Paminklo „Daukšaičiams 380“ atidengimo šventė atspindi kaimo istoriją

Valstybės dieną, kai karšta vasaros saulė meiliai glostė žaliąsias Daukšaičių apylinkes, šio gražaus ir garbingo kaimo gyventojai bei svečiai rinkosi ypatingai progai – pažymėti 381-ąją kaimo įkūrimo sukaktį. Nors prieš 8 mėnesius buvo gražiai paminėtas 380-asis Daukšaičių kaimo gimtadienis, tačiau jau tada UAB „Kisinai“ vadovas, buvęs daukšaitiškis Arūnas Beržanskis svarstė įgyvendinti seniūnaičio Viktoro Toleikio pasiūlytą idėją: sukurti unikalią skulptūrą-paminklą, skirtą kaimo 380 metų sukakčiai.
Tvirtas prisiminimo akmuo
Darbštus ir veiklus kūrėjas A. Beržanskis nedelsdamas parengė paminklo eskizą, parodė jį rudenį vykusios kaimo jubiliejinės šventės metu ir netrukus ėmėsi visų su kūryba ir gamyba susijusių darbų, kad paminklas būtų galutinai užbaigtas iki liepos 6 dienos – Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės. Taip gimė dar viena, pilna šviesos ir bendrystės kaimo istoriją ženklinanti prasminga šventė, tapusi tikru dvasiniu ir kultūriniu įvykiu, kuriame pynėsi istorinė atmintis, kūryba, pagarba protėviams bei neblėstanti bendruomeniška dvasia.
Šventės pradžioje visi susirinko prie naujai atidengto simbolinio paminklo „Daukšaičiams – 380“ ir po trumpos įžanginės renginio vedėjos Almos Vanagienės kalbos sugiedojo Lietuvos himną – tautišką giesmę. Seniūnaitis V. Toleikis priminė paminklo idėjos kilmę, o paminklo kūrėjas ir mecenatas A. Beržanskis papasakojo apie kūrybinį procesą, kilusius meninius ir techninius iššūkius, padėkojo už kompleksinę pagalbą skulptoriui Arūnui Sakalauskui ir jaunajam dizaineriui Arvydui Barastai. A. Beržanskis pasidalijo ne tik kūrybos procesu, bet ir gilesne prasmės pajauta – kaip svarbu turėti vietą, kur sustoti, atsigręžti į savo šaknis, pagerbti praeitį ir atrasti stiprybę ateičiai. Po jaudinančių seniūnaičio ir paminklo kūrėjo pasisakymų vyko paminklo šventinimo apeigos. Šventėje dalyvavo du kunigai, atvykę iš dviejų, beveik vienodai nuo Daukšaičių nutolusių bažnyčių – Švėkšnos ir Veiviržėnų. Švėkšnos Šv. Jokūbo bažnyčios klebonas Julius Meškauskas pasakė prasmingą įžanginę kalbą, o Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios klebonas Vidmantas Gricius pašventino naujai atidengtą paminklą „Daukšaičiams – 380“ ir tuo pačiu priminė apie atminties svarbą ne tik istoriniu, bet ir dvasiniu lygmeniu. Tikėjimo šviesoje paminklas tapo daugiau nei simboliu – jis tapo bendrystės, tikėjimo, ištvermės ir tradicijų tęstinumo ženklu.
Šventėje pasveikino Lietuvos Seimo narys Alvydas Mockus, Veiviržėnų seniūnijos seniūnė Edita Sluckienė, seniūnės padėjėjas Ričardas Justa, specialistė Vida Andrijauskienė, Veiviržėnų kultūros centro direktorė Neringa Žemgulienė. Visų svečių pasisakymai buvo kupini nuoširdumo, padėkų už gyvą bendruomenės dvasią, linkėjimų klestėti ir toliau išsaugoti unikalią Daukšaičių kaimo tapatybę.
Prisiminimai, viltys ir pasakojimai
Viena iš jautriausių renginio dalių buvo pokalbiai su esamais ir buvusiais Daukšaičių gyventojais. Senjorai dalijosi istorijomis, kurios dvelkė sodų kvapais, vaikystės žaidimais ir kaimo aktualijomis jų jaunystės metais. Daukšaitiškis Adomas Bočkus, pasakodamas apie jo jaunystės metus kaime ir vardindamas kaimo pokyčius per 50 metų, pabrėžė, kaip svarbu yra, kad daukšaitiškiai gyveno ir gyvena vadovaudamiesi tauriomis vertybėmis: bendryste, tarpusavio pagalba ir pagarba, tolerancija ir darna, gamtos saugojimu ir kaimo aplinkos puoselėjimu. Daukšaitiškė Barbora Grevienė pasveikino visus prasmingos šventės proga, pagyrė šios šventės iniciatorius ir organizatorius, palinkėjo visiems sveikatos ir gražių, sėkmingų darbų gražinant Daukšaičių kaimo teritoriją.
