Podologių dovana pradžiugino globos namų gyventojus
Šiemet savaitgaliais klaipėdiškės pėdų priežiūros specialistės (podologės) Gabrielė Guogytė ir Orinta Ranonienė skubėjo į Viliaus Gaigalaičio globos namus padėti gyventojams, turintiems bėdų. Savanorės atliko procedūras 70 pacientų, kuriems buvo įaugę, sustorėję, deformavęsi kojų nagai. Už šią dovaną joms padėkojo ir sulaukusieji pagalbos, ir įstaigos vadovai.
Savanorės aukojo savaitgalius
„Didelį darbą padarė Gabrielė ir Orinta – šios pėdų priežiūros procedūros ne dėl grožio, o dėl sveikatos. Podologės suteikė pagalbą senyviems, pasiligojusiems gyventojams – tvarkė sustorėjusius ir deformuotus, įaugusius nagus, – atskleidė V. Gaigalaičio globos namų direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Inga Mikalauskienė. – Jie ne visada net skundžiasi dėl šių bėdų – specialisto probleminių pėdų priežiūrai čia nėra. Slaugytojos, įvertinusios gyventojų būklę, podologėms pasiūlė sąrašą žmonių, kuriems labiausiai reikėjo paslaugos.“
Iš pradžių globos namų gyventojai nepatikliai žvelgė į pėdų priežiūros specialisčių siūlomas paslaugas – kai kurie atsisakydavo. Beje, nereikia jų painioti su klasikinio pedikiūro meistrais. Podologo kompetencija didesnė – jo darbas svarbus ne tik pėdų ir nagų estetikai, bet ir visai sveikatai. Podologai išsprendžia daug problemų, jie sugeba inovatyviais metodais atkurti įaugusio nago formą be chirurginės intervencijos, protezuoti traumuotus pėdų nagus suteikdami estetišką išvaizdą.
Podologėms pradėjus dirbti, keitėsi globos namų gyventojų nuomonė: jie suprato, kad procedūros pagerina savijautą, kad jos neskausmingos.
Bėdos dėl pėdos
„Nusprendėme padaryti gerą darbą V. Gaigalaičio globos namuose, kur nėra pėdų priežiūros specialisto kaip ir kitose panašiose įstaigose, – kalbėjo savanorės G. Guogytė ir O. Ranonienė. – Gyventojai prižiūrimi, tačiau sutvarkyti sustorėjusius ir deformuotus (onichogrifozinius) nagus reikia ir žinių, ir specialių įrankių, o prie diabetinės pėdos gali liestis tik slaugytoja diabetologė.“
G. Guogytė, bendrosios praktikos slaugytoja, pėdų priežiūros srityje specializuojasi 5 metus. Šiuo metu ji Kaune studijuoja diabetinės pėdos priežiūros mokslą. Ji mokėsi Vokietijoje ir šalies privačiose mokyklose. „Mes nuolat mokomės ir mokome kitus, kaip prižiūrėti, mylėti savo pėdas ir nagus“, – šypsojosi podologės.
G. Guogytė kviečiama skaityti paskaitų įvairiuose seminaruose, O. Ranonienė, puikiai mokanti vokiečių kalbą, vertėjauja, kai lektoriai skaito paskaitas vokiškai. „Labai džiaugiuosi seminaruose galėdama pakartoti savo žinias, įgyti naujų“, – sakė Orinta.
Į V. Gaigalaičio globos namus jos atsivežė savo įrangą, priemones ir dirbo daugiausia su gulinčiais, senyvais, įvairios negalios paliestais gyventojais. Pasak podologių, prie ligos patalo prikaustytiems žmonėms pėdų, nagų bėdų atsiranda dėl kraujotakos sulėtėjimo. Tačiau tai gali nutikti ir dėl patirtų traumų.
„Iš pradžių sąraše buvo pusšimtis gyventojų, kuriems reikalinga speciali pėdos procedūra, bet vis atsirasdavo naujų – iš kitų sužinojo, jog tai neskausminga. Mes užmezgėme ryšį su gyventojais – jie mūsų laukdavo“, – kalbėjo O. Oranienė.
Problemos batuose nenuslėpsi
„Dirbome ekstremaliomis sąlygomis: savo kabinetuose turime specialias kėdes pacientams – nereikia lankstytis, dabar teko ir įrangą nuo lovos prie lovos nešiotis. Betgi mes žinojome, kad taip teks dirbti, – šypsojosi podologės. – Mes norėjome parodyti, kad tai neskausminga ir naudinga procedūra. Skirtingai laiko prireikė vienam žmogui – nuo 15 minučių iki valandos ir daugiau. Ilgiau užtrukti teko su tais, kurių visi nagai onichogrifoziniai. Jie galėjo pasidžiaugti pagražėjusiais savo kojų nagais ir geriau pasijusti.“ Savanorės, pradėjusios teikti savo paslaugas sausio pabaigoje, baigė prieš Velykas.
Pasak pašnekovių, Vakarų šalyse įprasta, kad podologės atvyksta į namus atlikti šias procedūras. Bet tai papildomos išlaidos. Joms dirbant globos namuose, kai kas stebėjosi, kodėl šios čia savanoriauja – dirba nemokamai.
G. Guogytė pastebėjo, jog žmonėms trūksta žinių, kaip tinkamai prižiūrėti savo pėdas, nagus. „Prevencija labai svarbu, – patikino ji. – Socialiniuose tinkluose aš pasakoju apie tai, taip pat ir paskaitose. Akcentuoju, kaip pasirinkti batus – reikia žinoti savo pėdas, kokie yra pirštai. Tinkamai pasirinkus, bėdų neatsirastų.“
„Kažkodėl žmonės galvoja, kad pėdos batuose niekas nemato, todėl ir nerodo jos niekam, kol nepriverčia bėda. Kartais bando tvarkytis savaip, net įaugusį nagą iškirpti“, – kalbėjo O. Ranonienė.
Pasak G. Guogytės, turint pėdų, nagų problemų nereikia gėdytis, bet užsiregistruoti ir atvykti pas pėdų priežiūros specialistą. „Slepiama problema niekur nedingsta – reikia ieškoti pagalbos, rūpintis savo sveikata, – kalbėjo podologė. – Kartais pas mus atvykusieji bijo nusimauti kojines, kad neišsigąstume. Betgi mums patinka mūsų darbas ir mums nėra bjaurių nagų.“
Pasitaiko, kad artimieji nemato savo žmogaus pėdų. Tik atvežus į ligoninę ir nutraukus kojines pamato, kokie mamos kojų nagai. Jų nerodė vaikams, kad šie nepasijustų nemaloniai.
Podologių teigimu, dažniausiai jų pagalbos prireikia vyresniems žmonėms. Iš Teritorinių ligonių kasų slaugytojo diabetologo paslaugos apmokamos tik cukriniu diabetu sergantiems žmonėms. Taigi vaikai galėtų pradžiuginti tėvus padovanodami kuponus pas podologą.
Virginija LAPIENĖ
Asmeninio ir „Bangos“ archyvo nuotr.
