero, visi suprantame, kokia matematika gaunasi 20 mln. eurų padalinus iš visų Lietuvos savivaldybių skaičiaus.
Regiono siekis – sutarti turizmo politikoje
– Jūs daug dėmesio skiriate „Klaipėdos regiono“ asociacijos, Klaipėdos regiono plėtros tarybos veiklos stiprinimui. Matosi ir rezultatai: pavyzdžiui, Palangos oro uoste Klaipėdos regiono savivaldybių pastangomis pagausėjo skrydžių krypčių. Tad laikotės nuostatos, kad virbas lūžta, virbų šluota – ne?
– Septynios regionų savivaldybės yra pakankamai skirtingos: Palanga ir Neringa yra kurortinės savivaldybės, Klaipėda – didelis miestas, Skuodas ir Šilutė yra kaimiškos teritorijos, o Kretinga ir mes esame priemiestinės. Tai tikrai nėra lengva suderinti bendrus interesus ir turbūt reikia sutarti, kad dramb­lį reikia valgyti po truputį. Šiandien mano, kaip „Klaipėdos regiono“ asociacijos prezidento, tikslas – kad bent vienoje srityje – turizmo politikoje – mes iki galo sutartume dėl tos regioninės dimensijos. Kad tai svarbu, rodo ir užsienio patirtis.
Pati logika diktuoja, kad atskirai Klaipėdos rajono, Skuodo ar Šilutės savivaldybės turistams, ypač užsienio ar pagaliau rafinuotam Lietuvos turistui, nėra labai įdomios. Jei atvažiuoji į tam tikrą teritoriją, norisi susipažinti su visu regionu. Tai mano siekis yra dar kažkiek pastumti regioninės turizmo organizacijos tikslą į priekį, kad vis dėlto per metus ar dvejus sugebėtume įkurti šią organizaciją, į ją deleguodami dalį savo turizmo informacijos centrų paslaugų. Ir dabar rajono Turizmo informacijos centras važiuoja į Švediją, kur bus aptariamos regioninio turizmo problemos.
Kalbėjome su centro direktore, aptarėme šių metų regio­no asociacijos veiklos planą. Aktualios tos tematikos, kurios yra svarbios visam regionui. Pavyzdžiui, potvynių rizikos valdymas, Klaipėdos universiteto, kolegijų, profesinio mokymo stiprinimas. Apie tas problemas ir toliau regioniniu mastu kalbėsime, bet regioninio turizmo srityje administracine prasme reikia žengti žingsnį į priekį.
– Jums tenka dirbti ir platesniu mastu – esate Lietuvos delegacijos Europos regionų komiteto narys, dalyvaujate posėdžiuose, susitikimuose Briuselyje. Kas toje veikloje aktualu ir mums, rajonui?
– Tai turbūt yra viskas aktualu, nes Europos regionų komitetas yra pagrindinis Europos Parlamento bei Europos Komisijos socialinis partneris ir jis dirba pagal tą pačią darbotvarkę kaip ir minėtos institucijos. Tik mes į kiekvieną tą tematiką, kiekvieną reglamentą, komisijos poziciją žiūrime per regioninę prizmę.
Aš jau rengiau vieną nuomonę Regionų komitetui, tai – mėlynoji ekonomika ir akvakultūra. Ir dabar esu prašomas rengti dar vieną dėl bendrosios žemės ūkio politikos pokyčio, jeigu įvyktų Europos plėtra prisijungiant Moldaviją, Ukrainą ir kitas šalis kandidates. Paskaičiuoti, ar tai tiesiogiai daro įtaką mūsų rajonui, turbūt būtų sunku. Bet nuomonė, kurią aš rengsiu, ateityje darys įtaką mūsų ūkininkams, nes eina kalba apie tiesiogines išmokas, apie Sanglaudos fondo formavimą. Pasakyti, kad aš parvežu kažkokių pinigų iš Europos regionų komiteto – neįmanoma, bet kad aš atstovauju regioniniam lygmeniui tame komitete ir sakau, kad mums svarbu tai, ką daro Europos Parlamentas ir Europos Komisija, tai taip.
– Įpusėjus šiai mero kadencijai pakeitėte dalį komandos: keitėsi vicemerė, Administracijos direktorius, į pareigas priimtas direktoriaus pavaduotojas. Pagal naująjį Savivaldos įstatymą Jums pačiam suteiktos galios formuoti komandą, bet juk sakoma, kad vidury brastos arklių niekas nekeičia. Jūs vis dėlto ryžotės, kodėl?
– Supratau, kad tas pokytis yra reikalingas. Kodėl? Dėl to, kad truputį yra skirtingas požiūris, ir tam, kad aš, kaip meras, įgyvendinčiau tuos tikslus, kuriuos sau esu išsikėlęs. Tad tą pokytį aš privalėjau daryti.

Svajonė – patenkinti visų poreikius
– Kokie Jūsų santykiai su Tarybos opozicija? Ar esate patyręs jų pagyrimą, o gal daugiau kirčių?
– Opozicija dabar galių turi daugiau – yra ir opozicijos lyderis, ir opozicijos valanda, ir opozicijos darbotvarkė, taip pat yra naujas organas – kolegija, į kurią irgi įeina opozicija. Be to, gera valia sutarėme, kad opozicija yra įtraukta ir į strateginio planavimo darbo grupę, tai manau, kad bendravimas su opozicija tikrai yra.
