Palangos bažnyčia – ne tik sakralinė, bet ir kultūrinė erdvė
Palyginti neseniai, XX a., iškilusi neogotikinė Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia statyta su didele meile ir dėmesiu kiekvienai detalei vietinio grafo Felikso Tiškevičiaus ir visų palangiškių bendromis pastangomis. Jos dvidešimt keturių metrų aukščio bokštas šviečia iš tolo ir kviečia užsukti ne tik pamaldžiuosius – sakralinė erdvė tapo ir kultūros vieta, kurioje vyksta aukšto meninio lygio koncertai, parodos.
Altoriaus paveikslo detektyvas
XIX a. pajūrio gyvenvietė Palanga ėmė populiarėti kaip kurortas: viena po kitos čia ėmė kilti įmantrios vilos, o vietinių gyventojų šventu laikytame Birutės miške – didžiuliai grafo Tiškevičiaus rūmai. Nenuostabu, kad augant prabangai mieste paprasta medinė bažnytėlė ėmė atrodyti per kukliai. Jaunas klebonas Juozapas Šniukšta puolė rūpintis naujosios šventovės statyba. Ūžė visa Palanga – grafas F. Tiškevičius teikė miško medžiagas, parapijiečiai liejo prakaitą ir prisidėjo savo darbu prie naujosios bažnyčios statymo darbų. Akmenis bažnyčios pamatams palangiškiai kėlė iš jūros, vežė smėlyje išgrįstu mediniu keliu, plytas degė specialiai pastatytoje Vilimiškės plytinėje – čia panaudota daugiau kaip 20 skirtingų profilių plytų! Grindys naujojoje bažnyčioje taip pat turėjo būti ne bet kokios – terakotos plyteles gamino firma „Marivill“ iš pietų Prancūzijos, Tulūzos. Statybos truko apie dvylika metų – 1906 m. spalio 12 d. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, iš tolo šviečianti dvidešimt keturių metrų aukščio bokštu, buvo pašventinta.
Palangoje gyvenanti menininkė Reda Rimkutė-Ščerbakovienė pasakoja, kad švedų architekto K. L. Strandmanno projektuotos neogotikinės bažnyčios interjero unikalumą ir grožį lemia ne dailės kūrinių gausa bei istorinė vertė, o pati architektūra: įspūdingi profilinių plytų kolonų masyvai, puošnūs nerviūriniai skliautai, gotikinio dekoro ritmika. Na, o senąją Palangos bažnytėlę čia priminė vienas dalykas – didžiojo altoriaus Dievo Motinos paveikslas, perkeltas grafo F. Tiškevičiaus žmonos pageidavimu. Kodėl jis pasirodė toks svarbus grafienei? Tai suprasta tik po 2006 metų, kai vasarą didžiojo altoriaus paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“ buvo atvežtas į Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centrą. Tuomet pradėta aiškintis apie iki tol nežinomą jo kilmę. Paslapties šydą padėjo atskleisti archyviniuose dokumentuose surasti duomenys ir negausūs literatūroje paskelbti faktai. Kaip viename savo straipsnių pasakoja kultūros tyrinėtoja mokslininkė Regimanta Stankevičienė, 1715 m. senumo dokumentas liudija, kad didžiojo altoriaus paveikslas buvo itin gerbiamas. Tačiau restauruojant paaiškėjo, kodėl. Nuėmus kūrinio aptaisus, apačioje atsidengė įrašas – dvi lenkų kalba parašytos eilutės, kurios atskleidė, kad Palangos paveikslas yra Bochnios (Pietų Lenkija, Krokuvos vaivadija) tėvų domininkonų bažnyčioje esančio stebuklingo Švč. Mergelės Marijos paveikslo atvaizdas. Jo pirmavaizdis Palangoje XVII a. buvo žinomas, o XVIII–XX a. – pamirštas.
„Palangos bažnyčios Švč. Mergelės Marijos atvaizdas – meniškas Lietuvos XVII a. vid. bažnytinės tapybos kūrinys, turintis ilgą pamaldaus jo gerbimo istoriją, pasižymintis retomis ikonografinėmis detalėmis. Tai vienintelis šiuo metu Lietuvoje žinomas vadinamajam verkiančio paveikslo tipui atstovaujantis Marijos atvaizdas“, – paveikslo vertę apibūdino R. Stankevičienė.
Šventovėje – muzikos garsai
Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas džiaugiasi, kad bažnyčia buvo atnaujinta 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonės „Aktualizuoti savivaldybių kultūros paveldo objektus“ lėšomis, ir tvirtina, kad šiandien ji ne tik sakralinė, bet ir kultūrinė erdvė. Čia kasmet vyksta Palangos miesto reprezentacinis renginys – muzikos festivalis „Pasaulio balsai“. Jo metu skambantys 5–6 nemokami festivalio klasikinės muzikos koncertai labai pamėgti Palangos gyventojų ir svečių.
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vyksta ir chorinės muzikos šventė „Cantate Palangai“. Šventovės skliautuose aidi daugiau nei šimto choro dainininkų su solistais balsai ir kamerinis styginių orkestras. Vasarą bažnyčioje vyksta sakralinės muzikos valandos, per kiekvienas Kalėdas Palangos orkestras turi tradiciją joje surengti kalėdinės muzikos koncertą.
Jau porą metų Palangoje įsitvirtina nauja tradicija – krikščioniškos muzikos festivalis „Sielos“. Pernai viena iš jo dalių persikėlė po Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios skliautais, ten buvo eksponuojama ir festivalio fotografijos paroda.
„Bažnyčia visada noriai priima parodas, kurios liturgiškai susijusios su krikščioniškąja pasaulėžiūra. Minint garsaus Lietuvos skulptoriaus Antano Mončio 100-ąsias gimimo metines, 2021 m. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje buvo atidaryta A. Mončio paroda „Kryžiaus kelio stotys. Laonas“, – prisiminė Kultūros skyriaus vedėjas R. Trautmanas. Jis teigia, kad ne tik meno profesionalai, bet ir vietos bendruomenė turi galimybę koncertuoti ar savo darbus pristatyti bažnyčioje. Šv. Mišias neretai praturtina Palangos meno kolektyvų muzikiniai intarpai, Palangos S. Vainiūno meno mokyklos auklėtinių pasirodymai, vaikų darbų parodėlės, kurias įvairiomis progomis rengia miesto tikybos mokytojai.
Palangiškiai kviečia į jų bažnyčią užsukti ir aplinkinių rajonų gyventojus, o norintys nepraleisti įdomių renginių apie juos gali sužinoti feisbuko paskyroje „Palangos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapija“, Palangos savivaldybės tinklalapyje.
