Paliatyvi slauga ligoninėje iš vargų vaduoja ir artimuosius
Gargždų ligoninėje, Palaikomojo ir slaugos gydymo skyriuje, jau ketverius metus teikiama paliatyvi slauga. Kad ir kaip skaudu, gydytojai poskyrio pavadinimą trumpai išversti gali tik šitaip – tai palatos, kuriose beviltiškiems ligoniams padedama oriai numirti. Ligonių artimieji, gydytojai ir visas personalas čia susitaikę su mirtimi. Pas vienus ji ateina žaibiškai, kiti su gydytojų pagalba išgyvena metus ar daugiau. Todėl svarbiausia užduotimi čia tampa kvalifikuotas darbas, atjauta ir personalui tenkantis psichologinis krūvis.
Lovos viršija kvotas
Paliatyvios slaugos, palengvinančios nepagydomai sergančiųjų kančias, padedančios spręsti jų bei artimųjų dvasines problemas, paslauga Lietuvoje teikiama nuo 2007-ųjų. Atsiradus galimybei tokią paslaugą teikti antrinio lygio ligoninėse, paliatyvi pagalba teikiama ir Gargžduose. 2014-ųjų sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje ši pagalba buvo teikiama 35 ligoninėse, ligoniams buvo skirtos 164 lovos.
Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Alma Grikšienė informavo, kad įstaigoje Sveikatos apsaugos ministerijos kvotos leidžia gydyti tik 3 paliatyvios slaugos reikalaujančius ligonius.
Pasinaudodamos proga medikės perspėja merginas, norinčias rinktis slaugytojos profesiją. „Esame turėję ne vieną pradedančią slaugytoją, kuri tokiame skyriuje nepajėgė dirbti. Teoriškai darbą išmano gerai, bet praktika baugina. Slaugytojos privalo ne tik dokumentus pildyti, vaistukus suleisti, bet ir keisti sauskelnes, kilnoti ligonius, juos maitinti, prižiūrėti žaizdas. Todėl būtina būti emociškai stipriems“, – kalbėjo A. Grikšienė.
„Pagal kvotas 100 tūkstančių gyventojų tenka 6 lovos. Taigi Gargždams – vos trys. Jų ne visada užtenkame, nes ir šiuo metu tokiose palatose guli šeši ligoniai. Nesame tikri, ar Valstybinė ligonių kasa (VLK) šią perteklinę priežiūrą kompensuos. Yra buvę metų, jog nekompensuoja“, – aiškino vyr. gydytoja.
Vieno ligonio išlaikymas per parą valstybei kainuoja 136 litus. Gargždų ligoninė per devynis šių metų mėnesius yra suteikusi paliatyvios slaugos paslaugų už 128 tūkst. Lt, tačiau oficialiai tam teturėjo 88,7 tūkst. Lt. Ar bus kompensuoti 39 tūkst. Lt už kvotos perviršį, paaiškės sausį. VLK sprendimą lems kitų ligoninių padėtis.
Tiesa, jei ligonio artimieji iki tol gaudavo pašalpas už žmogaus slaugą namuose, atsidūrus paliatyvios slaugos skyriuje šių lėšų valstybė nebemoka.
Namuose slaugyti neįmanoma
Pagal SAM patvirtintą tvarką paliatyvi pagalba gali būti teikiama paisant griežto diagnozių sąrašo. Tai įvairūs organų nepakankamumai (kai bartelio indeksas ne didesnis kaip 40 balų), vegetacinė būklė, ypač dažnai – paskutinės onkologinių ligų stadijos. Anot A. Grikšienės, vis dažniau būtent tokie ligoniai verčia viršyti lovų kvotas.
Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vedėja Bernarda Valinčienė akcentavo, kad tokių lovų poreikis būtų kur kas didesnis nei galimas. Tačiau pacientai čia guldomi po gydytojų konsiliumo, atsižvelgiama į esamus gyvybiškai svarbius sutrikimus, SAM diagnozių sąrašą.
Keletą metų Lietuvoje politines diskusijas įžiebia eutanazijos sąvoka. Ar beviltiškiems ligoniams nebūtų lengviau nutraukti kančias? B. Valinčienė šiuo klausimu kategoriška: „Niekada to nedaryčiau. Kaip galima žmogui suleisti mirtinų vaistų? Mano kartos gydytojai tam nesiryžtų. Nebent po mūsų atėjusi karta bus kitokia.“
„Palatose guli žmonės, kuriems reikalingas deguonis, daugeliui reikalingos sauskelnės, nuo ilgo gulėjimo gali susidaryti pragulos ir kt. Dalis – tracheostomuoti ir maitinami per zondą. Tokių ligonių priežiūra namuose kaip ir neįmanoma“, – aiškino ji.
Šiuo metu Gargžduose paliatyvi pagalba teikiama komoje (vegetacinėje būklėje) esantiems vyrui ir moteriai, taip pat trims asmenims su kritiniu širdies nepakankamumu. Vienas ligonis – vos 45-erių vyras, slaugomas dėl įgimto raumenų nykimo.
Dirba profesijai pasišventę
Paliatyvią pagalbą teikia gydytojai ir slaugytojos, išklausę 36 valandų specialų kursą, taip pat socialiniai darbuotojai, esant reikalui – psichologai/psichiatrai. Įstaiga privalo bendradarbiauti su vietos bažnyčia ir užtikrinti dvasinę pagalbą. Ją gargždiškiai dvasininkai teikia besąlygiškai, vos artimiesiems paprašius. Anot pašnekovių, daugeliu ligonių namiškiai rūpinasi, lanko.
Tačiau ligoninės vyriausioji gydytoja A. Grikšienė teigia, kad emocinis palaikymas reikalingas ne tik ligoniams ar artimiesiems. Ypač didelis psichologinis krūvis tenka personalui. Skyriuje dirba 14 slaugytojų, jos visos esant reikalui slaugo sunkiausius pacientus. Skyriaus vyresnioji slaugytoja Danguolė Čėsnienė neslėpė, kad kiekvieną pacientą į Amžinybę palydėti sunku. „Nors tai kasdienybė, prie mirties nepriprantama. Psichologinis krūvis tikrai didelis. Ką jau kalbėti apie fizinį – juk kiekvieną ligonį reikia kilnoti, pasukti, keisti sauskelnes, prausti. Vyrų į tokį skyrių turbūt būtų sudėtinga prisikviesti“, – įsitikinusi D. Čėsnienė.
Į skyrių kartais atsiunčiama pagalbininkų iš Darbo biržos, tačiau didžioji dalis iš karto atsisako padėti – darbas per sunkus, gal net žeminantis orumą. „Taip kaskart įsitikiname, kad pas mus dirba profesijai pasišventę žmonės“, – pasidžiaugė A. Grikšienė. Ji priminė, kad ligoninė mielai priimtų savanorius, galinčius pagelbėti slaugytojoms – maitinti, kitaip padėti skyriaus pacientams. Kol kas džiaugiamasi vieninteliu pavyzdžiu – ligonius pagal galimybes lanko gargždiškė, kuri prieš kurį laiką čia slaugė tėvą ir įsitikino personalui tenkančiu krūviu.
