Pasėtų žiemkenčių pjauti neteks
Stambių augalininkystės ūkių šeimininkams šiemet pasisekė sudoroti grūdų derlių, tačiau rudens sėja – nesėkmė visiems. Suspėjusiųjų pasėti žiemkenčių laukuose žaliuoja tik maži lopeliai – pavasarį teks atsėti. Ūkininkai nusiminę: šių nuostolių niekas nekompensuos.
Kretingalės kooperatinė žemės ūkio bendrovė šį lietingą rudenį sėkmingai baigė javapjūtę, nors javus augino 1 900 hektarų. „Dabar vežame parduoti grūdus. Jų kokybė gera: kviečiai – ekstra klasės. Parduodame pagal sutartinę kainą“, – kalbėjo bendrovės vadovas Gerardas Liorenšaitis.
Šią savaitę bendrovė baigia pjauti kukurūzus, kurių buvo pasėję 60 ha. Porą savaičių vėluoja, bet pašaro kokybei tai neatsilieps – silosas galvijams bus maistingas.
Bendrovės žmonės, ištaikę giedros valandas, skubėjo pasėti žiemkenčius, ir jiems pasisekė pasėti 750 ha. Bet dabar tenka gailėtis: 90 proc. išgedo. „Pasėjome 150 ha žieminių rapsų – subėrėme į dirvą sertifikuotą sėklą. Dabar laukuose gyvena gulbės, tik kai kur žaliuoja lopai, – apgailestavo G. Liorenšaitis. – Geriau būtume neskubėję – juk kainavo kuras, sėkla, darbo sąnaudos – ir viską pavasarį teks atsėti.“
G. Liorenšaitis suskaičiavo didžiulius rudens sėjos nuostolius, kurių niekas nežada kompensuoti. „Dėl iššalusių žiemkenčių patirtą žalą draudikai kompensuoja, o dabar – niekas“, – neslėpė nusivylimo pašnekovas.
Ir pridūrė, kad javapjūčių visokių pasitaikė, kadaise net įklimpęs kombainas laukuose liko, kol užšalo. „Bet tokios rudens sėjos mano gyvenime nepasitaikė“, – liūdnai prisipažino G. Liorenšaitis.
Ūkininkui Sergejui Atkočiūnui iš Grumblių kaimo Priekulės seniūnijos irgi pasisekė nukulti visus javus, užaugintus 200 hektarų, bet šį rudenį pasėtuose žiemkenčiuose plaukioja žąsys ir antys. Jis mato, kad iš jų nieko gero nebebus, bet supranta, jog galynėtis su gamta žmogus nepajėgus. „Skėčiu juk laukų neapdengsi“, – optimizmo neprarado S. Atkočiūnas.
Pražuvo ne tik grikiai
Žemės ūkio ministerijos nurodymu rajono ūkininkai iki lapkričio 1 d. pateikė duomenis apie nenuimtą derlių – grūdines, ankštines kultūras, daržoves. Pasak rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Genovaitės Valauskienės, pagal pateiktus jų prašymus kompensuoti žalą daugiausia laukuose liko nenukultų grikių – 234 ha iš deklaruoto 351 ha – pražuvo 67 proc. derliaus. Vasarinių rapsų nenukulta 284 ha iš deklaruoto 331 ha, nenukasta 89 ha bulvių iš deklaruoto 151 ha ploto. Liko nenukulti žirniai: iš 38 ha derlius pražuvo 22 hektaruose arba 57 proc., liko nemaži plotai ir pupų. Nukentėjo daržininkas – nenukasta 3,26 ha svogūnų, 8 hektaruose liko garstyčios, nenupjauti krapai.
Vėliausiai pjaunami kukurūzai, bet į išmirkusius ir patvinusius laukus ne visi ūkininkai galėjo įvažiuoti. Pagal jų pateiktus duomenis iš 130 ha kukurūzų nenupjauta 117 ha. Nuostolis – 90 proc.
G. Valauskienė akcentavo, jog rajono Savivaldybės komisija, patikrinusi šiuos laukus, įsitikino, jog faktai teisingi. „Ūkininkų pateiktuose prašymuose nurodyta
1 725 ha grūdinių, ankštinių kultūrų, iš kurių nesudorotas derlius 1 234 ha – 68 proc.
Nukentės būsimas derlius
Suskubę nukulti javus, ūkininkai dėl nepalankių meteorologinių sąlygų nebespėjo aparti laukų ir apsėti pūdymus. „Mūsų duomenimis, jie planavo pasėti apie 4 749 ha žiemkenčių“, – sakė G. Valauskienė.
Bet labiausiai nukentės tie ūkininkai, kurie spėjo pasėti žiemkenčius. Jie sudygo, bet dėl kritulių pertekliaus šį rudenį sunyko. Tik protarpiais lopinėliai žaliuoja apsemtuose pasėlių laukuose. G. Valauskienės teigimu, žiemkenčių žuvo daugiau nei 70 proc.
„Tai didžiulis nuostolis: žemės įdirbimas, kuras, sėkla, darbo sąnaudos. Pavasarį šiuos laukus teks atsėti. Padidėjus vasarinių javų plotams, atsiras problemų dėl derliaus nuėmimo, nes žiemkenčiai kuliami žymiai anksčiau. Taigi atsiras darbo jėgos, technikos stygius“, – kalbėjo G. Valauskienė.
Dėl rudens liūčių nukentės ateinančių metų derlius. Pasak pašnekovės, keisis ūkininkų planai, padidės jų investicijos. „Kai kurie ūkininkai turi įsipareigojimų parduoti žiemkenčių grūdus pagal išankstines sutartis, bet negalės jų įvykdyti, be to, reikia mokėti paskolas bankams“, – kalbėjo G. Valauskienė.