Olando Kepurės aikštelėse automobiliams stovėti bus brangiau

Gargžduose greičio mėgėjus drausmins ir muliažai

Atvažiavusieji pasigrožėti Olando Kepure už automobilių stovėjimą aikštelėse mokės dvigubai brangiau.

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nuotolinis posėdis ketvirtadienį neapsiėjo be aistringų diskusijų. Tarybos nariai reiškė abejones dėl siūlomų sprendimo projektuose priemonių, išsakė pastabas ir pasiūlymus. Taip pat nuotolinio posėdžio metu priimtas svarbus sprendimas – Taryba vienbalsiai nutarė skirti 200 tūkst. Eur Ukrainai paremti.


Paskatino Klaipėdos pavyzdys
Tiesa, ne visiems siūlytiems sprendimo projektams pritarta vienbalsiai. Abejonių sulaukė klausimas „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi Savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nustatymo ir vietinės rinkliavos nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo. Sprendimo projekte siūloma didinti rinkliavą mokamoms vietoms automobiliams statyti Kark­lėje prie Olando Kepurės kraštovaizdžio draustinio ir kitose Karklėje esančiose aikštelėse.
Tarybos narys Raimondas Simonavičius domėjosi, kodėl gi prireikė didinti rinkliavą. Mat siūloma vietoje 0,30 Eur padidinti mokestį dukart – 0,60 Eur už valandą.
Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Gitana Bajorinienė posėdyje aiškino, kad Klaipėdos miestas pajūrio zonoje lygiagrečiai su Karkle irgi turi stovėjimo aikšteles. „Ten yra pakeltos kainos. Mes turime Olando Kepurės kraštovaizdžio draustinį, ten labai didelis srautas lankytojų. Manytume, kad didesnės kainos padėtų išlyginti srautus“, ‒ aiškino specialistė.
Tarybos narys Aivaras Vasylius pabrėžė, kad būtent svarbiausia mintis – valdyti srautus, jis pasisakė už šį klausimą ir pateikė pasiūlymą: „Tikslinga būtų, kad tas lėšas, kurias surenkame už parkavimą, skirtumėme infrastruktūros įrengimui, kad ji tiktų visiems žmonėms, taip pat ir turintiems negalią.“
Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas pritarė šiam pasiūlymui: „Gal galėtume užprotokoluoti tokį siūlymą ir pasvarstyti. Tikslingai lėšas nukreipti būtų logiška.“


Mokestis aikštelėse pelningas
Tarybos narys Vaclovas Macijauskas domėjosi, kiek laiko dar galioja susitarimas su aptarnaujančia įmone ir kada būtų keičiama kaina: „Mūsų naudai pinigai bus surinkti ar atiduosime aptarnaujančiai įmonei?“ Pasirodo, sutartį reikės pratęsti 2023 m. kovo mėn. „Pinigai surinkti parkomatuose pereina į mūsų Savivaldybės biudžetą. Praėjusiais metais buvo surinkta apie 35 tūkst. Eur, 2020 m. apie 38 tūkst. Eur. Per metus Klaipėdos keleiviniam transportui mes sumokame 16 922 Eur, tai šiek tiek į pliusą einame“, ‒ atskleidė G. Bajorinienė.
Tarybos narys Viktoras Kura teigė esą nepritariantis vietinės rinkliavos didinimui stovėjimo aikštelėse klausimui. „Reikia džiaugtis, kad žmonės važiuoja prie jūros, į gamtą, gerina sveikatą. Mažiau ligoninėse bus žmonių“, ‒ išsakė poziciją politikas.
R. Simonavičius taip pat griežtai pasisakė prieš tokį sprendimo projektą. „Mums išlaidos nepadidėjo, mes nepraplėtėme tos aikštelės, neįdėjome papildomų ribojančių ženklų, užtvarų ir t. t. Nepakito ir priežiūros kaina, kurią dabar atlieka Klaipėdos miesto keleivinis transportas, ‒ dėstė Tarybos narys. ‒ Dėl Aivaro išsakytų priemonių pritariu. Bet padarykime tas priemones ir tada kelkime rinkliavą. Dabar nieko nepadarėme, iš debesies paėmėme, į Klaipėdą nusižiūrėjome ir puolėme didinti rinkliavą.“
Vicemerė Audronė Balnionienė siūlė balsuoti pagal sprendimo projektą. „Dešinėje pusėje esančios parkavimo automobilių aikštelės kaip kainavo 0,30 Eur, taip ir kainuos, kitaip tariant techniškai pabrangsta tik viena aikštelė. Šalia yra aikštelė, kuri priklauso Pajūrio regioniniam parkui – ji lieka nemokama. Kalbama apie Olando Kepurėje esančios aikštelės pabrangimą. Kalbama apie visą pajūrio zonos tolygesnį apmokestinimą, nes už 500 metrų yra kita aikštelė, kuri būna pustuštė“, ‒ aiškino vicemerė.
Po Tarybos narių balsavimo sprendimo projektui pritarta.