Atsakant į klausimą, ar kada nors opozicija viešai pagyrė, tai reikėtų pasakyti, kad nesitikiu būti viešai pagirtas per Tarybos ar komiteto posėdžius. Tačiau neslėpsiu, kad opozicijos nariai yra priėję ir asmeniškai pasakę tam tikrus pagyrimus ir komp­limentus. Mano nuomone, šiandien santykiai su opozicija yra konstruktyvūs. Iš tiesų suprantame jos misiją bei viziją ir tikrai nesitikime, kad opozicija mus girs, bet turbūt ir opozicija turi pripažinti mūsų darbus, kuriuos, kaip matome iš jų pasisakymų žiniasklaidoje, jie kartais pristato kaip savo. Tai reiškia, kad tikrai yra kuo pasidžiaugti. Palinkėčiau, kad tas konstruktyvus santykis ir toliau išliktų.
– Pakalbėkime apie geopolitinę padėtį, kurios neaiškumas jaukia žmonių kasdienybę, pasėja nemažai tarpusavio pykčio socialiniuose tinkluose, matome ir dezinformacijos apraiškų. Kokios laikysenos mums reikėtų laikytis šioje situacijoje?
– Nuoširdžiai tikiuosi, kad tas pasikeitimas nėra toks didelis, kad galbūt suaktyvėjo tie, kurių nuotaikos ir anksčiau tokios buvo. Reikia pripažinti, kad visuomenė yra truputį pavargusi nuo tos įtampos, kurios yra kur tik bepažiūrėsi – ir karas Ukrainoje, ir Jungtinių Amerikos Valstijų dabartinė pozicija, ir ekonominė nežinomybė.
Kadangi mes nežinome tik­rųjų priežasčių ir užsakovų, kurie ieško ir galbūt randa žmones, kurie pradeda kelti galvas, bando aršiai rašyti tam tikrus negatyvius komentarus. Bet aš labai tikiuosi ir tikiu, kad vis tiek didžioji mūsų visuomenės dalis turi imunitetą ir išsaugos vertybes. Sunerimti ir imtis priemonių reikėtų, bet kad tai šiandien yra kažkokia didžiulė grėsmė, turbūt nemanau. Tačiau bet kokiu atveju nekreipti dėmesio į tų jėgų suaktyvėjimą negalima.
– Mere, visi turime svajonių. Sakykite, ar esate tiesiog sau pasižadėjęs įgyvendinti šioje kadencijoje kažkokią svajonę, ar ji įgyvendinama? Ar galite atskleisti?
– Nežinau, ar tai galima pavadinti svajone, bet svajoju atliepti visus gyventojų lūkesčius. Nėra paprasta, kada supranti, jog tas bendruomenės ar gyventojų noras yra pakankamai pagrįstas, bet tu negali jo įgyvendinti ar suvoki, jog tai galėsi padaryti nebent po 5 ar 6 metų. Tada apima tam tikras nusivylimas. Tai mano svajonė – kad mūsų biudžetas būtų toks, jog būtų galima kuo greičiau įgyvendinti gyventojų lūkesčius.
– Kalbamės artėjant šv. Velykoms. Kaip žadate jas pasitikti? Ar marginsite kiaušinius, o gal perkate jau dekoruotus?
– Neperkame, juk gyvename kaimiškai, turime savo vištų, kurios laisvai laikomos, žiemą ir vasarą išeina į lauką, tai kiaušiniai tikrai yra ekologiški. Dažome taip pat ekologiškai – svogūnų lukštais. Tik šiemet dilema, kas tai darys – mamos nebeturiu, o uošvė – Egipte. Tačiau grįžta vaikai, anūkė iš Londono, tai man labai džiugu širdyje, kad Velykų pusryčiai bus Prisikėlimo bendrystėje kartu su šeima. Na, o namiškiams marginant, matyt, ir man teks padirbėti – prilupsiu svogūnų lukštų margučiams, kurių pats per Velykas suvalgau bent tris. Taip esu sau pažadėjęs.
– Ko palinkėsite mūsų skaitytojams šios gražios šventės proga?
– Velykos yra religinė šventė, tačiau kartu tai – ir pavasario pranašas. Man šis metų laikas asocijuojasi su pozityviomis nuotaikomis, tai nuoširdžiai linkiu, kad kiekvieno iš jūsų gyvenime būtų kuo daugiau pozityvo. Mes labai stengiamės atliepti gyventojų lūkesčius ir poreikius, todėl darome ir darysime viską, kad ir toliau mūsų rajonas žmonėms išliktų geriausia vieta gyventi.
Gintarė KARMONIENĖ
Klaipėdos rajono savivaldybės ir autorės nuotr.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyrius informavo, jog 2024 m. buvo numatyta vykdyti 318 Klaipėdos rajono savivaldybės strateginio veiklos plano 2024–2026 m. priemonių, iš kurių 258 – įvykdytos (81 proc.); 56 – vykdytos (18 proc.); 4 – nevykdytos (1 proc.).
Per 2023 m. užregistruoti 1 724 mero potvarkiai, meras gavo 446 gyventojų prašymus, o iš įstaigų, įmonių – 2 322 raštus.
Per 2024 m. užregistruoti 2 174 mero potvarkiai, meras gavo 835 gyventojų prašymus, iš įstaigų, įmonių gauta 3 140  raštų.