Pabaigtuvių vainike – ūkininkų džiaugsmas
Šiemet javapjūtė vadinama auksine – kaip reta oras palankus, tačiau Klaipėdos rajone šią savaitę dar buvo nenukulta apie 20 proc. javų. Ūkininkai džiaugiasi rekordiniu derliumi ir purkštauja dėl smunkančių supirkimo kainų.
Padėjo oras
„Javapjūtei buvo geras oras“, – prieš pat ją dūsavęs dėl galimai prasto derliaus daupariškis ūkininkas Petras Montvydas dabar neslepia džiaugsmo. Iš 560 hektarų jis prikūlė 3 200 tonų grūdų, o pernai – tik 2 500 t. „Vidutiniškai iš hektaro po 5,7 t byrėjo arba tona daugiau nei praėjusiais metais“, – patenkintas kalbėjo ūkininkas.
Jis pasakojo, kad javapjūtę baigė rugpjūčio 24 d. – per 18 dienų nukūlė. Grūdai buvo subrendę, nes pasėjo ankstyvą pavasarį.
Ūkininkas kaip ir kasmet buvo sudaręs sutartį su grūdų perdirbimo įmone „Kretingos grūdai“ parduoti 800 tonų – juk nesvajojo, kad prikuls 4 kartus daugiau. „Už antros klasės kviečių toną gavau po 185 eurus, o dabar kaina smukusi apie 40 eurų“, – kalbėjo P. Montvydas.
Jis pasakojo, kad į Kretingą atvežus parduoti grūdus, per naktis eilėse reikėdavo laukti. Bet, anot jo, ką darysi – elevatoriai juk ne guminiai. Nesupyko net dėl to, kad paskutinį derlių atvežus vagišiai naktį iš dviejų traktorių kurą išleido.
Vienas iš pirmųjų rajone baigęs javapjūtę (liko nepribrendę vasariniai rapsai – 28 ha) P. Montvydas jau pasėjo žiemkenčius – apie 120 ha žieminių kviečių ir 74 ha žieminių rapsų.
Derlius gausesnis nei pernai
Trečiadienį Giedrius Lapinskas iš Girininkų javapjūtės dar nebuvo baigęs: iš 300 hektarų dėl lietaus buvo likę 50 ha vasarinių kviečių ir 9 ha pupų.
Pasak ūkininko, šiemet javų derlius gerokai didesnis nei pernai. Jo manymu, ne tik žmogaus pastangos tai nulėmė – įtakos turėjo ir gamta. G. Lapinskas žieminių kvietrugių iš hektaro prikūlė po 5 t, žieminių kviečių – po 6,5 t, o pernai tik 4. Vasarinių miežių po 5,5 t iš ha byrėjo, jie buvo normalaus drėgnumo. Žirnių apie 3 tonas prikūlė – apie toną daugiau nei praėjusiais metais. Vasarinius kviečius pradėjęs kulti irgi tikėjosi gero derliaus, bet užsitęsus javapjūtei, gali būti menkesnis.
O kol javus džiovino saulė, ūkininkas ruošė dirvas žieminiams kvietrugiams – juos augins 50 ha, o 70 ha – žieminius kviečius. Šiemet jis žymiai daugiau augino ankštinių kultūrų – žirnių ir pupų. „Žalinimo programa reikalauja jų vietoje sėti žiemkenčius“, – aiškino G. Lapinskas.
Rugpjūčio pabaigoje 1 800 ha javų nupjovusi Kretingalės KŽŪB dabar sėja žiemkenčius. „Šiemet prikūlėme rekordinį grūdų derlių: 9 tūkst. tonų, vidutiniškai po 5 t iš hektaro“, – džiaugėsi bendrovės vadovas Gerardas Liorenšaitis. Nesitikėję tiek prikulti kretingališkiai sudarė sutartį su „Kretingos grūdais“ 4 tūkst. tonų parduoti.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojos Genovaitės Valauskienės teigimu, trečiadienį rajone buvo nukulta apie 80 proc. javų. Daugiausia nenukulta Endriejavo, Veiviržėnų, Judrėnų seniūnijose. „Javapjūtę pristabdė lietus, drėgni, nesubrendę grūdai, – kalbėjo ji. – Tačiau grūdų derlius kaip ir šalyje didesnis nei pernai.“
