Pavojingo viruso nustatymas sukėlė kiaulių augintojų nerimą

Žinia, jog Venckų kaime, Priekulės seniūnijoje, mažame ūkelyje nustatytas afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys sukėlė ne tik šio krašto smulkiųjų augintojų įtampą – didžiausių nuostolių patirs stambieji ūkiai. Klaipėdos rajone tai pirmasis atvejis šiemet, o Lietuvoje – trečias. Veterinarijos specialistų teigimu, AKM nustatytas teritorijose, kur buvo aptikta daug nuo šio viruso nugaišusių šernų.
„Kontvainių“ įmonei – išbandymas
„Rizikos zonoje atsidūrusios mūsų seniūnijos kaimuose kiaulių augintojus stebi veterinarijos specialistai, atvyksta pas juos, – patikino Priekulės seniūnijos seniūnės pavaduotoja Raimonda Narkienė. – Šią savaitę lankėmės Kairiuose, miške, kur pamatėme jauniklio šerno gaišeną, bet AKM židinys nustatytas tik Venckuose. Gyventojai informuoti, kaip kiaulių augintojai turi elgtis – griežtai laikytis biologinės saugos reikalavimų.“
Agluonėnų seniūnijos žemės ūkio specialistė Vaida Bertulytė kalbėjo, jog čia keli gyventojai savo reikmėms augina po vieną kitą kiaulę, bet yra stambi kiaulininkystės įmonė „Kontvainiai“. Ji atsidūrusi priežiūros zonoje. Čia auginama 18 tūkst. kiaulių. „Negalėsime mėnesį atsivežti paršelių, negalėsime parduoti užaugintų kiaulių – išlaidų padaugės, bet jokių pajamų per mėnesį nebus, – dėstė UAB „Kontvainiai“ vyriausiasis veterinarijos gydytojas Šarūnas Badaras. – Po to teks ieškoti, kaip parduoti 4 tūkst. peraugusių kiaulių – riebių mėsa pigesnė.“
Tokio išbandymo ši kiaulininkystės įmonė iki šiol nebuvo patyrusi – dėl mažo kiaulių ūkelio nukentės stambi gyvulininkystės įmonė. AKM židinį tiriančių specialistų teigimu, jo šeimininkas aplaidžiai žvelgė į biologinės saugos reikalavimus. Pirminiais duomenimis, šviežia žole, maisto atliekomis ir bulvėmis šėrė savo kiaules.
Platina šernai
Pasak Š. Badaro, žmogui sunku patikėti, kad taip lengvai kiaulės užsikrečia AKM. Daug užsikrėtusių šernų nugaišta – virusą galima ant batų parsinešti iš lauko, miško, nuo sergančio gyvūno šis gali patekti ant žolės, bulvių, kurių tinkamai neapdorojus ir pašėrus kiaules, jos užsikrės. „Biologinė sauga brangiai kainuoja ir smulkiajam ūkininkui tuo rūpintis neapsimoka – nuo to gyvuliai geriau neauga“, – sakė veterinarijos gydytojas.
Gribžiniuose ūkininkaujančio Vytauto Gliožerio teigimu, nerimas dėl AKM kiaulių augintojus slegia jau dešimtmetį, o dabar jis paūmėjo tarsi lėtinė liga. Jo ūkis, kuriame auginama daugiau nei 100 kiaulių, nepateko į priežiūros zoną, tačiau situacija neteikia optimizmo. „Man veterinarijos specialistai senokai draugiškai patarė nebeauginti kiaulių, nes neįmanoma apsisaugoti nuo šio pavojingo viruso. Supratau, jog norima sunaikinti mažuosius ūkius ir leisti klestėti kompleksams, – įsitikinęs V. Gliožeris. – Visgi vėliau atlyžo dėl smulkiųjų gyvavimo. Prieš nustatant naująjį AKM židinį specialistai buvo patikrinę mano ūkį – viskas tvarkoje.“
Pašnekovo manymu, kaimo žmogui auginti gyvulį – savotiška terapija, neįveikiamas geras įprotis. „Pastaraisiais metais šalyje labai sumažėjo gyvulių – retai kur bepamatysi laukuose bandas, – kalbėjo V. Gliožeris. – O kaip išplito laukinių gyvūnų populiacija! Gailėtis jų nereikia – visuomenės grupės, kovojančios dėl jų besąlygiško išsaugojimo, turėtų atsikvošėti, o medžiotojai – būti aktyvesni. Ankstesniais metais šernai išplatino AKM Aukštaitijoje, vėliau šis pasiekė ir Žemaitiją, kur aptinkama daug gaišenų. Kol nesumažės šernų populiacija, nesiliaus AKM viruso plitimas.“
Smulkiųjų ūkių sumažėjo
Paprašyta pakomentuoti situaciją Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Aurelija Latakienė pastebėjo, kad mažėja kiaulių laikytojų, bet jų auginama daugiau.
VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, 2024 m. sausio 1 d. Klaipėdos rajone buvo 102 kiaulių augintojai, kurie laikė 10 235 kiaules. Praėjus pusmečiui, birželio 1 d. duomenimis, kiaulių laikytojų sumažėjo iki 67, o kiaulių padidėjo – deklaruoti 11 005 gyvūnai. „Laikomų kiaulių skaičius išlieka panašus dėl kelių didžiųjų kiaulių laikytojų fermų, tačiau mažėja smulkiųjų laikytojų, kurie vis dar užsiaugindavo po 1–2 riestauodeges savo poreikiams, – atskleidė A. Latakienė. – Rajone daugiausia smulkiųjų ūkių, kurie laiko nuo 1 iki 10 kiaulių – birželio 1 d. šių buvo 63, iš viso deklaruoti 184 gyvūnai. Be to, vienas ūkis deklaravo 122 kiaules, trys laikytojai iš viso deklaravo 10 699 kiaules.“
Ūkininkų nuotaikos neramios – baiminasi, kad kiaulių maras neateitų ir į jų ūkius.
„Informaciją dėl afrikinio kiaulių maro paviešinome rajono Savivaldybės portale, seniūnijų skelbimų lentose. Informacija pasklido greitai – gyventojai pasidalino vieni su kitais. Kiaulių augintojai žino nurodymus – nebe pirmi metai apie tai primenama, bet manome, kad pasiekusi žinia apie AKM dar labiau privers laikytis visų saugumo reikalavimų, – kalbėjo A. Latakienė. – Ūkininkams patariame pasitikrinti, ar nepasibaigęs dezinfekcinio skysčio, kurį reikia naudoti, galiojimo laikas, neįsileisti pašalinių asmenų į ūkinius pastatus (tvartus), eiti šerti kiaulių tik vienam asmeniui, turėti sąsiuvinį, kuriame galetų užsirašyti, kas ir kokią dieną buvo atvykę pas juos, taip pat laikytis visų kitų būtinų nurodymų.“
Virginija LAPIENĖ
Asociatyvi nuotr.