Pasirinkimas ir galimybės
Kol vieni žmonės gula ir kelia su politika, kitų neapleidžia svaigus laisvės pojūtis. Turbūt laisvė ir yra tuomet, kai gali rinktis. O rinktis galima daug ką, pradedant darželiu ar mokykla, baigiant elektros tiekėju ar šiukšlių išvežėju. Galima rinktis, pas ką kirpsies ir pas ką gydysies, kokią partiją ar žmogų palaikysi rinkimuose ir ne tik, pasirodo, netgi rimtai svarstoma, jog lytį irgi bus galima pasirinkti. Svarbu, kad būtų iš ko rinktis.
Deja, darželio ar mokyklos vaikams ir labiausiai norėdamas Gargžduose nepasirinksi. Darželiai sausakimši, į eiles kūdikiai užrašomi vos tik gimę, bene pirmiau nei gauna gimimo liudijimą, ir vis dėlto ne visi patenka. Mokyklos optimizuotos taip, kad jokios pasirinkimo laisvės išvis nepalikta. Apskritai žodžiu „optimizacija“ dažniausiai grakščiai pridengiami naikinimo darbai. Štai ir dabar siekiama optimizuoti rajono biudžetinių įstaigų buhalterijų darbą, tik to proceso naudos visuose paaiškinimuose kažkaip nepavyksta įžvelgti. Aiškiausiai suvokiama tik tai, kad grupės žmonių laukia bedarbystė ir kuriamas kažkoks didelis buhalterinį darbą atliekantis skaičiavimo fabrikas. Kas tokiu atveju žmones įtikina labiausiai? Be abejo, pavyzdžiai, kitų rajonų ta pati praktika, teigiamų ir neigiamų pusių išsami analizė. Kaip su garsiąja Stambulo konvencija.
Tokia Stambulo konvencijos teksto išsami analizė, kokia buvo neseniai pateikta „Bangos“ trečiadieniniame priede „Vakarų Lietuva“, turėjo priversti plačiau atsimerkti ir tuos, kurie, kaip dažnai pastebima, gyvena antraštėmis ar socialiniuose tinkluose pamėtytomis klišėmis, t. y. banaliomis, nuvalkiotomis frazėmis. Ne tik plačiau atsimerkti, bet ir nustebti – nieko toje Konvencijoje nėra tokio, ko mes neturime ar nežinome. Ne vienas perskaitęs turbūt suabejojo: gal konvencija daugiau musulmoniškiems kraštams skirta? Bet koks smurtas Lietuvoje seniausiai ne tik nepateisinamas, bet ir baudžiamas, moterys geria ir talžo sugyventinius ne menkiau nei vyrai, moterų diskriminacija nepriimtina ir jai aktyviai priešinamasi (kartais atrodo, kad jau ne moteris, o vyrus teks greit nuo vadinamos silpnosios lyties ginti), kryptingai siekiama, kad vaikai augtų pilnavertėse šeimose. Vis dėlto toje konvencijoje yra ir šis tas nauja, daugeliui nepriimtina, kas tiesiogiai nukreipta į vaikus, jų ugdymą mokyklose. Būtent toji lytiškumo samprata ir galimi pasirinkimai, išryškėjantys iš Konvencijos teksto, kol kas mūsuose dar labai svetimi. Tad VU docentės paskelbti komentarai „Vakarų Lietuvoje“ padeda labiau suvokti gilumines sroves, siekius ir viso to galimas pasekmes. Mąstoma nešiuolaikiškai, nemoderniai? Ką gi, formuodami savo požiūrį, turite galimybę rinktis.
Rinktis galima ir savo gyvenimo būdą. Norite gyventi ramiai, taikiai, bet jus nepaliaujamai puola viršininkai? Klesti mobingas, t. y. engimas, žeminimas? Rinkitės kitą darbovietę, jei esate įsitikinęs savo kvalifikacijomis. Kita galimybė – tai susitaikykite su tuo, kad ramybės nebus, teks už save pakovoti. Svarbiausia atrasti drąsiai palaikančių, kitaip bus kaip Šiauliuose, medikų bendruomenėje. Lengva po laiko raudoti ir žvakeles degioti. Matyti žmogų reikia tuomet, kai jam labiausiai šito reikia. O mobingas patogiai „įsitaisęs“ dažnoje biudžetinėje įstaigoje, tiek ligoninėje, tiek mokykloje ar ministerijoje. Yra vienvaldžiai viršininkai, bus jiems patinkančių ir nepatinkančių, patogių ir nepatogių, o tai pati geriausia terpė žlugdyti kokį „netikėlį“. Juo labiau, kad dabartinis jaunimas lepus kaip niekada, jiems viskas taip sudėtinga. Egzaminai visada sunkūs (bet juk tam ir egzaminai, tam ir mokomasi dvylika metų), įstoti niekur neįmanoma (įsivertinti reikia objektyviai, pirmiausia, ką sugebi), dirbti Lietuvoje negali, nes mažai moka ir t. t. ir pan. Tačiau jeigu paklausai žmonių sėkmės istorijų, tų, kurie susikūrė savo svajonių gyvenimą, tai nė vienam jis neatėjo lengvai ir iš karto. Gerokai teko ir nusivilti, ir pavargti. Juk sakoma, laimi atkakliausieji. Ir gyvenimas tai patvirtina – ne protingiausieji, ne gudriausieji, o būtent tie, kurie žino, ko nori, ir nebijo sunkumų. Tad vėlgi pasirinkimas – inkšti ir verkšlenti ar drąsiai veržtis pirmyn.
Vis dėlto daug dalykų yra tokie pastovūs, kaip ūkininkų dejonės vasarą (per karšta – per šalta, lyja – nelyja), kaip cepelinai ir šaltibarščiai lietuvių virtuvėje. Kad ir tas begalinis visko fotografavimas. Aptaškė mašina – žiūrėk, kokie penki ir befotografuoją tavo išgąstingą fizionomiją, kluptelėjai lygiam kely – jau taikosi įamžinti, o jeigu pargriūsi, tai dar ir nufilmuos. Ir nepaliks galimybės rinktis. Kaip ir vietinėje politikoje: susimeta vis naujos valdančiosios daugumos koalicijos ir balsavimo pasirinkimo nebėra. Bus taip ir ne kitaip: bus mūsų kandidatas į postą, o ne savus – už borto! Bet būtent birželyje būna stebuklų. Juk laukia pati trumpiausia metų naktis. Gal pavyks atrasti paparčio žiedą!
Dalia DAUGĖLIENĖ
Gargždiškė