Jaunieji kaimo gyventojai dalijosi tuo, kuo didžiuojasi ir kas šiandien jiems svarbu. Jų atsakymai buvo stebėtinai subrendę – jie vertina ramybę, bendruomeniškumą, gamtos grožį. Kai kurie prisipažino, kad šios dienos akimirka – ypač paminklo atidengimas ar vyresnių žmonių pasakojimai – paliko jiems neišdildomą įspūdį.
Renginio vedėjai skyrė nuoširdžius padėkos žodžius visiems, prisidėjusiems prie šventės organizavimo. Pirmiausia padėkota paminklo kūrėjui A. Beržanskiui ir jo kūrybinei komandai – skulptoriui Arūnui Sakalauskui ir jaunajam dizaineriui Arvydui Barastai.
Kartu padėkota seniūnaičiui talkinusiems vyrams: Gediminui Gulbinui, Rimantui Norvilui, Silvestrui Jančiauskui, Zenonui Vainiui, Arui Raicevičiui. Išskirtiniai padėkos žodžiai tarti UAB „Transjuda“ (direktorius Darius Alminauskas), UAB „Kisinai“ (direktorius A. Beržanskis), Veiviržėnų seniūnijai (seniūnė E. Sluckienė), Veiviržėnų kultūros centrui (direktorė N. Žemgulienė).
Taip pat nuoširdžiai padėkota rėmėjams: Klaipėdos rajono savivaldybei, UAB „Transjuda“. Už geranorišką finansinę paramą padėkota esamiems ir buvusiems kaimo gyventojams Adomui Bočkui, Adomui Birbalui, Kęstučiui Žemguliui, Mariui Raškauskui, Onutei Armonienei, Barborai Grevienei, Brigitai Bliūdžienei, Almai ir Antanui Vanagams, Irenai ir Antanui Juciams, Linai ir Broniui Rumšams. Ypatinga padėka skirta geradariams virėjams mėgėjams Jaroslavui Barabuškai ir Kęstučiui Toleikiui, kurie čia pat gamino ir visus susirinkusius pavaišino kaukazietiškos virtuvės sriuba su jautiena ir sultingais, minkštais laužo dūmais kvepiančiais šašlykais.
Tiltai į ateitį
Šventinę programą paįvairino meniniai muzikiniai Kvėdarnos kultūros namų moterų vokalinio ansamblio „Allegro“ ir mišraus dueto (vadovė Gražina Pameditienė) bei Vėžaičių kultūros centro kolektyvų – vyrų dueto „Rimgaudas ir Arvydas“ ir mišraus vokalinio ansamblio „Kvintetas“ (vadovai Arvydas Dragūnas ir Daiva Šilinskienė) – pasirodymai. Jų atliekamos lietuviškos dainos žadino sentimentus, kvietė linguoti, dainuoti, šokti ir tapo jungtimi tarp kartų, nuotaikų, patirčių.
Po koncertinės programos, nutilus paskutiniams akordams, stebint žmonių nuotaikas, galima buvo pajusti, kad ši šventė – tai gyvas ryšys su praeitimi, tai tiltai į ateitį. Tai akimirka, kai kaimas susitelkia, kai skirtingos kartos susitinka vienoje erdvėje ir pajunta – mes esame viena istorija, vienas kelias, viena bendruomenė.
Šventės pabaigoje visi buvo pakviesti prie vaišių stalo – ne tik tam, kad pasivaišintų, bet kad dar kartą pabūtų kartu. Juokas, pasakojimai, naujos pažintys ir senos draugystės kūrė atmosferą, kurioje norėjosi pabūti ilgiau, neskubant išsiskirstyti.
Renginio vedėja Alma visiems šventės dalyviams linkėjo: „Akivaizdu, jog ši šventė tapo ne tik prasmingu praeities pagerbimu, bet ir tvirtu žingsniu į ateitį. Paminklas „Daukšaičiams – 380“ dabar stovi kaip liudijimas, kad meilė savo kraštui nemiršta, ji tik stiprėja. Išsiskirkime šiandien kupini vilties. Tegul kiekvienas iš mūsų parsineša į namus kibirkštėlę bendrystės, kuri dar ilgai švies atmintyje. Iki kitų susitikimų – su širdimi, atsigręžusia į praeitį, ir akimis, nukreiptomis į rytojų.“
Alma VANAGIENĖ
Luko RUMŠO nuotr.


