Pienininkystės ūkius vargina nuolatinė krizės nuojauta

Nei dėl sniego, nei dėl šalčio pieno ūkiuose produkcija žymiai nesumažėjo, tačiau sunkioje padėtyje ūkininkai atsidūrė dėl rekordiškai kritusių supirkimo kainų. Valdininkų pažadais kompensuoti palūkanas tiems, kurie susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, sunku patikėti. Sudėtingiausia smulkiesiems ar vidutiniams šeimų ūkiams, kurie, investavę į savo ūkių plėtrą, turi bankinių įsipareigojimų.
Žiemą primelžė daugiau
„Norėjome žiemos – ir gavome: sniegingą, šaltą, ilgą. Apsnigti tvartų stogai – neatlaikyti gali vieno mūsų pastato stogas“, – kalbėjo pieno ūkio savininkas Manfredas Skroblys iš Peskojų kaimo, Kretingalės seniūnijos. Jis prisiminė prieš 30 metų buvusią žymiai baisesnę žiemą, kai keliai buvo užpustyti iki balandžio pradžios – važiuoti teko laukais. Dabar kelius valo Kretingalės seniūnija, ūkininkai kolegiškai padeda stumdyti sniegą.
Ir nei šaltis, nei sniegas melžiamų karvių produktyvumo nesumažino. Atvirkščiai – M. Skroblys patikino, jog daugiausia pieno primelžia žiemą. „Antai sausio mėnesį primelžėme daugiau nei 80 tonų pieno, o laikome 60 melžiamų karvių, bet labai produktyvių (vidutinis primilžis – apie 12 t per metus), – atskleidė ūkininkas. – Mūsų tvartuose, kurie šalti, karvių judėjimas laisvas. Gyvuliams svarbu, kad sausa būtų – reikia pakreikti. Karvės daug ėda, pagamina daug produkcijos ir pačios apšildo tvartą.“ Iš viso ūkyje laikoma apie 100 galvijų.
Pasak ūkininko, piendavėms žymiai geriau žiemą, o ne vasarą, kai karšta – tada gyvuliai neėda, krenta produktyvumas. Tačiau šaltą žiemą reikia rūpintis, kad tvarte neužšaltų robotas – peskojiškio ferma robotizuota. Šeimos ūkyje jis labai padeda – nebereikia, anot ūkininko, juodo darbo dirbti, tik nuolat stebėti, kad nesugestų robotas. Šis dirba visą parą, o sugedus reikia skubėti per valandą ar pusantros suremontuoti.
Rekordiškai krito kainos
Pieno ūkio savininkas M. Skroblys nebėdoja, jog praėjusieji metai buvo itin sudėtingi: gyvulininkystei jie įprasti. „Pavasaris šaltas, vasara vėlyva – pirmosios žolės nebuvo, tačiau žolynai užderėjo, nors sunkoka buvo juos sudoroti. Visgi pašarų daug pasiruošėme – iki kitos žiemos pakaks. Išbandymų daug, bet gyvulininkystei nebuvo blogiausi metai“, – sakė M. Skroblys.
Jis atskleidė, jog pernai rekordiškai daug primelžė iš savo piendavių – pardavė apie tūkstantį tonų bazinių rodiklių pieno. „Unikalūs buvo metai – pienas riebus ir baltymingas: palyginti su ankstesniais, šie rodikliai žymiai geresni. Matyt, pašarams įtakos turėjo lietingi orai, – svarstė ūkininkas. – Tačiau pernai rekordiškai krito pieno supirkimo kaina: už bazinių rodiklių pieno kilogramą – tik 29 euro centus moka, kaip prieš dešimtmetį, nors viskas taip pabrangę dabar.“
Pasak pašnekovo, daugiau nei prieš metus mokėjo po 48 ct/kg – supirkimo kaina krito apie 40 proc. „Ne visos šalys taip skaudžiai nukentėjo – Lietuvoje kenčia eksportuojantys pieną. Mes parduodame kooperatyvui „Pienas. Lt“ – visą pagamintą produkciją išveža, todėl jaučiame krizę. Mūsų parduotuvėse pienas ir jo produktai beveik nepinga, o štai Vokietijoje stipriai kritusios jų kainos“, – atskleidė M. Skroblys.
Jis patikino, kad šeimos ūkis nenuostolingas, nors gyvena taupiai, į naujas technologijas nebeinvestuoja, didelių įsipareigojimų bankams neturi ir plėtros nebeplanuoja. „Ūkininkaujame 33 metus – esame visko matę, patyrę ir prisitaikome. Mums užtenka pajamų, savo veikla esame patenkinti, – kalbėjo ūkininkas. – Sunkiausia išgyventi tiems, kurie investavę į savo ūkius ir moka bankams didžiules palūkanas. Į valdžios pažadus kompensuoti jas žvelgiu skeptiškai.“

Sunkumai grūdina
Daugiau nei 30 metų kūrusį pieno ūkį endriejaviškį Andrių Vainių pribloškė ne tik ši gili ir šalta žiema. Šimtą melžiamų karvių laikančiam ūkininkui nelengva šį šaltąjį sezoną. Iš viso jo tvartuose – daugiau nei 200 galvijų. „Reikėjo prižiūrėti siurblines, kad neužšaltų, – pastebėjo ūkininkas. – Ypač nerami buvo viena naktis, kai termometro stulpelis nukrito iki 27 laipsnių šalčio, tačiau tvartuose vandens tiekimas nenutrūko. Šaltu oru gyvuliai daugiau energijos sueikvoja – pieno mažiau šią šaltą žiemą. Ir, palyginti su ankstesniais metais, drastiškai mažėjo supirkimo kainos – nuo 40 centų už kilogramą iki 28–29 centų. Jų kritimas itin šokiravo nuo lapkričio mėnesio.“
Tačiau išlaidų žymiai padaugėjo. Šiemet reikia valyti sniegą nuo kelių, kad galėtų atvykti pieno supirkėjai, tiekėjai, kad patys parsivežtų pašaro į tvartus. Praėjusį savaitgalį ūkininkas suskubo valyti sniegą ir nuo tvartų stogų, kad šie neįlūžtų, kaip nutiko kai kuriuose šalies ūkiuose.
„Būdavo vasarą daugiau primelžiama pieno, krisdavo kainos, rudenį vėl pakildavo, – palygino A. Vainius, pieną parduodantis kooperatyvui „Pienas. Lt“, – Dabar pajamoms sumažėjus tenka ūkininkauti taupiau – atsisakyti pagerintų pašarų, kai ką pačiam gamintis, nors turėtume kiekvienas dirbti savo darbą, tačiau sunkumai grūdina. Turiu įsipareigojimų bankui, tikiuosi, kad pieno rinka atsigaus.“

Lydi iššūkiai
Išbandymai neaplenkė ir vieno iš stambesnių Klaipėdos rajone, Endriejavo seniūnijoje, Kapstatų kaime pieno ūkių (200 karvių), kurį puoselėja Irenos Lachaj šeima. „Šią žiemą sumažėjo primilžiai ir žymiai krito pieno supirkimo kainos. Pernai sausį supirkėjai už kilogramą mokėjo 44 centus, o šiemet – 30 centų. Mums įprasti svyravimai pieno rinkoje, tačiau smulkesniems ūkininkams, laikantiems kelias ar keliolika karvių, moka tik apie 13 centų už kilogramą, tai pasityčiojimas, – apgailestavo ūkininkė. – Šį sausį primelžėme 180 tonų pieno, tačiau trečdaliu sumažėjusios pajamos. Tai riboja investicijas – pristabdėme pirkimus. Pirmiausia skiri lėšų būtiniausioms išlaidoms – atlyginimams, kreditiniam atsiskaitymui. Atsirado papildomų išlaidų – kainuoja sniego stumdymas nuo kelių, įgriuvo sena ferma.“
Endriejaviškė kalbėjo, jog tenka mažiau pirkti brangesnių pašarų, mažiau gydyti ir daugiau brokuoti gyvulių, kad išvengtų išlaidų farmacinėms priemonėms. Pasak I. Lachaj, įmonės, aptarnaujančios žemės ūkį, jau pajuto šį pokytį – atleidžia darbuotojus.

Ūkininkės teigimu, pieno krizė ištiko dėl to, kad Europos rinkoje pieno perteklius, susiaurėjusi pasaulinė rinka. Europos šalių parduotuvėse atpigęs pienas ir jo produktai. „Tačiau Lietuvoje jie neatpigtų net jei supirkėjai pieną pasiimtų veltui, – sarkastiškai pastebėjo pašnekovė. – Perdirbėjams ir prekybininkams tai pasipelnymo šaltinis – jie lobsta iš mūsų.“
Ketvirtį amžiaus puoselėjanti pieno ūkį I. Lachaj sakė esanti kooperatyvo „Pienas. Lt“ narė, todėl jaučiasi saugiau. „Su iššūkiais įdomiau gyventi“, – šyptelėjo I. Lachaj.

KOMENTARAS
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Aurelija Latakienė: „Žemės ūkio duomenų centro administruojamo Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, šių metų pradžioje Klaipėdos rajone registruoti 207 pienininkystės ūkiai, kuriuose laikoma 3 014 melžiamų karvių. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, ūkių sumažėjo dešimtadaliu, o piendavių – 3,4 proc.
Klaipėdos rajone vis dar vyrauja smulkūs 1–2 karvių ūkiai – net 52,17 proc. visų ūkių. Šiuose laikomos 139 pieninės karvės, tačiau per metus jų žymiai sumažėjo: pernai sausį buvo 125 smulkieji ūkiai (162 piendavės), o šį – tik 108. Daugėja didesnių ūkių, kur laikoma 21–30 karvių. Šiemet deklaruota 12 šių ūkių, kuriuose 314 piendavių, o pernai tuo pačiu laikotarpiu – 9 ūkiai su 229 melžiamomis karvėmis.
Šių metų pradžioje buvo 2 ūkiai, kuriuose laikoma 101–150 piendavių (288 karvės) ir 3 ūkiai, laikantys nuo 151 karvės (630). Prieš metus buvo 7 ūkiai, kuriuose deklaruota 246 galvijais daugiau nei šiemet.
Pieno sektoriuje pastebimas smulkiųjų ūkių nykimas, tačiau ženklaus ūkių stambėjimo nėra. Gali būti, kad įtakos turi Žemės ūkio ministerijos taikoma susietosios paramos už pienines karves politika, kai didžiausia parama mokama už 51–150-ąją karvę, o nuo 151-osios ji mažinama.
Ūkininkai nusivylę dėl smukusių ir vis dar smunkančių pieno supirkimo kainų. Jie tikisi realių, apčiuopiamų sprendimų, kurie sudarytų galimybę planuoti pieno sektoriaus ateitį be nuolatinės krizės nuojautos.“

Virginija LAPIENĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.