Perkūnų kaime partizanų kautynių ir žūties istorija dar nebaigta
Perkūnų kaime, Vėžaičių seniūnijoje, yra kuklus paminklas, kryžius, koplytstulpis, žymintis partizanų kautynių ir žūties vietą. Toje vietoje 1946 metų rugpjūčio 15 d. (18? – įvairiuose šaltiniuose pateikiama skirtinga data – aut. pastaba) žuvo trys partizanai: Stanislovas (kituose šaltiniuose Stasys – aut. pastaba) Telšinskas, Kazimieras Telšinskas ir Marija Lukauskienė. Jos vyras partizanas Povilas jau buvo žuvęs. Anais laikais ten stovėjo Šepikų sodybos gyvenamasis namas. Neseniai atsiskleidė naujos partizanų žūties aplinkybės.
Yra žinoma, kad minėtoje sodyboje kartais apsistodavo 6 Žemaičių apygardos Kardo rinktinės (Gargždų) Vygimanto kuopos partizanai. Dvigubam agentui išdavus partizanų buvimo vietą, 50 MVD vidaus kariuomenės 354-ojo šaulių pulko kareivių ir Gargždų vlsč. poskyrio stribų grupė apsupo teritoriją. Įvyko kautynės, kurių metu ir žuvo minėti partizanai. Tiek yra žinoma apie šią istoriją iš oficialių šaltinių.
Daugiau tos lemtingos dienos detalių sužinome iš išlikusių liudininkų pasakojimų: tai likusios gyvos sodybos šeimininkės Jadvygos Šepikaitės, netoli gyvenusio Stepono Kosto, kuris mėgino įspėti partizanus apie rengiamą pasalą, ir kitų asmenų. Štai pasakojama, kad apsupus sodybą ir prasidėjus kautynėms „Stanislovas bandė prasiveržti, tačiau patyrė sunkius sužalojimus ir nenorėdamas pasiduoti gyvas susisprogdino. Marytė, supratusi padėties beviltiškumą, Kazimiero paprašė ją nušauti. Šis, tai įvykdęs, nusišovė pats.“ Iš šio pasakojimo galima spėti, kad kautynės prasidėjo partizanams ginantis gyvenamajame name, greičiausiai toje vietoje žuvo Kazimieras Telšinskas ir Marija Lukauskienė. Visgi kur tiksliai žuvo Stanislovas Telšinskas, bandydamas prasiveržti iš apsupties, nėra žinoma. Žuvusių partizanų kūnai buvo pamesti ir išniekinti Gargždų Rinkos aikštėje, maždaug dabartinės Muzikos mokyklos vietoje. Pasakojama, kad Kazimiero Telšinsko mokiniai prašė leisti palaidoti savo mokytojo kūną, tačiau sovietinė represinė valdžia neleido. Vėliau, slepiant nuo visuomenės, išdarkyti kūnai buvo užkasti Gargždų parko Minijos slėnyje. 1989 m. vykdant partizanų palaikų paiešką rasti trijų partizanų palaikai vienoje duobėje. Jie su pagarba buvo perlaidoti Laugalių kapinėse, kur ilsisi ir kiti partizanai.
Šią vasarą gargždiškis, asociacijos „Gargždų jungtinės pajėgos“ vadovas Virgilijus Skuodas, organizuodamas kitais metais vyksiančio pėsčiųjų žygio maršrutą, iš Vėžaičių seniūnijos vietos gyventojų išgirdo įdomų pasakojimą. Esą šalia buvusio Jadvygos Šepikaitės sodybos gyvenamojo pastato apie 100 m į šiaurės vakarus ant Gerdaujės upelio kranto partizanai turėjo įsirengę slėptuvę (bunkerį). Taip pat gyventojai nurodė vietą – apie 15 m nuo menamos slėptuvės, kurioje anksčiau yra aptikę šovinių gilzių.
Beje, kraupių įvykių liudytoja Jadvyga Šepikaitė enkavedistų buvo verčiama fotografuotis apsikabinusi partizanų lavonus. Ji neišvengė tremties į Sibirą.
V. Skuodas man paskambino pasitarti, kaip būtų galima inicijuoti tyrimus šiems faktams patikrinti. Kadangi tokių iš kartos į kartą perduodamų atsiminimų ir pasakojimų pasitaiko dažnai ir ne visi jie pasitvirtina ar būna tikslūs, nusprendėme nuvykti į vietą ir patikrinti vietovę.
Apžiūrėjus nurodytą vietą reljefe matosi stačiakampio formos įduba. Tokios įdubos atsiranda supuvus slėptuvės medinei perdangai ir įgriuvus žemei. Taip pat nurodytoje vietoje naudodami metalo detektorių radome 4 gilzes: dvi pistoleto ir dvi šautuvo, signalas rodo, kad toje vietoje jų yra daug daugiau, bet siekdami nepadaryti žalos vietą užfiksavome ir palikome ateities tyrimams. Taip pat maždaug už 58 metrų radome dar vieną gilzę, jau kito kalibro. Iš rastų įrodymų sunku daryti pagrįstas išvadas, bet ateityje toje vietoje būtų tikslinga atlikti detalius archeologinius tyrimus, siekiant išsiaiškinti, ar tikrai toje vietoje būta partizanų slėptuvės (bunkerio). Be to, būtų galima surinkti papildomų duomenų rekonstruojant kautynių detales.
Visgi panašu, kad vietos gyventojų dėka pavyko aptikti Stanislovo Telšinsko atsišaudymo vietą bandant prasiveržti iš apsupties. Nauji radiniai ne tik patvirtina amžininkų prisiminimus, bet teikia vilties, kad ateityje inicijavus detalesnius archeologinius vietovės tyrimus gali pavykti nustatyti daugiau šio įvykio detalių.
Tiriant tokius svarbius Lietuvai praeities įvykius, analizuojant turimus duomenis nejučia pagarbiai susimąstai, kokia ta laisvės kovos kaina? Įveikti, bet nepasidavę – Žemaičių apygardos Kardo rinktinės (Gargždų) Vygimanto kuopos partizanai kuopos vadas Kazimieras Telšinskas-Arūnas, Balys, kuopos vado pavaduotojas, kuopos žvalgybos viršininkas Stanislovas Telšinskas-Dagys, Marija Lukauskienė-Milaitė.
Marius MOCKUS
Istorikas, muziejininkas
Asociacijos „Gargždų jungtinės pajėgos“ nuotr.
