Plakatų parodoje „Keravuokem žemaitiška žuodi“ – žvilgsnis į tarmę
Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje praėjusią savaitę atidaryta plakatų paroda „Keravuokem žemaitiška žuodi“. Ši Klaipėdos rajono etninės kultūros centro iniciatyva, skirta Žemaitiško rašto metams paminėti, sulaukė būrio susirinkusiųjų pritarimo tęsti žemaičių tarmės populiarinimą ir tarp moksleivių, jaunimo įvairiomis formomis.
Skirta Žemaitiško rašto metams
„Nesokrimtės kiauta, kondoula nekaštavuosi“, „Dabā gali gīventė popa ož ausi ožmetėis“, „Par kiauras dėinas dinderi muš“, „Protali protali, kumet to parēsi nomėi?“, „Pjaun vėins kėta kāp so medėnio pjūklo“, „Vo dā klausėms, a kramė ėšneš“, „Žemaitē rokoujas – kalnā trop“ – šie žemaitiški posakiai, iliustruoti trijų autorių – iliustratorės Eidvilės Viktorijos Buožytės, grafičio kūrėjo Pijaus Čeikausko-Pidžino ir dizainerio-iliustruotojo Artūro Nikitino, jau daugiau nei savaitę traukia Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje apsilankiusiųjų dėmesį. Kad posakius suprastų ir ne žemaitis, kiekvienas yra „išverstas“ į bendrinę kalbą ir dar paaiškinta perkeltinė jų prasmė.
Šios parodos sumanytojas – Klaipėdos rajono etninės kultūros centras, finansavo Klaipėdos rajono savivaldybė, parėmė UAB „Neo Group“. Spaudos darbus atliko S. Jokužio leidykla-spaustuvė.
„Mūsų meras Bronius Markauskas yra didelis žemaičių patriotas, todėl jis paragino atkreipti dėmesį į žemaičių kultūrą“, – atidarydamas plakatų parodą „Keravuokem žemaitiška žuodi“, sakė Klaipėdos rajono etninės kultūros centro, kuriam priskirta misija puoselėti ne tik Mažosios Lietuvos kultūrą, bet ir žemaičių, direktorius dr. Jonas Tilvikas. Kadangi du etnografinius regionus istoriškai jungiantis Klaipėdos rajonas šiuos metus buvo paskelbęs Žemaitiško rašto metais, parodos sumanytojai pasistengė atkreipti dėmesį į žemaičių kalbą ir raštą.
Posakiai tapo plakatais
Etninės kultūros centre dirbanti Klaipėdos universiteto humanitarinių mokslų daktarė, docentė ir žemaičių tarmės specialistė Jūratė Lubienė, parašiusi ne vieną knygą apie tarmes, džiaugėsi, kad atsirado žmonių, kurie vizualiai parodė, kad žemaičių tarmė yra graži. Plakatų autoriams ji pateikė daugybę posakių, iš kurių buvo galima rinktis, kurti eskizus ir įgyvendinti parodos sumanytojų idėją. Labai daug metų posakius iš Simono Daukanto, Motiejaus Valančiaus ir kitų raštų rinkusi dr. J. Lubienė papasakojo, kad posakį „Žemaitē rokoujas, kalnā trop“ išgirdo Šaukliuose, Skuodo rajone, susirinkus būreliui žmonių. Mokslininkei įstrigęs posakis vizualizuotas dizainerio-iliustruotojo A. Nikitino, kuris vienintelis iš plakatų autorių dalyvavo parodos atidaryme. Jis prisipažino, jog buvo smagu, kai į jį kreipėsi Etninės kultūros centro darbuotoja ir pakvietė kurti pagal žemaitiškus posakius.
„Man buvo garbė. Tai močiutės kalba, o ji man – geriausias žmogus pasaulyje, geriausias draugas“, – jautriai kalbėjo Artūras.
Atidžiai apžiūrinėję kiekvieną plakatą parodos lankytojai dalijosi pastebėjimais, kaip vietovėse, iš kurių jie kilę arba kur gyvena, skiriasi vizualizuoti posakiai, kaip tariamas vienas ar kitas žodis, gyrė plakatų autorius už kūrybiškumą, žaismingumą ir šmaikštumą. Į tai atkreipusi dėmesį Etninės kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė Rūta Petniūnaitė džiaugėsi, kad žmonės domisi ir gilinasi.
Susirinkusieji pastebėjo, kad sava kalba ar tarmė suteikia saugumo, namų jausmą. Jį dar labiau sustiprino gargždiškis Romanas Kasnauskas, ekspromtu pateikęs nuotaikingą žemaitišką ketureilį, ir gargždiškė Elena Liutkienė, papasakojusi apie žemaitį, kuris koją nulūžo, šiaudais aprišo ir toliau važiavo.
Plakatų paroda „Keravuokem žemaitiška žuodi“ Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos skaitykloje veiks iki lapkričio 30 d. Vėliau ji bus eksponuojama kitose rajono kultūros ir švietimo įstaigose.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.