Kameroms ir matuokliams – 120 000 eurų
Tarybos nariai aštriau susiginčijo pristatant klausimą „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos 2022−2024 m. priemonių plano patvirtinimo“. Tarybos narys Sigitas Karbauskas paprašė išskirti pagrindinius reikšmingus darbus, kurie bus padaryti. Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos komisijos pirmininkė, Tarybos narė Aušra Gudauskienė minėjo, kad svarbiausia ir daugiausia lėšų reikalaujanti nauja priemonė – vaizdo kamerų ir greičio matuoklių įrengimas Klaipėdos rajono savivaldybėje. „Iniciatyva kilo iš mūsų komisijos, buvo sudaryta darbo grupė, ji išnagrinėjo poreikį, ir siūlome įtraukti į priemonių planą“, ‒ paaiškino A. Gudauskienė. Vaizdo kamerų ir greičio matuoklių įrengimui rajone lėšų poreikis numatytas 120 000 Eur metams.


Stebės ir pareigūnai
Tarybos narys R. Simonavičius akcentavo, kad iš pateiktos informacijos lieka neaišku, kur bus statomos vaizdo kameros. „Greičio radarai bus 4. Iš jų 1 veikiantis matuoklis ir 3 muliažai, bet jie bus nuolat keičiami vietomis, kurios numatytos J. Basanavičiaus g. tarp Vyturių ir Pušų g., Mindaugo g. nuo Pušų g. – tęstinė nauja gatvė, Kvietinių g. prie parko, Žemaitės g. ir Vasario 16-osios g. sankryžoje, ‒ vardijo Viešosios tvarkos skyriaus vedėja G. Bajorinienė. ‒ Vaizdo kameros planuojamos statyti Priekulės seniūnijoje Dituvoje, Priekulės mieste, Karklėje – Kretingalės sen., prie kapinaičių ir Gargždų mieste prie visų įvažiavimų į miestą.“ G. Bajorinienė teigė, kad yra bendradarbiaujama su Klaipėdos apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu. Deja, vaizdo kamerų, šiuo metu esančių Viešosios tvarkos skyriuje, nėra galimybės stebėti nuolatos. Vaizdas yra įrašomas, ir pagal poreikį pareigūnams tiriant nusikaltimą informacija yra pateikiama. O pagal šį projektą kameras galėsią stebėti ir patys pareigūnai – ekranai bus ir komisariate.
Tarybos posėdyje priekaištauta esą eismo saugumo, nusikalstamumo prevencijos priemonių reikėtų ir kitose didesnėse seniūnijose, pavyzdžiui, Slengių, o tai esą viskas vis skiriama Gargždams. Savivaldybės Administracijos direktorius Justas Ruškys pripažino, kad yra taškų, kur reikia greičio matuoklių, bet ten, deja, Savivaldybė neturi savo kelių. „Lietuvos automobilių kelių direkcija savo ruožtu rengia greičio matavimo taškus ir mes negalime ten ateiti su savo radarais. Jiems informacija perduota“, ‒ patikino J. Ruškys.


Monika CALZONAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių