Piktožių kaime vaišintis plovu nusileido parašiutais

Piktožių kaimo padangė vieną vasaros vakarą pasipuošė spalvingais parašiutų kupolais. Į nušienautą pievą iš pusantro kilometro aukščio leidosi 12 patyrusių parašiutininkų. Sodybos šeimininkai Robertas ir Neringa Rezgevičiai jų laukė išsivirę gardaus plovo. Parašiutizmo virusu užsikrėtusi šeima savo bendraminčius nusileisti parašiutu iš dangaus pakvietė trečią vasarą.

Augina avis ir smidrus
Šiltą birželio vakarą Rezgevičių sodyboje, gamtos prieglobstyje, ramybe mėgavosi jų draugai, kurių pomėgis – laisvalaikį leisti ore. Kartais šie atskubėdavo į pagalbą Neringai Šimašiūtei-Rezgevičienei, verdančiai plovą. Prieš parašiutininkams nusileidžiant į šalia sodybos nušienautą pievą, Robertas skubėjo tvarkyti paskutinius reikalus. Jų laukė žmonos, vaikai, bendraminčiai ir keturkojai augintiniai.
Šiemet 25-erių metų sukaktį pažyminčio Klaipėdos parašiutininkų klubo narys R. Rezgevičius – vienas iš jo įkūrėjų. Šio svaiginančio, rizikingo pomėgio jis neatsisakė, nors tam būta rimtos priežasties. Prieš 5 metus su parašiutu iššokęs iš lėktuvo, jis prarado sąmonę ir nusileido automagistralėje. Tai įvyko dėl techninės klaidos. Tuomet visi kalbėjo, jog tai galėjo baigtis žūtimi. Tačiau tai Roberto neatgrasė nuo šio pomėgio – po traumos praėjus keleriems metams, jis vėl atliko 3 šuolius.
Pažįstami žmonės juokauja, kad pastaraisiais metais parašiutizmo fanas nusileido ant žemės: klaipėdiškis R. Rezgevičius pradėjo kurtis Piktožių kaime, Dovilų seniūnijoje. Pirmiausia čia savo augintinėms – škudžių veislės avims surentė tvartelį, o šiemet pasodino hektarą smidrų. Kartą atvykusį parašiutininką ūkininkas Robertas pavaišino plovu su aviena, kurios šis nemėgo. Bet patiekalas taip patiko, jog kitą kartą ir draugų pasikvietė. Robertas pasiūlė plovu vaišinti visus, kurie parašiutu nusileis jo sodyboje.
Taip gimė tradicinio parašiutininkų susibūrimo Piktožių kaime idėja. Neringai teko nelengva užduotis – išvirti puodus plovo dideliam svečių būriui. „Viską darau iš akies – jokių ingredientų proporcijų neskaičiuoju, internete neskaitau receptų, tik laikausi plovo virimo principų“, – atskleidė pašnekovė. Šiemet ūkininkaujantys sodybos šeimininkai pasiūlė ir kitą patiekalą – su šonine grilyje keptų smidrų.

Mylimajai dovanojo šuolį
Ar už parašiutininko ištekėjusi Neringa taip pat pamilo parašiutizmą? „Nuo to laiko, kai susipažinau su Robertu, tapau parašiutizmo fane. Anksčiau tvirtinau, kad niekada nešoksiu parašiutu, bet išėjo atvirkščiai, – prisipažino pašnekovė. – Pirmą pusmetį po pažinties jis man įteikė dovaną – šuolį parašiutu. Labai bijojau, bet nusileidusi jaučiausi tarsi kitame pasaulyje. Antro ir trečio šuolio užsimaniau pati. Dabar esu teoriškai pasiruošusi šokti savarankiškai.“
Robertas neslėpė, kad pasiūlęs Neringai šuolį, atliko testą. „Man buvo svarbu žinoti, kaip Neringa reaguos, kaip jausis. Po šuolio pasakiau, jog galime būti kartu. Juk jei tu šokinėsi, o žmona paniškai bijos, priešinsis – nieko gero“, – dėstė parašiutininkas instruktorius.
Parašiutai ir dainavimas uostamiesčio kultūros centro chore – Rezgevičių pomėgis.
Parašiutininkai sportininkai šuolius atlieka vienaip, o mėgėjai – su instruktoriumi vadinamą tandemo šuolį: iš lėktuvo šoka dviese.
„Parašiutizmas – ne vien parašiutu iššokti iš lėktuvo ir sėkmingai nusileisti. Yra daug būdų, kaip kristi ore laisvame kritime, – atskleidė R. Rezgevičius. – Per 25 metus parašiutai pasikeitė – anksčiau užsigeidęs šuolio žmogus privalėjo pusdienį mokytis, o dabar po 15 minučių kyla lėktuvu. Beje, dabar populiaru dovanoti šuolį parašiutu.“
Pasak pašnekovo, parašiutų sportas taip pat labai pasikeitė: atsiradus aerodinaminiam tuneliui, kai treniruojantis iš apačios stipriai pučiamas oras, žmogus gali skraidyti imituojant laisvą kritimą.
Iš Birštono kilusi, bet šiuo metu Dubajuje gyvenanti Dovilė Slavinskaitė, grįžusi atostogų, atvyko į Piktožių kaimą susitikti su draugais, bendraminčiais. Būdama septyniolikos ji pabandė šokti parašiutu. „Labai patiko – norėjau pajausti, ką reiškia iššokti vienai, pačiai kontroliuoti, būti atsakingai už šuolį. Tam reikėjo baigti specialius kursus“, – kalbėjo parašiutininkė.

Tarp svečių iš padebesių – jubiliatas
Šiemet Piktožių kaimo pievoje leidosi 12 parašiutininkų sportininkų. Atviroje, lygioje erdvėje buvo pažymėta nusileidimo kryptis. Šieno pradalgės, pasirodo, netrukdo parašiutininkams, o jeigu būtų žemių kupstai, užsigautų. Ir leidimo čia leistis nereikia.
Tarp svečių iš padebesių – 60-metį tądien minėjęs Ulis Šnaideris, vokietis iš Portugalijos, kuriam leidžiantis susirinkusieji angliškai užtraukė „Su gimimo diena“.
Parašiutininkų būryje buvo dvi moterys. Kaunietė Greta Šutovaitė čia leidosi pirmą kartą. „Įdomu, nes nežinomos aplinkybės – daugiau adrenalino“, – šypsojosi parašiutininkė, per 5 parašiutinio sporto metus atlikusi daugiau nei 1 100 šuolių. Veterinarijos gydytoją Gretą tą dieną egzaminavo iš užsienio atvykęs instruktorius U. Šnaideris (tokio specialisto Lietuvoje nėra), ir ji įgijo instruktorės licenciją.
Vilnietė Rasa Skuodienė šuoliais parašiutu mėgaujasi 22 metus. „Per tą laiką atsirado įvairių disciplinų – kilo noras išbandyti. Turime savo ketveriukių komandą, dalyvaujame varžybose – yra įdomių užsiėmimų“, – patikino ji.
Jos vyras Algimantas Skuodis – Lietuvos parašiutų sporto federacijos prezidentas, Lietuvos rinktinės narys, laisvo kritimo derinių komandos kapitonas. Jis „Bangos“ korespondentei sakė, jog prieš 18 metų pirmą kartą susigundęs šokti parašiutu, jau atliko daugiau nei 2 200 šuolių. „Parašiutų sporto klube susiradau žmoną – ji buvo patyrusi parašiutininkė, savo sąskaitoje turinti daugiau šuolių nei aš“, – šypsojosi Parašiutų sporto federacijos prezidentas. Panašiose vietose kaip Piktožiuose jis parašiutu leidosi ne kartą. „Šokti ne aerodrome galima atlikus ne mažiau kaip 200 šuolių – reikia patirties“, – patikino A. Skuodis. Abu su žmona jie yra informacinių technologijų specialistai.
Pašnekovo teigimu, Lietuvos parašiutininkai dalyvauja ne tik Europos pirmenybėse – rudenį rinktinė vyks į JAV. „Laimėjimų pasiekėme tam tikrose varžybų kategorijose Belgijoje, Olandijoje“, – kalbėjo A. Skuodis.

Ne tik vyrų pramoga
Pasak A. Skuodžio, Klaipėdos parašiutų sporto klubas – vienas didžiausių Lietuvoje, pagal žmonių, šuolių ir parašiutininkų parengimo skaičių konkuruoja su Vilniaus ir Kauno klubais.
Kaip tapti parašiutininku? „Reikia atvykti į parašiutų sporto klubą, padaryti pirmą šuolį, jei patiko – antrą, o panorėjus tęsti, pasakyti klubo vadovui, kad nori tapti parašiutininku. Jis paskirs instruktorių, reikės baigti specialius kursus. Tapus parašiutininku – tobulintis, rinktis discipliną – tikslumą ar laisvo kritimo derinius, priklausomai nuo gebėjimų. Dirbant galima daug pasiekti“,– patikino prezidentas. Klaipėdos parašiutininkų klubui dešimtmetį vadovaujantis Gytis Skučas kalbėjo, kad šis išaugo – yra 40 narių, jų kasmet daugėja. „Ne tik vyrų pramoga leisti laisvalaikį ore – klube trečdalis narių – moterys. Labai džiaugiamės, kad jos čia lankosi“, – sakė G. Skučas.
Jis patikino, jog žmona irgi yra išbandžiusi šuolius parašiutu, bet tik su vyru, kurio pomėgį palaiko. Dirvupiuose, aerodrome, parašiutininkai paprastai šoka parašiutu iš pusantro kilometro aukščio. Gyčio pasirinktas vidutinis aukštis – 3–4 km, bet yra atlikęs ir rekordinį šuolį iš 6,2 km.

Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.