Pažintis parke – Bartis ir Arčis
Gargždų parkas – įvairių susitikimų, pasimatymų, pasivaikščiojimų ir pažinčių vieta. Susipažinti čia žmones neretai paskatina jų vedžiojami augintiniai. Keturkojų noras draugauti kyla staiga, energingai veržiantis vieniems prie kitų, deja, trunka neilgai, kol šeimininkai pasuka savo keliais.
Kol Bartis ir Arčis „pasikalbėjo“, M. Lygnugarytė (kairėje) ir L. Jankutė džiaugėsi savo augintiniais.
Gargždiškė Monika Lygnugarytė Gargždų parke dažnai vedžioja draugo mamos Erdelio terjerą. Barčiui – 10 metų. Nepastebėti jo neįmanoma – energingai žingsniuojantį šalia merginos gauruotą rudakailį daug kas palydi šypsena. Pasak Monikos, veislė nėra populiari – Gargžduose mačiusi tik vieną erdelterjerą ir tas pats ne vietinis. „Tai labai protingi šunys, prisiderinantys prie šeimininkų. Esu turėjusi haskį. Su juo judėjimo reikėjo tris kartus daugiau“, – pasakojo Monika. Bute auginamas Bartis kaimynų lojimu nekankina – loja mažai, yra draugiškas. Tai lemia ir genai, ir dresūra, tačiau namo grįžusiems šeimininkams net nemokytas atneša šlepetes. Monika svajojantiems apie augintinį Erdelio terjerą rekomenduoja ir dėl charakterio, ir dėl kitų savybių. Nors gauruotas kailis gali pasirodyti keliantis problemų, tačiau mergina pasakojo, kad, palyginti su anksčiau jos augintu haskiu, erdelterjero plaukai slenka žymiai mažiau. „Kirpykloje buvome senokai, praėjusiais metais. Bartis iš tikrųjų kerpamas ne žirklėmis, jo kailis pešamas šukuojant. Kerpama tik barzdelė“, – erdelterjero priežiūros specifika dalijosi Monika.
Nors Bartis jau ne jaunas išdykėlis, tačiau smalsus ir mėgstantis pažintis. Parke jis netrukus atkreipė dėmesį į jaunutį borderkolį Arčį, kuris irgi, kaip sakė jo šeimininkė Laura Jankutė, nevengia pažinčių su keturkojais, o ypač mėgsta mažus vaikus. Merginai tai antras augintinis – prieš Arčį turėjo kiemsargiuką. „Arčiui ką tik sukako metai. Ta proga namuose buvo šventė. Šuniukui nupirkome šunišką tortą, prismaigstėme skanukų. Iš pradžių apžiūrėjo, o paskui labai skaniai vaišinosi. Po to išėjome pasivaikščioti“, – linksmai pasakojo Laura. Kadangi borderkoliai turi išvystytą reakciją, mergina savo augintiniui nupirko skraidančią lėkštę, tačiau įsitikino, kad nieko įdomiau už metamą pagalį jam nėra. „Pati mečiau lėkštę, pati gaudžiau, žodžiu, smagiai pažaidžiau“, – juokėsi mergina. Namuose Arčis labai mėgsta mikrobangę, ir visai nesvarbu, kad joje šildomas maistas ne jam. „Vos įjungiame mikrobangę, jis atbėga ir iš kito kambario, atsitupia ir laukia, kol maistas pašils ir suskambės skambutis. Jei mes neskubame išimti maisto, jis pradeda loti tarsi pranešdamas mums“, – pasakojo Laura.
Kasdieniai pasivaikščiojimai su augintiniu jai neprailgsta – įprastai iš parko eina iki pylos, tada vėl atgal. Kiekviena diena esanti ypatinga. Airijoje gimęs ir ten Lauros mamos išsirinktas Arčis mėgsta keliones ir mašina. Mergina laukia vasaros, kai su augintiniu važiuos prie jūros. Tada paaiškės, ar jis eis kartu maudytis, nes kol kas vandens bijo. „Arčis – protingas šuo. Jam labai reikia žmogaus bendrijos“, – savo augintinį vadindama šeimos nariu ir draugu sakė Laura.
- Erdelio terjerai turėjo bendrų protėvių su airių, valų terjerais, foksterjerais. Šie šunys paplito visoje šiaurinėje Anglijoje ir užsitarnavo puikių medžiotojų reputaciją. Protingi, aktyvūs ir stiprūs erdelterjerai tapo universaliais šunimis. Jie vis dar naudojami ne tik medžioklėje, bet ir sporte (daugiakovė, vikrumo varžybos), talkina kaip terapiniai gyvūnai.
- Spėjama, kad borderkolių veislė atsirado maždaug 1700 metais, tačiau iki pat 1975 metų neturėjo dabartinio pavadinimo. Borderkoliai buvo išvesti Anglijos ir Škotijos pasienio regione. Šios veislės šunys buvo tiesiog nepakeičiami avių ganytojai, ganymo instinktas yra stiprus iki šiol.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.
